BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis.


E. Gustas: priimtas protokolinis sprendimas parengti veiksmų planą kaip elgtis Rusijos sankcijų laikotarpiu

Data

2014 08 11

Įvertinimas
0
Viesieji pirkimaiiStock_000017752289Small.jpg

Šiandien, rugpjūčio 11 d., Ministrą pirmininką Algirdą Butkevičių pavaduojantis ūkio ministras Evaldas Gustas, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, Užsienio reikalų, Finansų ir Susisiekimo ministerijų atstovai Vyriausybėje aptarė galimą Rusijos paskelbto žemės ūkio ir maisto produktų embargo poveikį Lietuvos ekonomikai, vykdomas ir svarstomas pagalbos verslui priemones.

Ūkio ministras Evaldas Gustas po pasitarimo pranešė, kad priimtas protokolinis sprendimas su tam tikrais pavedimais, įpareigojantis ministerijas ir įvairias institucijas parengti veiksmų planą, kaip elgtis Rusijos sankcijų laikotarpiu. Finansų ministerija kartu su Žemės ūkio ir Susisiekimo ministerijomis įpareigota įvertinti galimas ekonomines pasekmes ir praradimus dėl Rusijos taikomų sankcijų ir paruošti kreipimąsi į Europos Komisiją dėl galimų nuostolių atlyginimo. Ūkio ministerija apibendrins visas šias priemones ir pateiks veiksmų planą Vyriausybės pasitarimui.

Per pasitarimą akcentuotas Lietuvos eksporto plėtros 2014–2020 m. strateginis tikslas – diversifikavus eksporto rinkas, didinti prekių ir paslaugų eksportą, ypač didelį dėmesį skiriant lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų eksportui. Prioritetiniais tikslais įvardyti: turimų eksporto pozicijų užsienio rinkose išlaikymas, į naujas, ypač trečiųjų valstybių rinkas skverbimasis, didesnės pridėtinės vertės prekių ir paslaugų eksporto plėtros skatinimas. Pristatytos galimybės taikyti verslui finansines paramos priemones. Ūkio ministerija primena, kad pagal Europos Sąjungos (ES) teisės nuostatas valstybė tiesiogiai remti eksporto negali, tačiau leidžiama taikyti įvairias netiesiogines paramos priemones.

2014–2020 m. ES struktūrinės paramos laikotarpiu Ūkio ministerija rems įmonių ir jų produkcijos pristatymą užsienio rinkose, t.y. dalyvavimą parodose, verslo misijose, kituose eksportą skatinančiuose renginiuose. Bus remiamos eksporto konsultacijos, verslo klasteriai, prekių ir paslaugų eksporto sertifikavimas, eksporto faktoringas bei kitos priemonės.  Šiuo tikslu per 7 metus bus paskirstyta  apie 215 mln. litų ES struktūrinės paramos lėšų. Ūkio ministerija sieks, kad parama Lietuvos verslą pasiektų kaip įmanoma greičiau.

Naujų rinkų paieškoms, verslininkų misijoms parengti VšĮ „Versli Lietuva“ papildomai numato šiemet skirti 2,5 mln. litų. Nors 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos lėšos jau paskirstytos, siekdami sudaryti sąlygas efektyviam eksporto diversifikavimui ir naujų rinkų paieškai, iš sutaupymų buvo paskelbtas papildomas kvietimas –  verslo atstovai buvo kviečiami papildomai teikti paraiškas gauti paramą naujų eksporto rinkų paieškai pagal ES struktūrinių fondų priemonę „Naujos galimybės“. Papildomu kvietimu bus paskirstyta 14,5 mln. litų ES struktūrinių fondų lėšų. Pagal priemonę „Naujos galimybės“ finansuojamas įmonių dalyvavimas užsienio šalių tarptautinėse parodose, mugėse. Tikimasi, kad parama padės įmonėms rasti užsienio partnerių ir padidinti pardavimus užsienio rinkose. 2007–2013 m. laikotarpiu pagal priemonę „Naujos galimybės“ paskirstyta 111 mln. litų, sudaryta daugiau kaip 800 sutarčių. Nuo paramos teikimo pradžios šia priemone pasinaudojo daugiau kaip 500 įmonių.

Pasitarime svarstytos galimybės aktyviau siekti maisto produktų sertifikavimo, kad būtų galima išplėsti maisto produktų eksporto rinkas, nuolatos atlikti eksporto pokyčių analizę ir operatyviai reaguoti į nustatomas tendencijas, aktyviai spręsti šį klausimą kartu su kitomis ES šalimis.

Visas Lietuvos eksportas į Rusiją pirmąjį 2014 m. pusmetį siekė 8,2 mlrd. litų ir, palyginti su atitinkamu 2013 m. laikotarpiu, didėjo 3,4 procento. Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją sudarė 1,05 mlrd. litų. ir buvo 15 proc. (187,5 mln. Lt) mažesnis nei pirmąjį 2013 m. pusmetį. Atitinkami reeksporto rodikliai siekė 7,16 mlrd. litų ir 6,9 procento. Lietuvos eksporto mažėjimas į Rusiją rodo, kad šalies gamintojai persiorientuoja į kitas rinkas, tad Rusijos rinkos uždarymas jų skaudžiai paveikti neturėtų. Jeigu Rusijos draudimas užsitęstų BVP augimas gali sulėtėti 0,2 procento.

Rusija š.m. rugpjūčio 7 d. apribojo mėsos, vaisių ir daržovių, pieno ir jo produktų importą iš ES, JAV ir kitų šalių, palaikančių sankcijas Rusijai.