BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis.


E. Gustas ragino Raseinių verslininkus pasinaudoti rajono privalumais ir Ūkio ministerijos parama

Data

2014 07 18

Įvertinimas
0
IMGP4328.JPG

Šiandien, liepos 18 d., ūkio ministras Evaldas Gustas ir Ūkio ministerijos specialistai Raseiniuose pristatė šio rajono ekonominę situaciją, Ūkio ministerijos vykdomą verslo aplinkos gerinimo politiką ir verslo inkubatorių plėtrą, 2014–2020 m. Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos laikotarpiu planuojamas priemones, kalbėjo apie pasirengimą įsivesti eurą ir Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą, verslo atstovus pakvietė prisidėti prie sąžiningo kainų skaičiavimo. Susitikime dalyvavo Raseinių rajono savivalda ir verslo atstovai.

 

„Per pastaruosius kelis mėnesius kartu su komanda aplankėme devynis šalies regionus, susitikome su vietos verslo ir  mokslo atstovais, savivalda. Renginių dalyvių aktyvumas ir susidomėjimas temomis parodė, kad tokie susitikimai yra pageidaujami ir laukiami. Atsižvelgdami į tai, rudenį ketiname tęsti informacinius vizitus į regionus ir pristatomus klausimus dar labiau pritaikyti vietos specifikai. Tikiuosi, kad per minėtus vizitus suteikta informacija ir konsultacijos paskatins smulkiojo ir vidutinio verslo atstovus pasinaudoti Ūkio ministerijos teikiamomis galimybėmis kurti verslą ir jį plėtoti“, – sakė ūkio ministras E. Gustas.
 
2014 m. sausio 1 d. Raseinių rajono savivaldybėje gyveno 35,5 tūkst. gyventojų. Savivaldybėje veikė 331 įmonė, didžiąją dalį – 75,8 proc. – rajono įmonių sudarė 0–9 darbuotojus turinčios įmonės. Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Raseinių rajone 2012 m. pabaigoje sudarė 83 mln. litų ir buvo 28 proc. didesnės nei prieš metus. TUI vienam gyventojui siekė 2 301 litą. Raseinių rajonas išsiskiria žuvies ir jos produktų gamyba. 


 E. Gustas trumpai apžvelgė Raseinių rajono savivaldybei 2007–2013 metų laikotarpiu skirtą ES paramą ir rajone įgyvendinamus projektus: „Raseinių rajono savivaldybei skirtas ES struktūrinių fondų finansavimas sudaro 38,73 mln. litų, ir tai yra 6 pagal dydį suma iš 8 Kauno apskrities savivaldybių. ES lėšomis šiuo metu iš viso finansuojama 18 projektų. Baigtų projektų apskrityje jau yra 10. Daugiausia pagal sritį rajone vykdoma energetikos projektų – 14, o pagal priemonę „Viešosios paskirties pastatų renovavimas regioniniu lygiu“ – 8,07 mln. litų parama skirta 5 projektams įgyvendinti. Energetikos projektams skirta parama sudaro 27,43 mln. litų.“


„Raseinių savivaldybės verslininkai 2009–2014 m. gana aktyviai naudojosi ir finansų inžinerijos priemonėmis. Jomis daugiausia naudojosi mažmeninę veiklą vykdančios įmonės ir įmonės, vykdančios medienos dirbinių gamybos veiklą“, – sakė E. Gustas.


Per susitikimą su Raseinių rajono savivaldos ir verslo atstovais Ūkio ministerijos specialistai pristatė Ūkio ministerijos vykdomą verslo aplinkos gerinimo politiką. Ūkio ministerija, skatindama verslumą, siekia sumažinti administracinę naštą verslui, ir supaprastinti verslo pradžią, taip pat sukurti patrauklesnę investicinę aplinką nuolat inicijuoja svarbius pakeitimus verslo aplinkos gerinimo srityje.


Susitikimo metu pristatyti svarbiausi administracinės naštos vertinimo ir mažinimo pasiekimai, nuo 2012 metų vykdoma administracinės naštos prevencija (valstybės institucijos, rengdamos projektus, privalo pinigine išraiška įvertinti naujų ar keičiamų informacinių įpareigojimų sukeliamą naštą ir teikti Ūkio ministerijai įvertinti), numatomų sprendimų poveikio verslui vertinimo kultūros diegimo projektas. Akcentuota Administracinės naštos mažinimo įstatyme įtvirtinta savivaldybių institucijų pareiga rengti dvejų metų administracinės naštos mažinimo priemonių planus, skelbti informaciją apie jų įgyvendinimą bei kitos savivaldybių pareigos mažinant administracinę naštą.


