Sutartinių įsipareigojimų vykdymas

Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) numatė, kad dėl koronaviruso rizikos verslui ir ekonomikai bus užtikrinti adekvatūs ir lankstūs veiksmai, jei dėl koronaviruso ES projektų vykdytojai negali dalyvauti suplanuotuose svarbiuose renginiuose užsienyje arba bus nepagaminama ir verslo atstovams laiku nepristatoma įranga. Kiekvienas įmonės projekto atvejis bus sprendžiamas individualiai, o projektų veiklos bus pratęsiamos. ES investicijų agentūros užtikrins nenutrūkstamą klientų konsultavimą ir informavimą, mokymus internetu.
COVID-19 viruso keliamas pasekmes atskiriems ES investicijų priemonių projektų atvejams galima prilyginti force majeure atvejui, kai sutartiniai įsipareigojimai negalės būti vykdomi dėl aplinkybių, kurių atsiradimo neįmanoma kontroliuoti ir protingai numatyti sutarčių sudarymo metu, taip pat nėra įmanoma užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Tačiau aplinkybės, dėl kurių bus neįmanoma vykdyti sutartinių įsipareigojimų, yra laikinos. Šalys turėtų būti atleidžiamos nuo atsakomybės tik tokiam laikotarpiui, kuris yra protingas, atsižvelgiant į aplinkybių įtaką sutarties vykdymui.
Daugiau aktualios informacijos rasite LVPA interneto svetainėje.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija, atsižvelgdama į valstybėje susiklosčiusią situaciją ir reaguodama į verslo atstovų  gaunamą informaciją, atkreipia dėmesį į nenugalimos jėgos (force majeure) sąlygų taikymą ir į sutartinių prievolių vykdymą karantino laikotarpiu.
              Civilinis kodeksas numato, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą tuomet, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.
              Tam, kad būtų pripažintos Force majeure aplinkybės, būtinos visos šios sąlygos:
1) tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti;
2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti;
3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio;
4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos.
              Jeigu nėra visų minėtų sąlygų, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga.
Force majeure pažymas nustatyta tvarka išduoda prekybos, pramonės ir amatų rūmai – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių. Pažymos gali būti panaudotos kaip įrodymas dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Išduodami force majeure pažymą, jas išduodantys subjektai privalo įsitikinti ne tik tam tikrų faktinių aplinkybių egzistavimu, bet ir įvertina, ar būtent šios aplinkybės lėmė sutarties nevykdymą.
            Atkreiptinas dėmesys, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos specialistų nuomone, pats ekstremalios situacijos paskelbimas automatiškai neatleidžia verslo subjektų nuo sutartinių prievolių vykdymo, būtina įsitikinti ne tik tam tikrų faktinių aplinkybių egzistavimu, bet ir įvertinti, ar būtent šios aplinkybės lėmė sutarties nevykdymą, tam turi atsirasti Force majeure aplinkybės (ypatingai tų ūkio subjektų, kurių veiklos vykdymas karantino metu nebuvo visiškai apribotas, nes yra leidžiama internetinė prekyba prekes pristatant gyventojams ir įmonėms tiesiogiai ar atsiimant prekių atsiėmimo punktuose).

Kadangi Force majeure aplinkybės, tokios kaip draudimas prekybai nėra absoliutus, sutartiniai įsipareigojimai (pvz., atsiskaitymai už prekes ar paslaugas) galėtų būti vykdomi taikant mokėjimo atidėjimą ar kitokius mechanizmus (valstybės dotacijas ir pan.).
 
Taip pat pažymėtina, kad Civilinis kodeksas numato ne tik force majeure institutą, bet taip pat ir sutarties vykdymą pasikeitus aplinkybėms. Kai vienai šaliai sutarties įvykdymas tampa sudėtingesnis, ši sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti (pavyzdžiui, tartis dėl dalinio mokėjimo, tam tikro mokėjimų grafiko ir pan.), o ne vienašališkai nutraukti tam tikrų sutartinių įsipareigojimų vykdymą.
 
Atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją, Ekonomikos ir inovacijų ministerija maloniai prašo verslo subjektų sąžiningai laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl Force majeure aplinkybių vertinimo ir sutartinių prievolių vykdymo.
 

Išsamesnę informaciją dėl Rūmų išduodamų force majeure pažymų galite rasti čia.

Detalų aprašą dėl force majeure pažymos gavimo galima rasti čia.

Atsižvelgiant į sutarties pobūdį, kovo 12 d. Vyriausybės pasitarimo sprendimas drausti ir riboti tam tikrų verslo sričių veiklą ir kovo 14 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, draudžianti arba ribojanti verslo veiklą, gali būti vertintina kaip Force Majeure aplinkybė.

Pirma, peržiūrėti savo sutartis, pasitikrinti, ar jose numatytos Force Majeure aplinkybės ir sutartyse nustatytais terminais arba nedelsiant raštu informuoti kitą sutarties šalį apie negalėjimą vykdyti savo įsipareigojimus, jų numatomą trukmę ir mastą.

Visiems Force Majeure atvejams nagrinėti ir pažymai išduoti nustatytas 20 darbo dienų terminas. Jei yra pateikti visi reikalingi ir tinkamai parengti dokumentai, pažyma gali būti išduota greičiau.

Ne, tai papildomas įrodymas tariantis su kita sutarties šalimi dėl įsipareigojimų Force Majeure aplinkybių jų egzistavimo laikotarpiu nevykdymo, delspinigių, palūkanų, baudų nemokėjimo, atidėjimo ir pan.

Kuo anksčiau informuoti kitą sutarties šalį apie iškilusius sunkumus ir tartis dėl sutarties šalims priimtinos išeities.

Šių metų sausio 1 d. įsigaliojęs Juridinių asmenų nemokumo įstatymas iš esmės pakeitė nemokumo sampratą ir ją sugriežtino. Įmonė laikoma nemokia, jei ji atitinka bent vieną iš šių kriterijų: įmonė laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba įmonės įsipareigojimai viršija jos turto vertę. Pagal anksčiau galiojusį reguliavimą įmonė turėjo atitikti du kriterijus: pirma, nevykdyti įsipareigojimų, ir antra, jos pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) turėjo viršyti pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Naujuoju nemokumo apibūdinimu siekiama, kad verslas, susidūręs su finansiniais sunkumais, kuo anksčiau imtųsi veiksmų jiems spręsti, ir kreditoriai galėtų atgauti kuo didesnę savo reikalavimų dalį.

Vis dėlto, reikia pažymėti, kad nors dabartinė nemokumo sąvoka yra pakankamai griežta, tačiau įstatymo nuostatos tapo lankstesnės ir kaip tik pagerina gyvybingo ir trumpalaikius finansinius sunkumus išgyvenančio verslo išsaugojimą, leidžia išnaudoti ne vieną būdą įmonės finansiniams sunkumams įveikti.

Šių metų sausio 1 d. įsigaliojęs Juridinių asmenų nemokumo įstatymas iš esmės pakeitė požiūrį į nemokumą, panaikindamas iki tol galiojusią nuostatą, kad nemoki įmonė privalo bankrutuoti. Nemokumas nereiškia neišvengiamo bankroto. Nemokumo atsiradimas nustato momentą, nuo kurio reikia imtis veiksmų susidariusiai padėčiai spręsti. Įmonei tapus nemokia, jos vadovas privalo inicijuoti nemokumo, o ne bankroto procesą.

Jei nemoki įmonė pagrindžia savo gyvybingumą, t.y., jei ji vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jai vykdyti savo prievoles ateityje, tokia įmonė gali restruktūrizuotis. Priimant sprendimą dėl įmonės restruktūrizavimo yra vertinama ne esama įmonės finansinė būklė, o verslo gyvybingumas, perspektyvos. Reikia pažymėti, kad teisė kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo suteikta ir kreditoriams. Be to, įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, gali pereiti į restruktūrizavimą, jei pasikeičia aplinkybės dėl jos veiklos vykdymo galimybių ateityje.

