Pagalba verslui patiriančiam sunkumų dėl COVID-19

Informacija atnaujinta 2020 03 31

Ką daryti jeigu mano verslas patiria sunkumų dėl COVID19?

Kreipkitės į INVEGA. Visą pagalbos verslui priemonių paketą rasite čia.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Finansų ministerija ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ parengė priemonių paketą, kuris padės įmonėms spręsti likvidumo ir finansines problemas, kylančias dėl COVID-19. Pagal INVEGA priemones bus paskirstyta daugiau kaip 1,1 mlrd. eurų iš suplanuoto Vyriausybės finansinių priemonių paketo Lietuvos verslui.

Siekiant padėti smulkiajam ir vidutiniam verslui, patiriančiam sunkumų dėl COVID-19, ir sumažinti skolinimosi naštą, nuspręsta kompensuoti 100 proc. palūkanų paskolos ar lizingo mokėjimų atostogų laikotarpiu (iki 6 mėn.) nepriklausomai nuo finansų įstaigos tipo, skolinimo sandorio tipo, paskolos paskirties bei paskolos gavėjo veiklos pobūdžio. Taip pat pakeisti palūkanų kompensacijų mokėjimo terminai – palūkanų kompensacija įmonėms bus mokama ne kas ketvirtį, o kas mėnesį. Palūkanos bus kompensuojamos nuo karantino paskelbimo pradžios – nuo kovo 16 d. iki metų pabaigos suteiktoms paskolų „atostogoms“. Pati priemonė startuos balandžio pradžioje. 

Dar viena svarbi ir verslo labai vertinama priemonė – paskolų garantijos. Įgyvendinant Vyriausybės patvirtintą ekonomikos skatinimo ir COVID-19 plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, be jau esamų ir naudojamų 356 mln. Eur, INVEGA garantijoms teikti papildomai dar skirta 470 mln. eurų. Taip pat bus išplėstas finansų įstaigų, kurios teiks paskolas, sudarys lizingo ar faktoringo sandorius su portfelinėmis garantijomis, ratas. Šios finansinės priemonės bus teikiamos smulkiosioms ir vidutinėms bei didelėms įmonėms, kurios patyrė sunkumų dėl COVID-19. Ši priemonė startuos balandžio pradžioje.  

Atsižvelgdama į dėl COVID-19 susidariusią situaciją, šiuo metu INVEGA intensyviai tobulina esamas priemones ir sparčiai rengia naujas, siekdama sudaryti sąlygas verslo likvidumui palaikyti. Nuolat bendradarbiaujama tiek su ministerijų, tiek su finansų rinkos atstovais, kurie visapusiškai įsitraukę į šį procesą.

Lengvatinėms paskoloms per INVEGA bus skirta daugiau kaip 142 mln. eurų. Iš jų 50 mln. eurų numatyta skirti lengvatinėms paskoloms likvidumui užtikrinti tuose sektoriuose, kuriuose verslas labiausiai nukentėjo nuo COVID-19, tai yra apgyvendinimo, restoranų ir kt. Šia priemone bus galima naudotis nuo balandžio vidurio.

Per įvairias INVEGA finansuojamas rizikos kapitalo priemones į Lietuvos verslą gali būti investuota beveik 145 mln. eurų valstybės lėšų. Dėl šių investicijų verslas raginamas kreiptis į privačius ar rizikos kapitalo fondus.

Minėtos INVEGOS priemonės verslą pasieks tarpininkaujant finansų įstaigoms (bankams, lizingo bendrovėms, kredito unijoms ir kt.), kurios informuos apie kiekvienai įmonei tinkamus sprendimus ir finansavimo galimybes.

Plačiau apie esamas ir naujas verslui prieinamas priemones rasite: https://invega.lt/lt/informacija-verslui-del-covid-19/invegos-siuloma-pagalba-verslui/.

 

Galimybė atidėti visus mokesčius - kreipkitės į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMĮ) arba SODRĄ. 

Aktuali VMI informacija verslui dėl COVID-19

 

Galimybė kreiptis į savivaldybę su prašymu atidėti komercinio NT mokestį

Vyriausybė š.m. kovo 16 d. priėmė sprendimą rekomenduoti savivaldybėms atleisti mokesčių mokėtojus nuo komercinės paskirties nekilnojamojo turto, žemės mokesčių.

 

Galimybė skelbti (dalinę) prastovą vienam ar grupei darbuotojų

Paskelbus ekstremalią situaciją arba karantiną ne visais atvejais įmanoma dirbti nuotoliniu būdu, todėl sudėtingais atvejais darbdaviai gali skelbti prastovą arba dalinę prastovą, o valstybė yra pasirengusi prisidėti prie darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams. 

Kai įmonėje paskelbiama prastova dėl ekstremalios situacijos ar karantino, darbuotojas turi gauti ne mažiau nei minimali mėnesio alga ir iš jo negali būti reikalaujama atvykti į darbą. Minimali mėnesio alga šiuo metu siekia 607 eurus „ant popieriaus“ arba 437 eurus „į rankas“.

Darbdaviams patiriamos išlaidos bus kompensuojamos iš Užimtumo tarnybos skiriant darbdaviui subsidiją. Subsidijomis prastovų metu per karantiną galės pasinaudoti neįgaliuosius bei kitas remiamas grupes įdarbinančios įmonės, nevyriausybinės organizacijos ir asociacijos. Į subsidijas negalės pretenduoti tik biudžetinės įstaigos.

Valstybės subsidijų dydžiai:

  • 70 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų bruto. Pareiga išlaikyti darbo vietą bent 6 mėnesius.
  • 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto. Pareiga išlaikyti darbo vietą bent 3 mėnesius.

