MVĮ asamblėjoje diskutuojama apie smulkiajam ir vidutiniam verslui palankių sąlygų skatinimą

Data

2013 11 26

Įvertinimas
0
3.jpg

Lapkričio 25–26 d. vykstančioje Ūkio ministerijos ir Europos Komisijos rengtoje Mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) asamblėjoje diskutuoja įmonių, verslo organizacijų, Europos, nacionalinių ir regioninių institucijų ir akademinės bendruomenės atstovai. Asamblėjoje daugiausia dėmesio skiriama MVĮ prieigos prie finansų, verslo aplinkos gerinimo, atsakingo verslumo, žaliosios ekonomikos, skaitmeninių technologijų įtakos, pažangaus reglamentavimo ir administracinės naštos įmonėms mažinimo klausimams aptarti.

„Lietuvai suteikta garbė surengti Mažųjų ir vidutinių įmonių asamblėją – renginį, skirtą mažosioms ir vidutinėms įmonėms, labai prisidedančioms plėtojant ekonomiką ir kuriant darbo vietas visoje Europoje. Bandymai didinti Europos konkurencingumą bus pasmerkti, jei nebus orientuoti į mažųjų ir vidutinių įmonių plėtros skatinimą. Net ir nedidelis mažųjų ir vidutinių įmonių konkurencingumo padidėjimas turi reikšmingos įtakos ES ekonomikai“, – sveikindamas asamblėjos dalyvius per renginio atidarymą kalbėjo ūkio ministras Evaldas Gustas.   

Pasak ūkio ministro, turime skatinti visus potencialius įmonių steigėjus ir savininkus, suteikdami jiems galimybių kurti ir plėtoti verslą Europos Sąjungoje. Todėl mažosioms ir vidutinėms įmonėms palankios reguliavimo aplinkos gerinimas ir vidaus rinkos stiprinimas, atsižvelgiant į MVĮ poreikius, buvo Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai MVĮ darbotvarkės pagrindas.

„Pastaraisiais metais Europoje mažosios ir vidutinės įmonės kentėjo nuo krizės, tačiau Smulkiojo verslo akto dėka pasiekta išties nemažai. Po šios asamblėjos Europos Komisija ketina skelbti plataus masto viešąsias konsultacijas, kad būtų tinkamai parengtas naujas Smulkiojo verslo aktas. Naujasis Smulkiojo verslo aktas bus orientuotas į veiksmingą tokių mažosioms ir vidutinėms įmonėms svarbių programų kaip COSME, „Horizontas 2020“ įgyvendinimą“, – sakė Europos Komisijos Įmonių ir pramonės generalinio direktorato generalinis direktorius Danielius Calleja.

Asamblėjos dalyviai diskusijų metu akcentavo didžiausią mažas įmones slegiančią problemą – klientų paiešką. Tai parodo ES vidaus rinkos funkcionavimo trūkumus.

„Daug dėmesio turi būti skiriama  vidaus rinkos taisyklių įgyvendinimo stiprinimui, ypač paslaugų rinkai, kadangi ES mažosios įmonės sudaro 95% visų paslaugų teikėjų. Neišnaudotas potencialas paslaugų sektoriuje neleidžia plėstis didelį augimo potencialą turinčioms sritims, kuriose veikia daug mažųjų ir vidutinių įmonių“, – sakė E. Gustas.

Vienu iš svarbiausių įvykių šioje asamblėjoje tapo Smulkiojo verslo akto ataskaitos pristatymas. Smulkiojo verslo aktu šalys narės informuojamos apie verslo aplinkos gerinimo priemonių gaires. Kasmet teikiamose akto įgyvendinimo ataskaitose šalys narės pateikia informacijos apie priimtas konkrečias priemones, mažinančias verslui tenkančią administracinę naštą, lengvinančias verslo steigimą, didinančias prieigą prie finansinių išteklių.

