Ūkio ministras Evaldas Gustas su darbo vizitu lankosi Druskininkuose

Data

2014 11 07

Įvertinimas
0
like svarus tiesus siauras.jpg

Šiandien, lapkričio 7 d., ūkio ministras Evaldas Gustas Druskininkuose vykstančiame  renginyje „Savivaldybės darbo efektyvumo gerinimas. Valstybės tarnybos naujovės. ES parama“ skaito pranešimą tema „2014–2020 m. Europos Sąjungos parama regionuose. Galimybės, problemos, perspektyvos“, taip pat dalyvauja simbolinės kapsulės, žyminčios ekologinio keleivinio keltuvo statybos pradžią, įkasimo ceremonijoje, spaudos konferencijoje, skirtoje didžiausiam pasaulyje ženklui „LIKE“ pristatyti, ir ženklo „LIKE“ įžiebimo ant Druskininkų „Snow Arenos“ pastato fasado renginyje. Druskininkuose vykstančiuose renginiuose taip pat dalyvauja ūkio viceministrai Rasa Noreikienė ir Marius Skarupskas.

„Alytaus apskrityje Druskininkų miesto savivaldybė užima antrąją vietą pagal gautų Europos Sąjungos (ES) paramos investicijų sumą po apskrities centro – Alytaus miesto savivaldybės. Druskininkų miesto savivaldybėje ES lėšomis šiuo metu iš viso yra finansuoti 35 projektai, jiems skirta 120,30 mln. litų. Baigtų projektų savivaldybėje jau yra 22, jiems skirta 95,05 mln. litų. Baigus įgyvendinti visus 2007–2013 m. ES paramos projektus Druskininkų miesto savivaldybėje planuojama pritraukti 146,31 mln. litų privačių investicijų ir sukurti apie 200 naujų darbo vietų“, – sakė ūkio ministras E. Gustas.

Pasak ūkio ministro, didžioji dalis finansuotų projektų yra turizmo srities. Būtent pagal šios srities projektų finansavimą Druskininkai išsiskiria iš visos Lietuvos. Pagal vykdomus projektus turizmo srityje Druskininkai yra ketvirtoje vietoje po Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno miestų.

Per renginį „Savivaldybės darbo efektyvumo gerinimas. Valstybės tarnybos naujovės. ES parama“ E. Gustas pristato naujuoju 2014–2020 m. struktūrinės paramos laikotarpiu Ūkio ministerijos administruojamas ES struktūrinės paramos lėšas.

Ūkio ministerija 2014–2020 m. laikotarpiu administruos 3,5 mlrd. litų. Daugiausia dėmesio ir paramos žadama skirti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) (apie 1,2 mlrd. litų), smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) (apie 1,84 mlrd. litų) sritims, pramonės įmonių energetiniam efektyvumui (86 mln. litų), gamtos ir kultūros objektų žinomumui (120 mln. litų) ir žmogiškųjų išteklių kompetencijai (384 mln. litų) didinti.

Investuojant į MTEPI bus finansuojamos ir naujos veiklos, pavyzdžiui, bandomoji gamyba, bandymai laboratorijose ir bandymai realiomis sąlygomis (priemonė „Inosertifikavimas“), taip pat bus išplėstas „Inočekių“ rūšių spektras (čekiai prototipui sukurti, išradimų patentavimas, dizaino registravimas ir pan.). Naujuoju ES struktūrinės paramos teikimo laikotarpiu ir toliau numatoma skatinti įmonių jungimąsi į klasterius. Paramą numatoma teikti tiek inovatyvių klasterių veiklai, tiek investicijoms į jų infrastruktūrą.

„Naujuoju laikotarpiu verslininkai išloš daugiau, nes anksčiau jie turėdavo pateikti iki galo parengtas paraiškas, įvairius skaičiavimus, tačiau dažnai paraiškos būdavo atmestos dėl pačios idėjos, nepradėjus net vertinti komercinio atsiperkamumo. 2014–2020 metais numatomi dviejų etapų konkursai: pirmiausia bus pateikiama tik idėja, o ją įvertinus teigiamai, bus teikiama antroji paraiškos dalis su visais skaičiavimais. Taip verslui mažinama administracinė našta, – naujojo struktūrinės paramos laikotarpio privalumus vardija ūkio ministras. – 2014–2020 m. laikotarpiu itin daug dėmesio bus skiriama energijos vartojimo intensyvumui mažinti pramonės įmonėse. Numatomos 4 pagrindinės šių investicijų kryptys: atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo, pramonės įmonių energetinio efektyvumo, energetinio audito atlikimo, kogeneracinių jėgainių įrengimo. Pagal šį prioritetą paramą galės gauti tiek mažosios ir vidutinės, tiek didelės įmonės, naudojančios energetinius išteklius pirmiausia vidiniams poreikiams tenkinti.“

E. Gustas pristato ir kitas 2014–2020 metų ES paramos laikotarpio naujoves: „Ūkio ministerija administruos paramą, skirtą dirbančiųjų įmonėse kompetencijai kelti, neformaliai pameistrystei vykdyti, žmogiškųjų išteklių stebėsenos prognozavimo ir plėtros mechanizmui kurti.“

