BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis.


A. Armonaitė susitiks su G. Nausėda: pristatys numatomus pokyčius inovacijų ir mokslinių tyrimų srityse

Data

2021 11 24

Įvertinimas
0
investment-g7c7fcda89_1920.jpg

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė prezidentą Gitaną Nausėdą trečiadienį supažindins su naujausiomis priemonėmis, kurios paskatins mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijų diegimą. Įgyvendinus šias priemones, gerokai didės aukštos pridėtinės vertės lietuviškų prekių ir paslaugų eksportas, o įmonių produktyvumas Lietuvoje sparčiau vysis ES vidurkį.  

Planuojama, kad kitų metų pradžioje pradės veikti Inovacijų agentūra, kuri bus atsakinga už visos inovacijų ekosistemos vystymą ir visus inovacinės veiklos etapus – nuo idėjų plėtojimo ir finansavimo sprendimų iki produktų ar paslaugų pateikimo į rinką. Agentūros įkūrimas – viena šiuo metu įgyvendinamos Inovacijų reformos dalių. Reformos tikslas – sukurti aiškią ir vientisą inovacijų skatinimo sistemą, paklosiančią pamatą kokybinei inovacijų ekosistemos plėtrai ir prioritetinių ekonomikos sektorių vystymuisi.  

„Tikimės, kad pradėjus veikti Inovacijų agentūrai reikšmingai išaugs privačios investicijos į mokslo ir tyrimų sritį. Kartu su kitomis priemonėmis tai leis ženkliai padidinti mūsų šalies įmonių produktyvumą ir aukštos pridėtinės vertės produktų bei paslaugų dalį mūsų eksporto struktūroje: jeigu praėjusiais metais šis dalis siekė 13,4 proc., tai įgyvendinus reformą, planuojama, sudarys 26,7 proc. eksporto struktūros. Taip pat, glaudžiai bendradarbiaudami su Lietuvos įmonėmis ir mokslo bei studijų institucijoms, pristatome naują iniciatyvą – misijomis grįstas mokslo ir inovacijų programas, kurias įgyvendindami sieksime spręsti visuomenei aktualiausius klausimus“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.  

Įgyvendinant šias programas tikimasi mokslo žinias efektyviau ir sklandžiau paversti naujais produktais ir paslaugomis, užtikrinti tarptautiniu mastu konkurencingas sąlygas mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) veiklai Lietuvoje, mokslo ir verslo partnerystės pagrindu sukurti kompetencijos centrus.   

Numatoma, kad pirmosios misijos 2022–2026 m. bus finansuojamos plano ,,Naujos kartos Lietuva“ lėšomis. Misijoms įgyvendinti numatoma skirti 63,7 mln. eurų, iš kurių 21 mln. mokslinių tyrimų, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms (MTEPI), o 42,7 mln. – reikiamai infrastruktūrai sukurti.  

Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų programoje 2021–2027 m. daug dėmesio ir lėšų skiriama MTEPI veiklai: inovacijų pasiūlai skatinti, startuolių vystymui ir plėtrai, netechnologinių inovacijų plėtrai,  viešojo sektoriaus inovacijoms skatinti, tiesioginėms užsienio investicijoms pritraukti ir kitoms priemonėms numatyta beveik 398 mln. eurų.