Europos Sąjungos ministrams pristatyta Lietuvos skaitmenizavimo patirtis

Data

2020 10 15

Įvertinimas
0
IMG_1937.JPG

Ketvirtadienį surengtoje už telekomunikacijų ir skaitmeninę politiką atsakingų Europos Sąjungos (ES) ministrų vaizdo konferencijoje buvo ieškoma būdų, kaip paspartinti skaitmeninimo ir duomenų perdavimo procesus ES, kurių poreikį dar labiau išryškino COVID-19 pandemija. Pabrėžta, kad, norint sustiprinti ES ekonominę bazę ir pasaulinį konkurencingumą, užtikrinti technologinį suverenumą, kurti darbo vietas ir pagerinti piliečių gyvenimą, labai svarbu pasinaudoti šių procesų galimybėmis. Lietuva buvo pakviesta ES ministrams pristatyti sėkmingą duomenų panaudojimo praktiką.  

Susitikime dalyvavęs ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis pabrėžė, kad duomenų naudojimas sukuria milžiniškas galimybes ir didžiulį potencialą, tačiau tam visos ES mastu reikėtų mažinti technologines ir teisines kliūtis.

„Duomenų perdavimas yra labai svarbus aspektas, o skaitmeninimo procesas, atrodo, pasiekė didžiausią aktyvumą. Tačiau svarbu pažymėti, kad vis dar egzistuoja kliūtys bendrai skaitmeninei rinkai dėl nesutartų keitimosi duomenimis standartų ir procesų bei esamų šalių kliūčių. Štai ir šiandien mūsų susitikime ES naujos kartos duomenų debesijos jungtinę deklaraciją (angl. Building the next generation cloud supply for Europe) pasirašome ne virtualiai, bet turime nusiųsti nuskenuotus parašus“, – sakė M. Skuodis.  

Viceministro nuomone, labai svarbu, kad į skaitmeninimo ir duomenų apsikeitimo procesą būtų įtrauktos ne tik valstybių narių institucijos, bet ir startuoliai, privačios bendrovės, kurios sugeba sukurti produktus, suteikiančius visuomenei ir paslaugą, ir didelę pridėtinę vertę. Jos geba apdoroti ir panaudoti didelius informacijos srautus ir taip palengvina kiekvieno ES piliečio kasdienį gyvenimą.  

Kolegoms iš ES šalių M. Skuodis minėjo Lietuvoje sukurtus tokius startuolių pavyzdžius, kurie veikia transporto, sveikatos ir energetikos sektoriuose.  

Tai transporto programėlė „Trafi“, veikianti ne tik Vilniuje, bet ir Prahoje, Berlyne, Miunchene, Bazelyje, Berne ir Ciuriche, dirbtiniu intelektu pagrįstas krūtinės ląstos rentgeno radiologijos įrankis „Oxipit“ ir energijos sektoriaus sprendimų sistema „Inion“.  

„Oxipit“ buvo „World Summit Award“ nugalėtoja 2020 metais. Jos esmė – radiologijos duomenys gaunami iš įvairių partnerių klinikų Europoje (Lietuvoje, Prancūzijoje, Vengrijoje), Pietų Amerikoje ir Australijoje, o radiologų darbo krūvis sumažinamas sukūrus labai tikslius algoritmus. Tuo pat metu produktas ir procesai atitinka visus bendruosius duomenų apsaugos reikalavimus (BDAR).  

Pasak viceministro, norint spartinti bendrosios skaitmeninės rinkos plėtrą visoje ES, daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama tokiems veiksniams kaip elektroninė tapatybė, elektroninis antspaudas, elektroninės sąskaitos faktūros, elektroninis tiekimas, ir elektroninis parašas.  

Visuotinai pripažintas viešojo ir privataus sektorių paslaugų eIektroninių duomenų perdavimas yra vienas pagrindinių bendros skaitmeninės rinkos plėtros veiksnių. Suderintos ES skaitmeninės sistemos kūrimas ir vystymas yra pagrindinis uždavinys siekiant užtikrinti tarpvalstybinių paslaugų teikimą ir keitimąsi duomenimis.