BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis.


A. Armonaitė: „Tolerancija ir lygybė didina šalių ekonominį potencialą“

Data

2021 05 14

Įvertinimas
1
diversity.jpg

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitiko su Lietuvos įvairovės chartijos įmonėmis ir aptarė Lietuvos ekonomikai svarbius lygių galimybių ir tolerancijos klausimus. Lietuvos įvairovės chartija vienija privataus, viešojo ir nevyriausybinio sektoriaus organizacijas, siekiančias kurti atvirą ir įtraukią darbo aplinką bei stiprinti savo socialinę atsakomybę. Jai priklauso tokios verslo įmonės, kaip „Swedbank“, „Rimi“, „Ignitis“, „Western Union“, „Women go tech“ ir kitos. 

Susitikimo metu ministrė pristatė svarbiausias Ekonomikos ir inovacijų ministerijos reformas bei Seime ketinamą svarstyti Partnerystės įstatymą. Taip pat buvo diskutuota, kaip užtikrinti lygias galimybes bei saugias ir tinkamas darbo sąlygas visiems dirbantiems asmenims – tai galėtų pagerinti Lietuvos ekonominę padėtį ir pritraukti į šalį daugiau tarptautinių investuotojų. 

„Šiuolaikinės progresyvios įmonės renkasi investuoti pirmiausiai tose šalyse, kuriose ne tik dominuoja draugiška verslo aplinka, bet ir egzistuoja pagarba įvairovei ir žmogaus teisėms. Mūsų šalies ekonominis konkurencingumas priklauso ne tik nuo mokestinės aplinkos ar švietimo, bet ir nuo mažumų teisių apsaugos, lygybės ir bendro šalies mikroklimato. Tai ne kartą tenka girdėti susitikimuose su investuotojais ar tarptautiniais partneriais“,  – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Diskriminacija ne tik kenkia šalies įvaizdžiui, bet ir tiesiogiai atsiliepia ekonomikai: netolerantiškas šalis palieka talentai. Tyrimai rodo, kad Vidurio ir Rytų Europos šalys dėl homofobijos praranda iki 1 proc. BVP, o tai neigiamai atsiliepia visiems šalies gyventojams. Stokojant lygių galimybių, dėl to mažumos patiria diskriminaciją ir darbe – darbdaviai neturi teisinių priemonių suteikti tam tikras socialines garantijas darbuotojams, pavyzdžiui, praradus artimąjį ir panašiai. Verslas teigia, kad, žmonėms nesaugiai jaučiantis visuomenėje, tai persikelia ir į darbo aplinką, todėl progresyvios ir atsakingos įmonės yra suinteresuotos tolerantiška ir lygias galimybes užtikrinančia valstybės teisine sistema.   

Pasak ministrės, sukūrus tolerantiškesnę aplinką, Lietuva galėtų pritraukti daugiau investicijų, gerėtų šalies įvaizdis tarptautiniu mastu, o tai reikštų, kad Lietuvoje pasiliktų ir atvyktų kur kas daugiau talentingų bei kompetentingų žmonių, specialistų. 

Už įvairovę pasisakanti pasaulinių kompanijų koalicija „Open for Business“ analizavo ryšį tarp lygias galimybes suteikiančios darbo aplinkos ir ekonominės ir verslo veiklos Vidurio ir Rytų Europos šalyse. Tyrimas atskleidė, kad ekonomiškai labiau pažengusios šalys turi geresnius rodiklius dėl žmogaus teisių. „Transparency International“ korupcijos suvokimo indekso duomenys taip pat rodo, kad lygias galimybes suteikiančiose šalyse yra mažiau korupcijos, giminaičių ir draugų protegavimo, o tai skatina didesnį pasitikėjimą ir pritraukia daugiau investicijų. 

Šiuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija prisideda prie moterų, žmonių su negalia ar specialiaisiais poreikiais, senjorų ir kitų visuomenės grupių, susiduriančių su diskriminacija, lygių galimybių principo įgyvendinimo per bendras verslumo skatinimo ar inovacijų priemones. Verslumo skatinimo priemones įgyvendina ministerijai pavaldžios įstaigos: Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra bei „Versli Lietuva“. Šios įstaigos siekia skatinti tiek vyrų, tiek moterų verslumą ir dalyvavimą mokslinėje veikloje.