Stambioms investicijoms pritraukti – mokestinės paskatos

Data

2020 02 05

Įvertinimas
1
business-1989126_1920.jpg

Šiandien Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymui atleisti nuo pelno mokesčio Lietuvos ir užsienio kapitalo investicinių projektų vykdytojus, kurie investuos ne mažiau kaip 30 milijonų eurų ir sukurs ne mažiau kaip 200 naujų darbo vietų. Šis Pelno mokesčio įstatymo pakeitimas sudarys palankesnes sąlygas vystyti stambius vietinio ir užsienio kapitalo investicinius projektus visoje šalies teritorijoje, įskaitant ir laisvąsias ekonomines zonas.

„Planuojame, kad šie pakeitimai leistų per 5 metus sukurti apie 2000 naujų darbo vietų visoje Lietuvoje, įskaitant ir atokesnius šalies regionus. Mūsų tikslas – įvairiomis priemonėmis pritraukti daug darbo vietų sukuriančius ir stambias investicijas įgyvendinančius tiesioginių užsienio investicijų projektus ir sukurti papildomas paskatas plėstis norinčiam lietuviškam verslui“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis.

Seimui svarstyti teikiamu Pelno mokesčio įstatymu ir Seime jau pateiktu Investicijų, dar žinomo kaip „žaliojo koridoriaus“, įstatymų projektų paketu, siūloma stambų investicinį projektą apibrėžti kaip duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų ir susijusios veiklos arba apdirbamosios gamybos projektą, kurio investicijų į ilgalaikį turtą vertė ne mažesnė nei 30 mln. eurų ir kuris sukurtų ne mažiau nei 200 naujų darbo vietų, kurios būtų išlaikomos penkerius metus.

„Vienas pagrindinių ribojimų Lietuvai sėkmingai konkuruoti su kitomis valstybėmis dėl investicijų pritraukimo ir išlaikymo yra mokestinių paskatų, skirtų stambius projektus įgyvendinantiems investuotojams, trūkumas. Pašalinę šį trūkumą, įgysime ir papildomą pranašumą – taikysime ne tik pelno mokesčio paskatą, bet ir „žaliojo koridoriaus“ paketu sudarysime sąlygas investuotojams pasinaudoti spartesnėmis procedūromis teritorijų planavimo, statybos, žemėtvarkos, migracijos ir kitose srityse“, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis.

Pritraukti stambūs projektai galėtų būti įgyvendinami bet kuriame Lietuvos regione, todėl ši paskata padėtų skatinti regionų plėtrą. Stambių projektų įgyvendinimas turi reikšmingą poveikį ekonomikos plėtrai – sumokami mokesčiai, perkamos vietinių tiekėjų paslaugos, prekės ir darbai, sukuriamos aukštos pridėtinės vertės darbo vietos. Stambūs projektai didina produktyvumo lygį ir kuria aukštesnės pridėtinės vertės produktus, taip skatindami ekonomikos pažangą.

Klausimai – atsakymai

Kam būtų skirta Pelno mokesčio įstatyme nustatyta paskata?
Pelno mokesčio įstatyme nustatyta paskata būtų taikoma tik naujiems užsienio ir Lietuvos kapitalo investiciniams projektams, kuriais būtų investuota bent 30 mln. eurų ir sukurta bent 200 darbo vietų. Iki šiol Lietuvoje buvo įgyvendinta tik keletas šiuos kriterijus atitinkančių projektų, todėl nustatyta paskata siekiama šį skaičių padidinti. Paskata nebūtų taikoma sukauptosioms investicijoms. Pavyzdžiui, šiuo metu veikianti įmonė, kurios investicijos – 25 mln. eurų ir kuri investuos dar 5 mln. eurų, nebūtų laikoma nauja investuotoja, įgyvendinančia stambų projektą, todėl jai nebūtų taikoma Pelno mokesčio įstatyme nustatyta paskata.

Prieš taikant Pelno mokesčio įstatyme nustatytą paskatą, vertinama, ar pretenduojantis į paskatą investicinis projektas atitinka reikalavimus, numatytus Seimui pateiktame Investicijų įstatymo pakeitimo projekte, pagal kurį turi būti pasirašyta sutartis tarp investuotojo ir Vyriausybės įgaliotos institucijos. Taip pat, iki sudarant stambaus projekto investicijų sutartį, būtų įvertinta, ar investuotojas yra pajėgus įgyvendinti stambų projektą, ar turi tam patirties, techninių ir žmogiškųjų išteklių. Viena iš būtinų sąlygų sudaryti stambaus projekto investicijų sutartį yra ta, kad investicijų projektas turi būti įvertintas ne mažesniu kaip Vyriausybės nustatytu minimaliu investicijų projekto kvalifikaciniu balu. Minėtas balas apskaičiuojamas vertinant sukurtų naujų darbo vietų skaičių, aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojų procentą nuo visų naujų darbo vietų skaičiaus, naujų darbo vietų užmokesčio vidurkį, bendrą eksporto dalį procentais, stambaus projekto įgyvendinimo vietą bei stambaus projekto įtaką Lietuvos ekonomikai, konkurencingumui ir visuomenės gerovės didinimui.

