Mažoji bendrija – ir pradedančiajam, ir pažengusiam verslininkui

Data

2012 03 19

Įvertinimas
0

Alfa.lt praneša, kad Seimas po pateikimo pritarė ir priėmė svarstyti Ūkio ministerijos parengtą mažųjų bendrijų (MB) įstatymą. Juo siekiama įtvirtinti naują ūkio subjekto formą, kurios nariu galėtų būti ir vienas fizinis asmuo, bet jo juridinė atsakomybė būtų ribota. Viliamasi, kad tokia bendrovės forma būtų patraukli pradėti verslą, verstis vienam, šeima ar keliais verslo partneriais.

Ūkio ministerija jau kelerius metus rengė naujos teisinės formos juridinį asmenį verslui, nereikalaujančiam didelių pradinių investicijų. MB įstatymo projekte siūloma nenumatyti minimalaus kapitalo reikalavimo, MB turtą sudarytų jos narių įnašai.

Nepiniginių įnašų vertė, įnešimo sąlygos ir terminai būtų nustatomi narių tarpusavio susitarimu. Mažosios bendrijos įnašai būtų įnešami po mažosios bendrijos įsteigimo.

MB įstatymo projekte siūloma įtvirtinti veiklos ir valdymo paprastumą, lankstumą, kad jos narių susirinkimo sprendimai priimami paprasta visų mažosios bendrijos narių balsų dauguma su tam tikromis išimtimis.

MB narių susirinkimo vienbalsio pritarimo reikėtų sprendžiant dėl naujų narių priėmimo, narių nepiniginių įnašų, trumpesnio nei finansiniai metai laikotarpio pelno paskirstymo.

Ūkio viceministrui Giedriui Kadziauskui pateikiant įstatymo projektą dalis Seimo narių nuogąstavo, kad pernelyg daug teisių skirta MB nuostatams, kad esą nepakankamai dėmesio skirta jos išregistravimui ir narių turto pasidalijimui.

„Ūkio ministerija ketina pasiūlyti šabloninę MB steigimo formą, kad būtų galima užkirsti kelią standartiniams ginčams“, – patikino G. Kadziaukas, pridurdamas, kad tokios šabloninės steigimo formos bei kitos reikalingos sutartys bus sukurtos visų teisinių formų juridiniams asmenims.

Klausiamas, ar MB nariai atsakys savo turtu, G. Kadziauskas pabrėžė, jog MB būtų ribotos juridinės atsakomybės bendrovė, todėl ji atsakys savo turtu, bet jos nariai turtu neatsakys, nebent jei nusikalstų.

Tuo ši teisinė forma skirtųsi, pavyzdžiui, nuo individualios įmonės ar individualios veiklos pagal pažymą.

„Ne visada šeimos nariams patraukli forma yra individuali veikla pagal pažymą. Čia vyras neturės įdarbinti žmonos direktore“, – apie nebūtinai patogius UAB atvejus užsiminė jis.

G. Kadziauskas pripažino, kad tikslių skaičiavimų, kiek tokių bendrovių Lietuvoje galėtų veikti, nėra. Ūkio ministerija tikisi verslininkų migracijos iš individualiųjų įmonių į MB, t. y. kad jie keis teisinę formą. MB steigti bus skatinami ir tie asmenys, kurie užsiima individualia veikla pagal pažymą, taigi ir vienas asmuo taip pat galės įsteigti MB.

Jis atmetė nuogąstavimus, kad MB būtų sunkiau gauti kreditą iš banko.

„Šiuo požiūriu nematome jokių skirtumų tarp šios ir kitų teisinių formų. Kreditai laisvojoje rinkoje suteikiami už tam tikrą užstatą arba patikint verslo planu ir jo įgyvendinimu, todėl neturėtų skirtis sąlygos išduoti kreditus“, – įsitikinęs G. Kadziauskas.

MB narių skaičius nebus ribojamas, manant, kad jis bus apribotas natūraliai, jei didelis skaičius MB narių imtų nesutarti tarpusavyje.

MB įstatymo projektą Seimas numato svarstyti gegužės 24 d., o iki Ekonomikos bei kituose komitetuose.