Įmonės vadovas pirmiausia turėtų įvertinti patiriamų sunkumų apimtį bei mastą, galimą poveikį įmonės gyvybingumui. Vis dėl to, jei dėl negalėjimo vykdyti savo įsipareigojimų įmonė tampa nemokia, įmonės vadovas nedelsdamas turi imtis veiksmų, nustatytų Juridinių asmenų nemokumo įstatyme:

  • informuoti įmonės savininkus apie įmonės nemokumą bei siūlyti sprendimo atkurti mokumą būdus;
  • inicijuoti nemokumo procesą.

Nemokumo procesas inicijuojamas įmonės vadovo kreipimusi į kreditorius, kurių reikalavimų įmonė negali vykdyti. Šiuo kreipimusi siūloma kreditoriui sudaryti susitarimą dėl pagalbos, t.y., prašyti atidėti reikalavimo įvykdymo terminą, atsisakyti prievolės ar jos dalies, pakeisti prievolę kita prievole ar kt. Nemokumo procesas gali užsibaigti sudarius susitarimą dėl pagalbos su kreditoriais arba pereiti į restruktūrizavimo arba bankroto bylą.

Apibendrinant svarbu tai, kad jei įmonė negali vykdyti savo turtinių įsipareigojimų, o tai lemia įmonės nemokumą, įmonės vadovas privalo ieškoti finansinių sunkumų sprendimo būdų ne teismo keliu, ir tik tuomet, jei tai nepavyktų, imtis verslo restruktūrizavimo arba kelti bankrotą.

Perkančiosios organizacijos, įvertinusios esamą padėtį šalyje, gali inicijuoti viešųjų pirkimų sutarties keitimą, pavyzdžiui, susijusį su renginio datos nukėlimu. Toks sutarties pakeitimas gali būti atliekamas vadovaujantis  Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta galimybe perkančiosioms organizacijoms keisti pirkimo sutartis tuo atveju, kai toks poreikis atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti ir kai pakeitimas iš esmės nepakeičia sutarties pobūdžio, o pakeitimo vertė neviršija 50 proc. sutarties vertės.
Vyriausybė dėl koronaviruso paskelbtos ekstremalios situacijos metu š.m. kovo 16 d. pasiūlė supaprastinti viešųjų pirkimų procedūras. Tam dar turės pritarti Seimas. Siūlyme nurodoma, kad pirkimuose, kur būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, perkančiosios organizacijos ne tik neturėtų pašalinti tiekėjo iš pirkimo procedūros, bet ir neturėtų reikalauti dokumentų, įrodančių pašalinimo pagrindų nebuvimą.
Taip pat siūloma nustatyti, kad kai atliekamas tarptautinis pirkimas neskelbiamų derybų būdu dėl ypatingos skubos, būtų galima sudaryti sutartį netaikant pirkimo procedūroms ir sutarties turiniui keliamų reikalavimų.
Supaprastinimas galiotų ir pirkimams, paskelbtiems dar iki karantino pradžios pirmadienį.
 

Pirmiausia vartotojas su konkrečiu reikalavimu turi raštu kreiptis į paslaugos teikėją, pateikdamas reikalavimą pagrindžiančius įrodymus. Nepavykus susitarti dėl problemos sprendimo, vartotojas dėl ginčo sprendimo alternatyvia (ne teismo) tvarka turi teisę kreiptis į VVTAT (www.vvtat.lt). Detalesnė informacija šiais klausimais koronaviruso plitimo laikotarpiu teikiama tel.: 8 659 37 569, 8 659 63 543, 8 659 93 678.

