Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus jo saugai ir sveikatai, taip pat dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai atlikti nėra apmokytas, jeigu neįrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės ar pats neaprūpintas reikiamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis.
Pavojaus saugai ir sveikatai atvejais, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą ir nedelsdamas raštu pranešti padalinio vadovui ir darbdaviui atstovaujančiam asmeniui atsisakymo dirbti priežastis. Pagrįstas darbuotojo atsisakymas dirbti negali būti laikomas jo darbo pareigų pažeidimu. Už laiką, kurį darbai sustabdomi, darbuotojams darbdavys moka jų vidutinį darbo užmokestį.
Darbai privalo būti sustabdyti, kai darbo aplinka yra kenksminga ar kyla pavojus darbuotojų sveikatai ar gyvybei. Atsižvelgdami į dėl koronaviruso susidariusią ekstremalią situaciją Lietuvoje ir kilus pavojui darbuotojų sveikatai ar gyvybei, darbdaviai turi imtis papildomų apsaugos priemonių arba sustabdyti vykdomus darbus. Tokiu atveju darbuotojams už ši laiką turi būti mokamas jų vidutinis darbo užmokestis.
 

Taip, tokia galimybė Akcinių bendrovių įstatyme numatyta jau nuo 2009 metų. Bendrovė gali sudaryti galimybę akcininkams visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauti ir balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis.
Tam, kad akcininkai galėtų dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime elektroninių ryšių priemonėmis, gali būti taikomi tik tie elektroninių ryšių priemonių naudojimo reikalavimai ir apribojimai, kurie yra būtini akcininkų tapatybei nustatyti ir perduodamos informacijos saugumui užtikrinti, ir tik tuo atveju, kai jie yra proporcingi šiems tikslams pasiekti.
Stebėtojų tarybos narys savo valią – už ar prieš balsuojamą sprendimą, su kurio projektu jis susipažinęs, – gali pranešti balsuodamas raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti balsavusio asmens tapatybę.
 Valdybos narys savo valią – už ar prieš balsuojamą sprendimą, su kurio projektu jis susipažinęs, – gali pranešti balsuodamas iš anksto raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti balsavusio asmens tapatybę.
 

Šiuo metu negali vykti jokie renginiai ir susibūrimai, organizuojami atvirose ir uždarose erdvėse.
Siūloma kooperatinės bendrovės narių susirinkimus organizuoti nuotoliniu būdu. Atkreiptinas dėmesys, kad balsuoti raštu leidžia Civilinio kodekso 2.93 str. 3 d. (jei niekas neprieštarauja). Taip pat, tai galima padaryti ir elektroninių ryšių priemonėmis, jei užtikrinamas informacijos saugumas ir galima nustatyti tapatybę.
 

Darbo įstatymai nereglamentuoja atskiro darbo sutarties nutraukimo pagrindo dėl valstybėje paskelbtos ekstremalios situacijos.
Darbdavys su darbuotoju turi teisę nutraukti darbo santykius tik vadovaudamasis Darbo kodekse įtvirtintais darbo sutarties nutraukimo pagrindais ir tvarka. Darbdavio pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu. Jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos (nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita). Šalių sudarytas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo abiem pusėms priimtinomis sąlygomis ar darbo sutarties šalies raštu išreikštas sutikimas su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį pabaigia darbo sutartį juose nurodytomis sąlygomis.
Esant valstybės lygio ekstremaliajai situacijai ir dėl to neigiamai pasikeitus ekonominei ir finansinei situacijai, darbdavys gali priimti sprendimą dėl darbo organizavimo keitimo ir pan. Tokie pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, pavyzdžiui, kai darbdavys visiškai ar iš dalies stabdo veiklą, gali būti laikomos teisėtu pagrindu nutraukti darbo sutartį su tam tikrais darbuotojais, jeigu tai lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos nereikalingumą, kaip tai numatyta Darbo kodekse (57 str. 1 d.1 p.).
 

