Ž. Vaičiūnas: „Krizės akivaizdoje Europa turi suteikti prioritetą atsinaujinančios energetikos pramonei“

Data

2020 05 15

Įvertinimas
0
Vaiciunas.jpg

Laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas šiandien dalyvaudamas neformalios Europos Sąjungos (ES) Konkurencingumo tarybos vaizdo konferencijoje pabrėžė, kad dabartinė krizė duoda impulsą iš naujo peržiūrėti ES pramonės strategiją siekiant trumpinti tiekimo grandines ir tuo pat metu į ES valstybes sugrąžinti pramonę. Siekiant šio tikslo jis informavo apie konkretų aštuonių ES narių iniciatyvą susigrąžinti vėjo ir saulės energijos gamybos ir saugojimo komponentų gamybą į prioritetinį Europos verslų sąrašą.

Praėjusią savaitę Lietuvos iniciatyva aštuonios ES valstybės narės kreipėsi į Europos Komisiją, siūlydamos atsinaujinančios energetikos pramonei skirti prioritetinį dėmesį. Laiške raginama pripažinti vėjo ir saulės energiją strateginėmis Europos vertės grandinėmis.

Ž. Vaičiūnas taip pat išskyrė Europos strateginės ir pramoninės autonomijos svarbą. Pasak jo, reikia aiškiai nusistatyti, kokie sektoriai yra gyvybiškai svarbūs, todėl šioje vietoje būtina ne tik diskusija, bet ir konkretūs operatyvūs veiksmai visos ES mastu.

„Dabartinėje padėtyje turime įsivertinti vykdomas politikas ir mąstyti apie ateitį. Ekonomikos atgaivinimas turėtų remtis ilgalaike vizija, dabar tam yra unikalus momentas – įgyvendinant žaliosios energetikos tikslus kartu susigrąžinti prarastas ir kurti naujas galimybes mūsų pramonei. Siekiant šių tikslų būsimasis ES biudžetas turi būti didesnis ir lankstesnis, kad galėtume tinkamai atsakyti į šios krizės keliamus iššūkius ir kartu užtikrinti ES pramonės šuolį į naują lyderystės etapą“, - sakė Ž. Vaičiūnas. Kartu jis akcentavo, kad finansinė ES investicijų programa turi užtikrinti didesnes galimybes visoms ES valstybėms narėms, o investavimo procedūros turėtų būti supaprastintos sumažinant nereikalingą biurokratiją ir pagreitinant procesus.

Ministro nuomone, taip pat labai svarbu toliau stiprinti bendrąją prekių ir paslaugų rinką, nes kliūtys, užkertančios kelią prekių ir paslaugų judėjimui bent vienoje valstybėje narėje, gali iškreipti visą ES bendrąją rinką. Taip pat reikia sutelkti dėmesį į tarpvalstybinį paslaugų judėjimą ES viduje, kuris turi didelę įtaką svarbiems sektoriams, pavyzdžiui, pramonei, mažmeninei prekybai ar sveikatos apsaugai. Nevaržomam paslaugų judėjimui ES užtikrinti turi būti imamasi konkrečių žingsnių jau dabar, tam puikiai pasitarnautų kuriamas naujasis koordinavimo mechanizmas.

Konkurencingumo tarybos vaizdo konferencijoje ministras ES valstybes nares ir Europos Komisiją taip pat informavo apie šiandien tarp Baltijos valstybių pradėjusį veikti kelionių „burbulą“ (kelionių sąjungą), kuris tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos leidžia keliauti net ir karantino metu. Šį unikalų sprendimą pavyko įgyvendinti dėl panašios Baltijos šalių epidemiologinės situacijos ir užtikrinus glaudų Baltijos šalių vyriausybių bendradarbiavimą pastarosiomis savaitėmis.