• Sekite paslaugų teikėjų viešai skelbiamą informaciją.
• Ieškokite kompromiso su paslaugų teikėju, įvertinkite savo galimybes atidėti paslaugos teikimą pasibaigus karantino ribojimams, jei paslaugų teikėjas numato tokią galimybę, ar priimti kitokį kompensacijos pasiūlymą.
• Paslaugų teikėjas gali siūlyti pratęsti abonementų sutartis dėl sporto klubo paslaugų teikimo tiek, kiek, paskelbus karantiną Lietuvoje, negalėjo teikti paslaugų. Jei vartotojas nesutinka su sutarties pratęsimu, kai jam nėra aktualu gauti paslaugas pratęsus sutartį, vartotojas gali atsisakyti sutarties pratęsimo ir prašyti nutraukti sutartį pasibaigus sutarties galiojimo terminui. Kitais atvejais, norint nutraukti sutartį dėl sporto klubo paslaugų teikimo, vadovaujamasi sudarytos sutarties sąlygomis.
• Svarbu įvertinti, dėl kokių konkrečių paslaugų sąlygų tarp šalių yra susitarta, ar sutartyje nėra aptartos nenugalimos jėgos aplinkybės ar šalių nenumatytos aplinkybės, ar nėra aptarta sąlygų dėl paslaugų teikimo dėl nuo paslaugų teikėjo nepriklausančių aplinkybių ir pan.
• Jei minėtos aplinkybės sutartyje neaptartos ir paslaugų teikėjui sustabdžius veiklą nėra teikiamos paslaugos pagal sudarytą sutartį, vartotojas turi teisę nemokėti sutartyje sutarto mokesčio už tą laikotarpį, kuriuo metu negalėjo naudotis paslaugomis – t. y. nebuvo teikiamos paslaugos pagal sutartį.
 

Lietuvos bankas, teikdamas išaiškinimą į tokį paklausimą, pažymi, kad draudikai, siekdami tvaraus ir ilgalaikio draudimo paslaugų teikimo, įprastai neprisiima įsipareigojimų dėl tokių rizikų, kurių pasireiškimas ir (ar) pasekmių mastas yra visiškai ar iš esmės nekontroliuojamas. Pavyzdžiui, CK 6.1014 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo, jeigu draudžiamasis įvykis įvyko dėl karo veiksmų ar radioaktyvaus spinduliavimo poveikio. Taigi, draudimo rinkoje yra įprasta, kad įvykiai, susiję su tokiomis rizikomis, kaip pandemija, nėra priskiriami draudžiamiesiems.

Lietuvos bankas pabrėžia, kad draudiko apsisprendimas tam tikrus įvykius laikyti nedraudžiamaisiais nereiškia, kad pasireiškus vienai ar kitai rizikai visa draudimo sutartis nustoja galios ir draudimo apsauga nebėra teikiama kitų įvykių atvejais. Šiuo metu rinkoje esantys draudimo produktai dažnai apima daug ir įvairių rizikų, todėl, jei, pavyzdžiui, draudimo sutartyje numatyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu bus laikomas sveikatos sutrikimas ar mirtis, kuriuos sukėlė liga, dėl kurios paskelbta pandemija, visi kiti sveikatos sutrikimai ar mirtis, kuriuos sukėlė ne ši liga, bus laikomi draudžiamaisiais įvykiais.

Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra teikiamas platus spektras draudimo paslaugų, kurios tarpusavyje skiriasi teikiamos draudimo apsaugos apimtimi ir draudimo sutarčių sąlygomis. Tokiu atveju, vertinant, ar konkretus atvejis, susijęs su pandemija, būtų priskiriamas draudžiamiesiems įvykiams, būtina įvertinti konkrečios draudimo sutarties sąlygas.

Bet kuris vartotojas, kuriam kyla abejonių dėl to, ar draudikas tinkamai vykdo sudarytą draudimo sutartį, turi galimybę gauti Lietuvos banko sprendimą dėl draudiko veiksmų atitikimo konkrečios draudimo sutarties sąlygoms.