Visoje Lietuvoje paskelbus karantiną, numatyti ribojimai, kurių vykdymas tam tikrais atvejais siejamas ir su apribota galimybe darbuotojams vykdyti darbo funkcijas nuolatinėje darbo funkcijų atlikimo vietoje, todėl kai tai įmanoma, darbdavys turėtų sudaryti sąlygas darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu. Tuo metu mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis.
Prašyti dirbti nuotoliniu būdu galima visais, net ir su koronavirusu nesusijusiais, atvejais. Remiantis Darbo kodeksu, dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba darbuotojo ir darbdavio susitarimu.
Darbdavys, atsižvelgęs į darbo organizavimo ypatumus, vertina, ar gali suteikti galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Įvertinamos darbuotojo atliekamos darbo funkcijos, jų specifika, tai, ar nuotolinis darbas nesukeltų per didelių sąnaudų darbdaviui.
Pagal Darbo kodeksą darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip 1/5 viso darbo laiko, kai to pareikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat – darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų. Kitas atvejais darbdavys gali tenkinti darbuotojo prašymą dėl nuotolinio darbo ir netgi pats siūlyti dirbti nuotoliniu būdu. Dėl nuotolinio darbo šalys galėtų susitarti ir informacinio ryšio priemonėmis, pavyzdžiui, elektroniniu paštu.
 

Darbdavys turi teisę siūlyti, tačiau negali vienašališkai priimti sprendimo ar reikalauti, kad darbuotojai naudotųsi nemokamomis (o taip pat ir kasmetinėmis) atostogomis, kai darbdavys dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbuotojui darbo. Ir dėl kasmetinių atostogų ir dėl nemokamų atostogų suteikimo turi būti sutarta abiejų šalių susitarimu, o ne vienos iš jų (šiuo atveju darbdavio) primesta valia.
Jeigu dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (pvz., dėl karantino metu nustatytų ribojimų) darbdavys nebegali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, darbdavys darbuotojui ar jų grupei gali skelbti prastovą, apmokant už ją Darbo kodekso 47 straipsnyje nustatyta tvarka.
 

Darbdaviai turi pranešti Valstybinei darbo inspekcijai informaciją apie darbuotojui ar darbuotojų grupei paskelbtą prastovą, kai šalyje paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas.
Tokiu atveju, kai darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, ir skelbia darbuotojui ar jų grupei prastovą, jis ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo paskelbimo turi pranešti Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) apie šios prastovos paskelbimą, užpildant VDI interneto svetainėje patalpintą formą.
Pranešime dėl paskelbtos prastovos nurodomas įmonės, įstaigos, organizacijos pilnas pavadinimas ir kodas, paskelbtos prastovos laikotarpis, darbuotojų skaičius, kuriems paskelbta prastova, įmonės, įstaigos, organizacijos atsakingo asmens vardas, pavardė, telefono numeris, elektroninis paštas.
Apie paskelbtą prastovą pranešimą VDI reikia pateikti tik vieną kartą (išskyrus atvejus, kai teikiama informacija apie skirtingiems darbuotojams (pvz., gamybos darbuotojai ir vadybininkai) nustatytus prastovų laikotarpius). Apie papildomai vienam ar kitiems darbuotojams paskelbtą prastovą toje pačioje įmonėje informacijos teikti nereikia. Taip pat nereikia pakartotinai teikti informacijos, jei darbuotojas, kuriam paskelbta prastova, pasinaudoja atostogomis ar jam suteikiamas nedarbingumo pažymėjimas.
Iš naujo informuoti VDI reikėtų tokiu atveju, jei daugumai darbuotojų prastova būtų atšaukta, tačiau keliems darbuotojams ji dar galiotų. Jei bus reikalinga papildoma informacija, VDI susisieks formoje pateiktas kontaktais.
Labai svarbu, kad darbdavys turėtų visus reikalingus dokumentus dėl prastovos paskelbimo įmonėje (pvz., atitinkamus vidaus teisės aktus), nes esant poreikiui VDI gali juos patikrinti.
Darbdaviai, nevykdantys pareigos pranešti apie darbuotojui ar jų grupei paskelbtą prastovą arba pateikiantys klaidingą informaciją atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Įmonių, kuriose darbuotojui ar jų grupei paskelbta prastova, sąrašas bus viešai skelbiamas VDI interneto svetainėje.
Pranešimo dėl paskelbtos prastovos formą galima rasti čia http://tiny.lt/46vcdmp.
Ji taip pat paskelbta VDI interneto svetainėje
Plačiau informacija čia: https://www.vdi.lt/Forms/Tekstas1.aspx?Tekstai_ID=2683
 

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-05-18