EBPO akiratyje – valstybės valdomų įmonių akistata su koronaviruso krize

Data

2020 04 23

Įvertinimas
0
© OECD.jpg

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) darbotvarkėje vis didesnis dėmesys skiriamas valstybės valdomoms įmonėms (VVĮ) ir jų susidūrimui su koronaviruso pandemijos krize. Jau dabar matoma, kad šios krizės pasekmės turės labai nevienodą poveikį skirtinguose sektoriuose veikiančioms įmonėms: nuo aviacijos įmonių, kurioms šiuo metu kyla itin daug iššūkių, iki telekomunikacinių paslaugų įmonių, kurioms poveikis gali būti minimalus. Strateginės reikšmės VVĮ įžvelgiamas potencialas reikšmingai prisidėti sprendžiant COVID-19 krizę.

„Kol kas sunku pasakyti, kaip stipriai koronaviruso krizė paveiks valstybės valdomas įmonės, tačiau jau dabar kai kuriose EBPO šalyse yra kalbama apie dividendų mokėjimo atidėjimą bei akylesnę finansinės situacijos įmonėse stebėseną. Vertinti COVID-19 pandemijos poveikį, padarytą įmonėms, rekomenduojama per jų veiklos sektorius, analizuojant kiekvieną atvejį individualiai. Atskiros šalys svarsto apie likvidumo užtikrinimą ir tikslinę paramą labiausiai paveiktoms viešajame sektoriuje veikiančioms įmonėms, tačiau EBPO pozicija yra valstybės biudžeto lėšas naudoti kaip įmanoma racionaliai, skiriant ypatingą dėmesį pirminiam vertinimui, kur skirtų lėšų efektyvumas bus didžiausias“, – pažymi Valdymo koordinavimo centro funkcijas atliekančios viešosios įstaigos „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ direktorius Vidas Danielius, kuris Lietuvai atstovauja EBPO Valstybės nuosavybės ir privatizavimo praktikų darbo grupėje.

Šiuo metu su didžiausiais iššūkiais susiduria tiek privataus kapitalo, tiek valstybės valdomos aviacijos sektoriuje veikiančios įmonės. Šalims uždarius sienas ir apribojus aviacinį susisiekimą sunkumų patiria tiek avialinijos, tiek ir oro uostai bei juos aptarnaujančios bendrovės. Mažesnis, tačiau irgi reikšmingas poveikis Europoje bei kitose pasaulio šalyse yra įžvelgiamas ir antžeminio bei jūrinio keleivinio transporto įmonių veiklai. Taip pat infrastruktūros valdymo įmonėms, kurių pagrindinės pajamos yra surenkami mokesčiai už naudojimąsi keliais, tiltais ar tuneliais. 

Kitas svarbus VVĮ sektorius, kuriam numatomas neigiamas COVID-19 krizės poveikis, yra įvairios komunalinių paslaugų įmonės. Įžvelgiama rizika, kad už suteiktas paslaugas gali pradėti vėluoti atsiskaitymai, ir taip bus iškreiptas įmonių finansinis stabilumas. „Tuo pačiu komunalinių mokesčių atidėjimo galimybė gali būti veiksni parama gyventojams ir verslui, kurių mokumas yra sumažėjęs. Tokių atvejų jau turime ir Lietuvoje, pavyzdžiui, energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ visiems savo klientams, kurie susiduria su finansiniais nesklandumais įvesto karantino metu, yra sudariusi lengvatines atsiskaitymo už paslaugas sąlygas. Šis sektorius yra vertintinas kaip svarbi krizės valdymo sistemos grandis, galinti padėti suteikti tikslinę paramą jautresnėms gyventojų grupėms ar verslo įmonėms“, – teigė V. Danielius, Valdymo koordinavimo centro vadovas.

EBPO atstovai pripažįsta, kad strateginės reikšmės VVĮ gali būti instrumentais, padedančiais spręsti iškilusias koronaviruso pandemijos krizės problemas.

Valdymo koordinavimo centro vadovas V. Danielius atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje VVĮ reikšmingai prisideda prie COVID-19 krizės sprendimo. To pavyzdys – nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), kuri bendradarbiaudama su Finansų ministerija bei Ekonomikos ir inovacijų ministerija, parengė priemonių paketą, padedantį verslo įmonėms įmonėms spręsti likvidumo ir finansines problemas, kylančias dėl COVID-19 pandemijos. Susisiekimo sektoriuje veikiantys valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ bei Lietuvos paštas, kurie pasitelkdami savo turimą infrastruktūrą prisideda logistiniais sprendimais atsigabenant ir paskirstant apsaugos priemones Lietuvos medikams.

Nuotoliniuose EBPO Valstybės nuosavybės ir privatizavimo praktikų darbo grupės posėdžiuose, kuriuose  dalyvauja ir Valdymo koordinavimo centro atstovai, yra svarstomos įvairios priemonės ir alternatyvos, kaip stabilizuoti COVID-19 pandemijos pasekmes VVĮ, ir stabilizavus padėtį bei sugrįžus į įprastą veiklos režimą, užtikrinti didesnį atsparumą panašioms krizėms ateityje.