Kodėl paskatai gauti pasirinkti  būtent tokie kriterijai?
Tokie kriterijai pasirinkti siekiant pasivyti Vakarų šalis pagal investicijų lygį. Siekiant Lietuvos pramonės kokybinio šuolio ir gamybos sektoriaus transformacijos, svarbu pritraukti būtent didesnio masto projektus. Dėl šių priežasčių pasirinkti kriterijai –  30 mln. Eur kapitalo investicijų ir 200 darbo vietų – yra ženkliai didesni nei Lietuvos pritrauktų projektų gamybos srityje vidurkiai. Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje gamybos tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektai vidutiniškai siekė 20 mln. Eur kapitalo investicijų ir sukūrė 116 darbo vietų. Pažymėtina, kad pasirinkti kriterijai orientuoti tik į išskirtinių parametrų TUI projektus, o per paskutinius dešimt metų Lietuvoje šiuos kriterijus atitinkančių projektų buvo 5. Atkreiptinas dėmesys, kad naujasis reguliavimas, įskaitant Pelno mokesčio paskatą, būtų taikomas tik naujiems projektams.

Kokių sričių investicijoms būtų taikoma paskata?
Pelno mokesčio įstatymo projekte nurodoma, kad paskata būtų taikoma investiciniams projektams, kurių vykdytojai gauna pajamų iš apdirbamosios gamybos arba iš duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų ir su tuo susijusios veiklos.

Kodėl pasirinktos būtent šios sritys?
Gamybos sektoriaus projektai yra viena pagrindinių priemonių, skirtų ekonomikai Lietuvos regionuose vystyti. Vertinant regionuose esančius žmogiškuosius išteklius, infrastruktūrą ir specializaciją, galima teigti, jog apdirbamosios gamybos projektai turi didžiausią potencialą kurti darbo vietas būtent regionuose.  Gamybos sektorius yra daug labiau orientuotas į užsienio rinką nei kiti sektoriai. 2018 m. Lietuvos apdirbamosios gamybos sektoriaus prekių eksportas sudarė daugiau nei pusę visų lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų eksporto. Atsižvelgiant į tai, stambūs gamybos projektai vienareikšmiškai didintų Lietuvos prekių eksporto mastą, o tai viena pagrindinių Lietuvos ekonomikos augimo dedamųjų.  

Duomenų centrų sektorius pasirinktas dėl to, kad jų steigimas mažose valstybėse sukuria ryškų teigiamą poveikį ekonomikos augimui. Tai rodo kitų šalių patirtis ir atlikti ekspertiniai vertinimai. Tiesioginė nauda gaunama iš itin didelių kapitalo investicijų ir tiesiogiai sukurtų darbo vietų. Duomenų centrų steigimasis vysto ir vietinę ekosistemą – skatina inovacijas ir kitas investicijas (didėja šalies ir regiono žinomumas), auga produktyvumas, vystoma IRT infrastruktūra, skatinama atsinaujinančių energetikos išteklių plėtra. Įsisteigę duomenų centrai sukuria nišinių aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį, investuoja į tokių specialistų parengimą, mokslo ir verslo bendradarbiavimą ir dalijimąsi žiniomis. Tiek gamybos, tiek ir duomenų centrų veiklos sektoriai sukuria vadinamąjį multiplikacinį efektą – įsisteigusi nauja kompanija perka bent dalį paslaugų bei žaliavų iš kitų vietos verslų. Pastarieji turi savo vietinius tiekėjus, tad taip sukuriama nauda ir kitoms smulkioms bei vidutinėms įmonėms.

Kokioje teritorijoje būtų taikoma paskata?
Paskata būtų taikoma visoje Lietuvos teritorijoje, įskaitant laisvąsias ekonomines zonas (LEZ). Pelno mokesčio įstatyme siūloma paskata būtų alternatyva jau esamoms LEZ paskatoms, tačiau paskata nesiejama su jokia konkrečia teritorija. Tad kiekviena savivaldybė galės turėti savotišką LEZ alternatyvą.  Panaši sistema šiuo metu jau taikoma Lenkijoje. Taigi visiems Lietuvos regionams būtų sudarytos panašios sąlygos konkuruoti dėl vidaus ir užsienio investicijų pritraukimo, o investuotojams pasinaudoti paskata, nesvarbu, kurioje savivaldybėje jie įsikuria.

Kodėl reikalinga papildoma paskata, kai jau taikoma paskata LEZ įsikūrusiam verslui?
Pelno mokesčio paskata stambiems projektams papildytų jau galiojantį LEZ taikomų paskatų reguliavimą. Dėl skiriamos paramos dydžio ribojimo LEZ pelno mokesčio paskata nėra pakankamai konkurencinga, siekiant įgyvendinti stambius projektus. Dabartinis LEZ reguliavimas neleidžia papildomai skatinti investicijų, kurios siekia per 100 mln. eurų. Naujoji paskata būtų skirta stambiems projektams pritraukti, neatsižvelgiant į tai, ar jie įgyvendami LEZ, ar ne LEZ teritorijoje. Todėl ji padėtų ne tik pritraukti investuotojų, bet ir skatintų regionų plėtrą.