Tai reiškia, kad jeigu darbdavys nuspręs mokėti darbuotojui didesnę dalį darbo užmokesčio, daugiau prisidės ir valstybė, nes padidėja subsidijos lubos iki 1,5 minimalios algos.

Jeigu darbdavys nuspręs mokėti mažiau, valstybė prisidės neviršydama vienos minimalios algos.

Socialinėse įmonėse dirba darbuotojai, priskiriami tikslinėms grupėms – daugiausia skirtingą negalią turintys žmonės, taip pat vyresnio amžiaus darbuotojai ar buvę ilgalaikiai bedarbiai. Jų darbo užmokestis, kaip ir dalyvaujančių remiamo įdarbinimo priemonėse darbuotojų, yra subsidijuojamas valstybės.

Subsidijų dydžiai socialinėms įmonėms per prastovas pagal darbuotojų tikslines grupes:

  • Sunkus neįgalumo lygis, 25 proc. ir mažesnis darbingumas ar didelių specialiųjų poreikių lygis – 75 proc. darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto.
  • Vidutinis neįgalumo lygis, 30-40 proc. darbingumo lygis ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis – 60 proc. darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto.
  • Lengvas neįgalumo lygis, 45-55 proc. darbingumo lygis arba nedidelių specialiųjų poreikių lygis – 60 proc. darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto.
  • Vyresnis nei 50 metų asmuo, registruotas Užimtumo tarnyboje – 60 proc. darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto.
  • Ilgalaikis bedarbis, kurio nedarbo laikotarpis ilgesnis nei dveji metai – 60 proc. darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto.

Galimybė gauti išmoką dirbantiems savarankiškai

Savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie iki ekstremalios situacijos paskelbimo arba karantino mokėjo socialinio draudimo įmokas ne trumpiau nei 3 mėnesius per pastaruosius metus, bus mokama fiksuoto dydžio išmoka iš Garantinio fondo.  

Išmokos dydis sieks einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio sumą, tai yra 257 eurus per mėnesį. Išmoką bus galima gauti kreipiantis į Užimtumo tarnybą, tačiau ji nebus mokama tiems savarankiškai dirbusiems asmenims, kurie taip pat dirba pagal darbo sutartį. 

Daugiau informacijos apie valstybės pagalbą darbuotojams ir darbdaviams galite rasti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklalapyje.

 

Ekonominės ir finansinės priemonės

Ekonominių ir finansinių priemonių įgyvendinimui Vyriausybė planuoja skirti 10 proc. nuo šalies bendro vidaus produkto (BVP), tai sudarys 5 mlrd. eurų. Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą rasite čia.

Daugiau skaitykite čia.


Dėl force majeure pažymų

Verslas, patiriantis sunkumų dėl Korona viruso sukeltų aplinkybių, gali kreiptis į teritorinius prekybos, pramonės ir amatų rūmus dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo. Jas išduoda Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai.

Pažymos dėl force majeure aplinkybių bus išduodamos per kiek įmanoma trumpesnį laiką nelaukiant 20 d. termino pabaigos. Atkreiptinas dėmesys, kad pažymos nėra išduodamos automatiškai vien dėl paskelbtos ekstremalios situacijos. Kiekvieną atvejį Rūmai vertina individuliai. Išsamesnę informaciją dėl Rūmų išduodamų force majeure pažymų galite rasti čia.

Detalų aprašą dėl force majeure pažymos gavimo galima rasti čia.


Dėl ES investicijų

Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) numatė, kad dėl koronaviruso rizikos verslui ir ekonomikai bus užtikrinti adekvatūs ir lankstūs veiksmai, jei dėl koronaviruso ES projektų vykdytojai negali dalyvauti suplanuotuose svarbiuose renginiuose užsienyje arba bus nepagaminama ir verslo atstovams laiku nepristatoma įranga. Kiekvienas įmonės projekto atvejis bus sprendžiamas individualiai, o projektų veiklos bus pratęsiamos. ES investicijų agentūros užtikrins nenutrūkstamą klientų konsultavimą ir informavimą, mokymus internetu.

COVID-19 viruso keliamas pasekmes atskiriems ES investicijų priemonių projektų atvejams galima prilyginti force majeure atvejui, kai sutartiniai įsipareigojimai negalės būti vykdomi dėl aplinkybių, kurių atsiradimo neįmanoma kontroliuoti ir protingai numatyti sutarčių sudarymo metu, taip pat nėra įmanoma užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Tačiau aplinkybės, dėl kurių bus neįmanoma vykdyti sutartinių įsipareigojimų, yra laikinos. Šalys turėtų būti atleidžiamos nuo atsakomybės tik tokiam laikotarpiui, kuris yra protingas, atsižvelgiant į aplinkybių įtaką sutarties vykdymui.

Daugiau informacijos rasite LVPA interneto svetainėje.


Dėl viešųjų pirkimų, susijusių su renginio datos nukėlimu

Perkančiosios organizacijos, įvertinusios esamą padėtį šalyje, gali inicijuoti viešųjų pirkimų sutarties keitimą, pavyzdžiui, susijusį su renginio datos nukėlimu. Toks sutarties pakeitimas gali būti atliekamas vadovaujantis  Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta galimybe perkančiosioms organizacijoms keisti pirkimo sutartis tuo atveju, kai toks poreikis atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti ir kai pakeitimas iš esmės nepakeičia sutarties pobūdžio, o pakeitimo vertė neviršija 50 proc. sutarties vertės.

Viešųjų pirkimų tarnybos išplėstinės rekomendacijos viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymui, keitimui ir (ar) nutraukimui.


 

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-03-31