BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis.


A.Armonaitė: „Lietuva turi ambicijų tapti aktyvia Europos puslaidininkių rinkos dalyve“

Data

2022 10 25

Įvertinimas
0
main-board-g61c1129a2_1280.jpg

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, antradienį susitikusi su Flandrijos ministru pirmininku Janu Jambonu, aptarė, kaip padidinti investicijas į puslaidininkių ir lustų gamybos pajėgumus. Taip pat buvo apsvarstytos galimybės Lietuvai akyviau dalyvauti Europos lustų kūrimo ir gamybos grandinėse.    

Ministrė ir J. Jambonas jau buvo susitikę Vilniuje šių metų gegužę, o birželį ministrė lankėsi Briuselyje įsikūrusiame tarptautiniame nanoelektronikos ir skaitmeninių technologijų tyrimų bei inovacijų centre IMEC. 

„Puikiai suprantame lustų svarbą šiuolaikiniame pasaulyje, smarkiai augantį jų poreikį. Europos Sąjunga turi ambicingų tikslų padidinti savo lustų gamybos mastą pasaulinėje rinkoje nuo dabartinių 10 iki 20 proc. Drauge svarbu ir tai, kad šios Europos lustų iniciatyvos naudą, teigiamą poveikį turi pajusti visos valstybės narės, tarp jų – ir Lietuva, o ne kelios, kuriose būtų kuriamos milžiniškų pajėgumų gamyklos“, – sako ministrė A. Armonaitė. 

Ministrė taip pat pabrėžia, kad Europos lustų įstatymas, pagal kurį iki 2030 m. Europos Sąjungos puslaidininkių rinkos dalis turėtų padvigubėti iki 20 proc., prisidės prie ES atsparumo ir konkurencingumo didinimo. 

Šiam tikslui pasiekti ketinama sutelkti daugiau nei 43 mlrd. eurų viešųjų ir privačių investicijų.   

Ministrės manymu, būtina glaudžiau koordinuoti veiksmus tarp valstybių narių ir EK, stebint puslaidininkių pasiūlą, paklausą ir numatant galimus sunkumus.   

Pasak ministrės, Lietuva kuria tokią puslaidininkių ekosistemą, kuri leistų mūsų įmonėms atlikti svarbų vaidmenį regioninėse tiekimo grandinėse, patenkinti vietos pramonės poreikius ir prisidėti prie ES autonomijos stiprinimo šioje strateginėje rinkoje.  

„Matome Lietuvos įmonių ir mokslo institucijų potencialą jungtis, siekiant kurti stiprią ES puslaidininkių ekosistemą ir bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais“, – sako ministrė.