Vykdydama licencijų peržiūrą, Ūkio ministerija įvertino 12 ministerijų ir Lietuvos banko pateiktą informaciją apie 423 rūšių licencijas ir pasiūlė Vyriausybei 45 licencijų rūšis pakeisti verslą mažiau ribojančia priemone – deklaracija, 9 licencijų rūšių atsisakyti, 160 licencijų rūšių išdavimo tvarkas supaprastinti. Šiuo metu Ūkio ministerija teikia išvadas ministerijų pateikiamiems teisės aktų projektams, parengtiems pagal Ūkio ministerijos išvadas ir pasiūlymus dėl licencijų išdavimo tvarkų ir šioms tvarkoms siūlomo taikyti licencijų išdavimo modelio.


Per susitikimą buvo pristatyta Ūkio ministerijai priskirta Konkurencijos politikos formuotojo funkcija. Pagrindinis konkurencijos politikos tikslas – apsaugoti konkurencijos laisvę ir sudaryti sąlygas konkuruoti, siekiant užtikrinti tarp ūkio subjektų veiksmingą, sąžiningą konkurenciją, kuri vartotojams teiktų didžiausią galimą naudą. Platesniu kontekstu – verslo sąlygų gerinimas bei ekonomikos augimo skatinimas. Sąžiningos konkurencijos sąlygos neatsiejamos nuo priemonių, skirtų verslo aplinkai gerinti: verslo priežiūros paprastinimo, administracinės naštos mažinimo ir kt. Ūkio ministerija itin daug dėmesio skiria tam, kad Vyriausybės priimami sprendimai nepažeistų konkurencijos principų ir taisyklių. Ministerija teikia pastabas ir aktyviai dalyvauja sprendimų priėmimo procesuose, ieškodama mažiausiai konkurenciją ribojančių alternatyvų, taip pat vykdo poveikio konkurencijai vertinimą.
 
Vienas iš verslo aplinkos gerinimo politikos aspektų – verslo priežiūros pertvarka. Verslo priežiūros pertvarkos priemonėmis keičiama priežiūros institucijų misijos samprata – priežiūros institucijos turi tapti verslo konsultantėmis, o ne baudėjomis. Į pertvarkos procesą įtraukta apie 60 priežiūros institucijų, kurių dauguma jau taiko naujus priežiūros metodus. Verslą prižiūrinčių institucijų veiklos optimizavimo ir efektyvinimo bei priežiūros naštos verslui mažinimo yra siekiama Ūkio ministerijos įgyvendinamomis verslo priežiūros pertvarkos priemonėmis: diegiant rizikos vertinimo sistemas, rengiant ir taikant kontrolinius klausimynus, diegiant vieningo konsultavimo telefono linijas, veiklos efektyvumo rodiklius ir kt.


Per susitikimą VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius Dovydas Varkulevičius pristatė atvirus verslumo centrus regionuose, skirtus pradedantiesiems verslininkams, laisvai samdomiems darbuotojams ir startuoliams dirbti bei verslumo skatinimo renginiams organizuoti. Pagrindinis atvirų verslumo centrų veiklos tikslas – remti pradedančiuosius verslininkus, skatinti naujų darbo vietų kūrimą, sumažinti veikiančių įmonių veiklos riziką ir padėti įmonėms, turinčioms gerų verslo idėjų, bei finansiškai silpnoms, pasiekti tokį lygį, kai jos gali savarankiškai užsiimti ūkine komercine veikla ir konkuruoti rinkoje. Siekdami šio tikslo, atviri verslumo centrai nuomoja patalpas, biuro įrangą, teikia informacijos, konsultavimo, mokymo paslaugas ir organizuoja informacinius sklaidos renginius, pristatymus, tarpininkauja ieškant finansinių rėmėjų, užsienio partnerių ir kt.


Per susitikimą informuota, kad naujuoju 2014–2020 m. ES paramos finansavimo laikotarpiu parama smulkiajam ir vidutiniam verslui sieks apie 1,8 mlrd. Lt, didelė šių lėšų dalis bus skirta būtent regionams skatinti. Daugiau ES struktūrinės paramos bus teikiama per finansines priemones, mažiau – per subsidijas. Dar vienas naujojo laikotarpio išskirtinumas – parama bus teikiama palankesnėmis sąlygomis įmonėms, kurios vykdys projektus regionuose.


Ūkio misterijos specialistai pristatė informaciją, kuri padės pasirengti įvesti eurą, kalbėta apie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą, pristatytos Prekių ir paslaugų kainų nurodymo dvejopo kainų skelbimo laikotarpiu rekomendacijos, paminėtas akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių nominalios vertės išraiškos eurais ir įstatų keitimo klausimas.


Per darbo vizitą Raseiniuose ūkio ministras taip pat apsilankė rajone veikiančioje Danijos kapitalo įmonėje UAB „Danspin“. Įmonė užsiima natūralios vilnos ir sintetinių pluoštų ruošimu, karšimu, verpimu ir kiliminių siūlų gamyba. „Danspin“ šiuo metu plečiasi ir užsiima ne tik gamyba, bet ir investuoja į eksperimentinės plėtros ir tyrimų centrą.