„Lietuva, įgyvendindama Smulkiojo verslo aktą, kuria verslui palankią aplinką, stiprindama veiksmingą, įmonių poreikiais grindžiamą administravimą. Lietuva įgyvendino 42 politikos priemones aštuoniose iš dešimties Smulkiojo verslo akte nustatytų politikos sričių. Buvo pasiekta rezultatų valstybės pagalbos ir viešųjų pirkimų, verslo poreikiais grindžiamo administravimo, finansavimo gavimo srityse“, – komentuodamas šių metų Smulkiojo verslo akto ataskaitą Lietuvai pabrėžė ūkio ministras.

Vertinant Lietuvos pažangą pagal Smulkiojo verslo akto principus, Lietuvos verslumo lygis yra 3 proc. aukštesnis nei ES vidurkis (26 proc.). Europos verslumo lygio vidurkis 2009–2012 m. yra 23 procentai. Lietuvoje labai pagausėjo asmenų, norinčių dirbti savarankiškai, pastebimas jaunosios kartos polinkis imtis verslo ir naudotis inovacijomis. Vis dėlto ataskaitoje pažymima, kad Smulkiojo verslo aktas Lietuvoje būtų įgyvendinamas dar sėkmingiau, jei būtų pagerintas mokslinių tyrimų ir inovacijų srities efektyvumas.

Mažųjų ir vidutinių įmonių asamblėjoje buvo įteikti Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimai. Jais įvertintos sėkmingiausios verslumo ir verslininkystės iniciatyvos Europoje. Šiais metais dėl galimybės laimėti Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimą varžėsi šimtai projektų. Savo šalyse buvo atrinkti 53 projektai, dalyvaujantys konkurse Europos lygmeniu.

Didysis vertinimo komisijos apdovanojimas, teikiamas kūrybiškiausiai ir labiausiai įkvepiančiai verslumo iniciatyvai Europoje, atiteko Latvijos mažųjų įmonių ir Latvijos pramonės ir prekybos rūmų iniciatyvai „Think Small First“.

Kategorijoje „Verslumo dvasios skatinimas“ nugalėjo Suomijos ekonominės informacijos biuro iniciatyva „MyCity“. Investavimo į verslumo įgūdžius kategorijoje apdovanota Airijos Vidurio Rytų regiono valdžios institucijos iniciatyva „Senior Enterprise“. Už verslo aplinkos gerinimą apdovanota Belgijos Gento miesto Ekonomikos departamento iniciatyva „Starters’ Agreement for Entrepreneurs“. Tarptautinės verslo plėtros rėmimo kategorijoje nugalėjo Portugalijos avalynės industrijos, jos komponentų, odos ir jos pakaitalų gaminių asociacija, vykdanti projektą „Portuguese Shoes“. „Žaliųjų“ rinkų plėtros ir išteklių panaudojimo veiksmingumo skatinimo kategorijoje apdovanota Turkijos Gursu savivaldybės iniciatyva „The Town of Gursu Developing with Unlimited Clean Energy“. Už atsakingą verslumą apdovanotas Slovakijos neįgaliųjų integracijos projektas „AV Mobilita s.r.o“.

Į šių metų Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimus pretendavo Lietuvos nacionalinės atrankos laimėtojai: VšĮ Socialinių mokslų kolegijos iniciatyva „Verslumo ugdymo metodų kūrimas ir diegimas Lietuvos mokyklose“ ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ iniciatyva „Verslumo skatinimo fondas“. Nacionalinės atrankos laimėtojams ūkio ministras E. Gustas įteikė padėkos raštus.

Europos Komisijos duomenimis, nuo 2006 m. nacionaliniuose konkursuose dėl galimybės gauti Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimus varžėsi daugiau nei 2 500 projektų. 35 projektai iš visos Europos yra laimėję Europos verslininkystės apdovanojimus ir buvo pristatyti Europoje kaip geriausios praktikos pavyzdžiai.

Asamblėjoje, kuri yra vienas iš Ūkio ministerijos organizuojamų pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginių, dalyvavo daugiau nei 550 dalyvių, atstovaujančių 23 milijonams mažųjų ir vidutinių įmonių Europos Sąjungoje.