Kitaip nei praėjusiu ES finansavimo laikotarpiu, kai galėjo būti remiamas visas verslas, dabar verslo projektų grupėje bus remiamas tik SVV. Numatomos 4 pagrindinės investicijų į SVV kryptys: verslumo skatinimo, tarptautiškumo didinimo, įmonių produktyvinimo (įskaitant ir privataus turizmo rėmimo iniciatyvas) ir ekologiškų inovacijų diegimo skatinimo. Daug dėmesio bus skiriama investavimui per finansines priemones. Taip mažiau iškraipoma konkurencija, be to, finansinių priemonių lėšos yra grįžtančios ir pakartotinai naudojamos investuojant į kitas įmones.

Per renginį Druskininkuose ūkio ministras pabrėžia dvi naujojo paramos laikotarpio priemones, pagal kurias pareiškėjomis galės būti pačios savivaldybės: „Viena iš priemonių – „Prioritetinių turizmo plėtros regionų e-rinkodara“. Pagal ją bus remiama e. rinkodara, skirta viešųjų kultūros ir gamtos paveldo objektų lankomumui ir žinomumui didinti. Kita priemonė – „Savivaldybes jungiančių turizmo trasų ir turizmo maršrutų informacinės infrastruktūros plėtra“. Pagal šią priemonę bus remiama ženklų (išskyrus didžiųjų informacinių ženklų prie svarbiausių turizmo objektų), nuorodų, informacinių stendų ir kitos informacinės infrastruktūros projektavimas, gamyba, įrengimas.“

Kalbėdamas apie investicijų pritraukimą E. Gustas pabrėžia, kad jų sėkmę dažnai lemia ne tik Vyriausybės, bet ir savivaldybių darbas: „Daugiau dėmesio galėtų būti skiriama užsienio investuotojams, jau veikiantiems regione. Užsienio investicijų projektai ne tik generuoja valstybės biudžeto pajamas mokesčių pavidalu, tačiau ir sukuria papildomą ekonominę ir socialinę naudą. Todėl reikėtų didinti savivaldybių gebėjimus investicijų skatinimo srityje.“

Ūkio ministro teigimu, didelę reikšmę pritraukiant investicijų turi savivaldybių komunikacija su investuotojais, investicinis klimatas, savivaldybių teikiamų paslaugų kokybė. Pritraukiant investicijų į regionus didelę reikšmę turi ir kvalifikuota darbo jėga. Tad reikėtų siekti sudaryti sąlygas parengti rinkos poreikius atitinkančios kvalifikuotos darbo jėgos.

2012 metais tiesioginės užsienio investicijos Alytaus apskrityje buvo 380,17 mln. litų. Palyginti su 2011 metais, jos padidėjo 17,8 procento.

Druskininkuose E. Gustas dalyvaus simbolinės kapsulės, žyminčios ekologinio keleivinio keltuvo statybos pradžią, įkasimo ceremonijoje. Keleiviniu keltuvu bus galima persikelti iš kurorto centro į užmiestyje esančią „Snow areną“ ir sugrįžti atgal. Pastačius keltuvą, sumažės išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Lynų keltuvas bus naudojamas ne tik kaip ekologinė transporto priemonė, bet ir kaip apžvalgos ratas, suteikiantis galimybę pakilus į 45 metrų aukštį pasigrožėti Druskininkų panorama.

Per vizitą Druskininkuose ūkio ministras dalyvaus spaudos konferencijoje, skirtoje didžiausiam pasaulyje „LIKE“ ženklui pristatyti, ir ženklo įžiebimo renginyje. Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos iš ES 2007–2013 m. lėšų įgyvendino projektą „Lietuvos turizmo produktų pristatymas, įvaizdžio formavimas bei reklama socialiuose tinkluose“. Viena iš reklaminės kampanijos socialiniuose tinkluose veiklų buvo pastatyti didžiausią pasaulyje ženklo „LIKE“ skulptūrą. 2013 m. pabaigoje tris mėnesius keturi Lietuvos miestai – Vilnius, Kaunas, Druskininkai ir Palanga – dalyvavo „Miestų varžytuvėse“ ir varžėsi dėl šalies mėgstamiausio miesto titulo ir galimybės pastatyti didžiausią „LIKE“ simbolį savo mieste. Mėgstamiausią miestą rinko socialinių tinklų vartotojai, naudodamiesi specialiai kampanijai „Like‘able Lithuania“ sukurta aplikacija. Praėjusiu metų pabaigoje Druskininkai paskelbti nugalėtojais, oficialiai pripažinti mėgstamiausiu Lietuvos miestu ir įgavo teisę įrengti ženklą „LIKE“. Šiandien, lapkričio 7 d., ženklas „LIKE“ bus įžiebtas ant Druskininkų „Snow Arenos“ pastato fasado, 50 metrų aukštyje.

Renginiuose Druskininkuose dalyvauja Seimo, Vyriausybės ir vietos savivaldos atstovai.