 

 

Įmonei tapus nemokia jos vadovas pirmiausia privalo išbandyti galimybes išspręsti įmonės finansinius sunkumus ne teismo keliu. Įmonės vadovas nedelsiant privalo kreiptis į kreditorius, kurių reikalavimų negali įvykdyti, ir siūlyti jiems susitarti dėl pagalbos neteismine tvarka. Tokių susitarimų nėra privaloma sudaryti, tačiau privaloma pabandyti susitarti.

Siekiant sudaryti susitarimus dėl pagalbos, įmonės vadovas turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) panaikinimo, kad būtų apsaugotas įmonės turtas ir veiksmingiau sprendžiamas finansinių sunkumų įveikimo klausimas.

• Sekite renginių organizatorių bei bilietų platintojų viešai skelbiamą informaciją apie atšaukiamus bei atidedamus renginius.
• Paslaugų teikėjas per 30 dienų nuo karantino draudimo panaikinimo turi teisę nustatyti vėlesnę renginio datą. Renginys turi įvykti ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo karantino metu nustatyto draudimo panaikinimo. Pakeitus renginio datą, paslaugų teikėjas neturi teisės reikalauti iš Jūsų jokių papildomų mokesčių.
• Jei su vėlesne renginio data nesutinkate, turite teisę ne vėliau kaip per 60 dienų nuo pranešimo apie vėlesnę renginio datą pranešti paslaugų teikėjui apie savo nesutikimą. Tokiu atveju paslaugų teikėjas privalo Jums suteikti kuponą, kurio vertė negali būti mažesnė nei už bilietą sumokėta suma. Kuponu galite apmokėti bilietų į būsimus to paties paslaugų teikėjo organizuojamus renginius kainą arba jos dalį.
• Nepasinaudoję kuponu per 12 mėnesių, turite teisę per 14 dienų nuo kupono galiojimo pabaigos susigrąžinti kupono vertę pinigais.
• Jei paslaugų teikėjas nesuteikia kupono, pinigai už bilietus Jums turi būti grąžinti per 14 dienų nuo nustatytos vėlesnės renginio datos.
• Jei vėlesnė renginio data nenustatoma, paslaugų teikėjas privalo grąžinti už bilietą sumokėtus pinigus ne vėliau kaip per 14 dienų + 30 dienų nuo karantino metu nustatyto renginių ir susibūrimų draudimo panaikinimo.
• Kompensavimo vartotojams už neįvykusius renginius schema.
• Nepavykus išspręsti klausimo geranoriškai, turite teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – VVTAT). Šiuo atveju reikia pateikti prašymą, kreipimosi į paslaugos teikėją kopiją, paslaugos teikėjo atsakymo kopiją, bilietų kopijas bei pinigų sumokėjimą už paslaugas patvirtinančio dokumento kopiją el. paštu tarnyba@vvtat.ltarba raštu adresu Vilniaus g. 25, Vilnius. Pavyzdinė prašymo VVTAT forma: http://vvtat.lt/vartotojams/kaip-pateikti-prasyma/431.
 

Vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis, pirkėjas turi teisę per 14 dienų nuo ne maisto daiktų perdavimo jam, jeigu pardavėjas nėra nustatęs ilgesnio termino, pakeisti nusipirktus daiktus pirkimo ar kitoje pardavėjo nurodytoje vietoje analogiškais kitokių matmenų, formos, spalvos, modelio ar komplektiškumo daiktais arba grąžinti daiktus pardavėjui ir atgauti už juos sumokėtą kainą. Prekių keitimas ir grąžinimas karantino laikotarpiu turėtų būti vykdomas įprastai, jei tai objektyviai įmanoma (pavyzdžiui, maisto prekių parduotuvėje, kurios veikla neapribota, nusipirkus ne maisto prekę). VVTAT pažymi, kad šioje neeilinėje situacijoje kiekvienas atvejis būtų vertinamas individualiai pagal konkrečias aplinkybes bei protingumo kriterijus (turint omenyje, kad karantino laikotarpiu vengtinas bet koks nebūtinas asmenų kontaktas) ir atkreipia dėmesį, kad jei prekės grąžinimo terminas pasibaigė karantino laikotarpiu, kuriuo parduotuvė veiklos nevykdė ir fiziškai grąžinti prekę nebuvo galimybių, terminas gali būti pratęstas, tačiau vartotojui išlieka pareiga prieinamomis ryšio priemonėmis ir nepraleidžiant nustatyto termino informuoti pardavėją apie pageidavimą pakeisti ar grąžinti prekę (įvertinant ir galimybę, sutarus su pardavėju, grąžinti ją paštu, naudojantis kurjerių ar paštomatų paslaugomis).

