A.Armonaitė: „Ukrainos atstatymo planus reikia ruošti jau dabar“

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė trečiadienį su pagrindinių Lietuvos verslo organizacijų ir Ukrainoje dirbančių Lietuvos verslų atstovais aptarė, kokią pagalbą ir paramą atstatant Ukrainą galėtų pasiūlyti Lietuva. Taip pat aptarta, kokie veiksmai yra būtini atkuriant karo nualintą šios šalies ekonomiką.

„Kiekviena karo diena atneša ne tik skausmą ir neviltį Ukrainos gyventojams, bet ir milžiniškus nuostolius šios šalies ekonomikai, griauna jos pamatus, todėl neturime laukti Ukrainos pergalės, kuria nė vienas neabejojame, bet reikia jau dabar ruošti konkrečius planus, ką ir kaip galime padaryti, kad padėtume prikelti šią šalį naujam europietiškomis vertybėmis grįstam gyvenimui. Mūsų susitikimas su verslo atstovais padės išgryninti pagalbos sritis, kurias plėtosime toliau, o ministerija ieškos būdų, kaip padėti Ukrainos atkūrimo darbuose dalyvaujantiems verslams“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.

Ministrės manymu, šiuo metu Lietuvos institucijos ir verslas turėtų daugiausia dėmesio skirti  vadinamiesiems rekonstrukcijos po kritinių įvykių (angl. emergency rebuilding) projektams. Tai – okupantų sunaikintos kritiškai svarbios Ukrainos infrastruktūros atstatymo darbai.       

Anot ministrės, Lietuva turėtų aktyviai prisidėti prie Europos Komisijos iniciatyva rengiamo Ukrainos atstatymo plano. Lietuva taip pat galėtų vykdyti įvairius savarankiškus pagalbos Ukrainai projektus. Europos Komisijos kuriamas planas galėtų būti panašus į Maršalo planą, kuris buvo skirtas per Antrąjį pasaulinį karą sugriautam Vakarų Europos šalių ūkiui atkurti.

„Privalome atlikti namų darbus – įvertinti savo galimybes ir vietos realijas, paruošti atitinkamus projektus, kuriuos būtų galima realizuoti Ukrainoje ir jau dabar pradėti dirbti ne tik su partneriais Kyjive, bet ir ieškoti paramos savo planams Briuselyje ir  Vašingtone“, – sako ministrė.

Susitikimo metu diskutuota, ar nevertėtų Lietuvai ne tik dalyvauti tarptautinių partnerių iniciatyvose, bet ir pačiai sukurti Ukrainos atstatymo fondą. Jo veikla užtikrintų ne tik Lietuvos ir kitų rėmėjų lėšų teikimą Ukrainai, bet ir leistų Lietuvos verslo bendruomenei aktyviau įsilieti į atstatymo darbus.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija rinks ir analizuos Lietuvos verslo idėjas ar dalyvavimo Ukrainos atstatymo darbuose galimybes, rengs iniciatyvas, kurios leis Lietuvos verslui kryptingai dalyvauti atstatant Ukrainą.

Naujausiais Kyjivo ekonomikos mokyklos skaičiavimais, Rusijos karo Ukrainos infrastruktūrai padaryta žala vertinama apie 90 mlrd. eurų ir auga kiekvieną dieną. Trečdalį šios sumos sudaro gyvenamosios paskirties pastatams padaryta žala. Taip pat didžiulių nuostolių patyrė Ukrainos gamyklos Rytų Ukrainoje, oro uostų, sausumos kelių ir geležinkelių infrastruktūra.