Kokios paskatos „lubos“ ?
Jei investicija bus nuo 30 iki 100 mln. eurų, valstybės pagalba per pelno mokesčio paskatą ir kitas paramos formas (tiesiogines subsidijas, savivaldybės suteikiamas lengvatas ir t. t.) negalės viršyti 25 proc. projekto vertės, arba 18,75 mln. eurų. Taigi paskatos dydis bus apribotas pasiekus maksimalią leistiną sumą (bet ne daugiau nei 18,75 mln. eurų).  Didesnei kaip 100 mln. eurų investicijai galima maksimali valstybės pagalbos suma, kaip ir investicijoms iki 100 mln. eurų, bus ribojama, t. y. pasiekus maksimalią leistiną pagalbos sumą nebus galimybės projektui gauti papildomos subsidijos ar galimybės toliau naudotis pelno mokesčio paskatą. 

Paskata būtų taikoma tiek mokestinių (pelno.) lengvatų, tiek subsidijos forma ir sumuojama, t. y. jeigu projekto vykdytojas pasinaudos paskata gaudamas lengvatą už 15 mln. eurų, jis papildomai galėtų gauti subsidiją už 3,75 mln. eurų. Stambiems projektams maksimali pagalbos suma bus apskaičiuojama taikant Europos Komisijos nustatytą formulę. Investicijoms iki 100 mln. eurų bus taikoma iki 18,75 mln. eurų pagalbos suma, investicijoms nuo 100 mln. eurų – iki 8,5 mln. eurų. Pavyzdžiui, projektui, kuriuo būtų investuojama 200 mln. eurų, maksimali pagalbos suma galėtų siekti 27,25 mln. eurų. 300 mln. būtų taikoma 35,75 mln. Eur. Pažymėtina, kad Lietuva turi teisę numatyti ir mažesnę nei leistina maksimalią valstybės pagalbos sumą. 

Kodėl paskata bus taikoma būtent stambiems projektams?
Pastarųjų 5 metų duomenys apie į Europą pritrauktus užsienio kapitalo gamybos projektus rodo,  kad nagrinėjamus reikalavimus atitinkantys projektai išsiskiria daug didesniu kapitalo panaudojimu, nei Lietuvos gamybos sektoriaus vidurkis. Tai lemia daug didesnį nei vidutinis gamybos proceso automatizacijos lygį. Šalies ūkiui aukšto automatizacijos lygio įmonės naudingos trimis aspektais:
1.    Jos pasižymi didesniu darbo našumu. Jų svarbu pritraukti, siekiant konvergencijos su Vakarų Europos šalimis. 
2.    Jos gali apdoroti daug didesnius tarpinių produktų (žaliavų ir paslaugų) kiekius. Bent dalį šios tarpinių produktų paklausos tenkina vietos verslai. Taigi tokie projektai pasižymi didesniu poveikiu kitiems vietos verslams per jų įtraukimą į vertės grandines. Kitaip tariant, aukšto automatizacijos lygio įmonės pasižymi didesniu multiplikatoriaus efektu. 
3.    Jose darbuotojų atlygis sudaro sąlyginai nereikšmingą visų kaštų dalį. Taigi siekdamos pritraukti ir išlaikyti aukštesnę kompetenciją turinčius darbuotojus, jos turi geresnę galimybę jiems pasiūlyti patrauklesnes sąlygas, o kartu ir aukštesnį atlygį.

Ar paskatos suteikimas atitinka ES teisę?
Pelno mokesčio įstatymo projektas parengtas konsultuojantis su Europos Komisija (EK), kuri yra pateikusi patvirtinimą, kad šis pasiūlymas neprieštarauja gerajai praktikai ir ES taisyklėms. EK (vadovaujantis EK reglamentu (ES) Nr. 651/2014) yra nurodžiusi, kad projektų iki 100 mln. eurų vertės atskirai derinti (t. y. notifikuoti EK) nereikia. Lietuvai apie tokios schemos  įsigaliojimą pakanka informuoti EK. Tad taikant pelno mokesčio paskatą stambiems projektams nuo 30 mln. eurų iki 100 mln. eurų, per 20 darbo dienų nuo pagalbos priemonės įsigaliojimo reikia  informuoti EK apie pagalbos priemonę, kuriai pagal reglamentą taikoma išimtis. Paskatai nuo 100 mln. eurų reikėtų EK sprendimo, kad siūloma pelno mokesčio paskata konkrečiam stambiam projektui yra suderinama su ES valstybės pagalbos taisyklėmis. Derinimas (EK notifikavimas) būtų atliekamas kiekvienu konkrečiu atveju ir paskata projektui būtų suteikta tik suderinus su EK.