Civilinis kodeksas numato, kad siekdamas grąžinti nuotoliniu būdu įsigytas prekes, vartotojas turi per 14 dienų nuo prekių gavimo raštiškai informuoti pardavėją apie savo ketinimą nutraukti sutartį ir dar per 14 dienų nuo šio informavimo išsiųsti prekes atgal pardavėjui. Šiuo atveju vartotojui svarbiausia nepraleisti 14 dienų grąžinimo termino ir informuoti pardavėją apie savo ketinimą nutraukti sutartį (pavyzdžiui, elektroniniu paštu ar kita patvaria laikmena). Kiekvienu atveju VVTAT rekomenduoja pasitarti su pardavėju, kokiu būdu galima greičiau ir saugiau grąžinti prekę. Pažymėtina, kad 14 dienų nuotoliniu būdu įsigytos prekės grąžinimo teisė nėra absoliuti, todėl patariame atkreipti dėmesį į Civilinio kodekso 6.228(11) straipsnio 2 dalyje numatytas prekių grąžinimo išimtis.

Galimybė pasinaudoti kuponu ar dovanų čekiu karantino laikotarpiu turėtų būti užtikrinama įprastai, jei tai objektyviai įmanoma. Jei kupono arba dovanų čekio panaudojimo terminas pasibaigė karantino laikotarpiu, kuriuo pardavėjas arba paslaugos teikėjas veiklos nevykdė, šis terminas gali būti pratęstas. Tačiau pažymėtina, kad vartotojui išlieka pareiga prieinamomis ryšio priemonėmis nepraleidžiant nustatyto termino informuoti pardavėją arba paslaugos teikėją apie pageidavimą pasinaudoti kuponu ar dovanų čekiu, pratęsti kupono ar dovanų čekio galiojimo terminą ar tartis dėl kitų kupono ar dovanų čekio panaudojimo galimybių (pavyzdžiui, įsigyjant prekes elektroninėje parduotuvėje ar su pristatymu į namus, suteikiant paslaugas nuotoliniu būdu ar kt.). VVTAT dar kartą pažymi, kad šioje neeilinėje situacijoje kiekvienas atvejis būtų vertinamas individualiai pagal konkrečias aplinkybes bei protingumo kriterijus (atsižvelgiant į tai, kad karantino laikotarpiu vengtinas bet koks nebūtinas asmenų kontaktas).

Lietuvos vartotojai dėl problemų, kilusių dėl ES valstybėse, Norvegijoje, Islandijoje ir Jungtinėje Karalystėje įsisteigusių pardavėjų ar paslaugų teikėjų veiklos, gali kreiptis nemokamos pagalbos į Europos vartotojų centrą Lietuvoje (www.ecc.lt, tel. 8 659 71 837, el. p. ECCNET-LT@ec.europa.eu). Centro misija – padėti spręsti problemas, kilusias Lietuvos vartotojams, įsigijusiems nekokybišką prekę ar paslaugą ES valstybėse, Norvegijoje, Islandijoje ar Jungtinėje Karalystėje bei šių valstybių vartotojams, įsigijusiems nekokybišką prekę ar paslaugą Lietuvoje.

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-05-18