BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis.


Konsolidavimo komisija susirinko į pirmąjį posėdį

Data

2014 04 30

Įvertinimas
0
Susitikimas5032.jpg

Ūkio ministerijoje vyko pirmasis Ūkio subjektų veiklos priežiūros konsolidavimo komisijos posėdis, kuriame buvo pristatyta tolimesnių verslo priežiūrą atliekančių institucijų veiklos konsolidavimo procesų eiga, nustatytos ir suformuluotos pirmosios užduotys tarpinstitucinėms darbo grupėms, kurios rengs galutinius priežiūros institucijų konsolidavimo veiklos siūlymus.

Pasak Konsolidavimo komisijos pirmininko pavaduotojo, ūkio viceministro Kęstučio Trečioko, per pirmąjį posėdį buvo aptarta, kaip nuosekliai ir sistemingai siekti priežiūros institucijų konsolidavimo procesų įgyvendinimo. „Susitikime dar kartą patvirtinta, kad pagal išskirtas konsolidavimo kryptis sudarytos specialios tarpinstitucinės darbo grupės kartu su priežiūros institucijomis turės parengti konkrečioje konsolidavimo kryptyje veikiančių priežiūros institucijų veiklos pertvarkymo ar tobulinimo veiksmų planų projektus ir iki š. m. liepos 31 d. pateikti juos Konsolidavimo komisijai“, – sakė ūkio viceministras.

Per Konsolidavimo komisijos posėdį buvo pritarta bendram darbo grupių ir Konsolidavimo komisijos veiklos planui – galutinius darbo rezultatus tikimasi pasiekti ir pateikti Vyriausybei iki metų pabaigos.

2014 m. balandžio mėn. Vyriausybės nutarimu sudaryta Konsolidavimo komisija koordinuoja ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų konsolidavimo procesus ir Ministro Pirmininko sudarytų tarpinstitucinių priežiūros sričių konsolidavimo procesų darbo grupių veiklą.

11 tarpinstitucinių darbo grupių yra atsakingos už konkrečių priežiūros sričių konsolidavimo procesus. Šios darbo grupės parengs pasiūlymus dėl ūkio subjektų priežiūros institucijų veiklos konsolidacijos, siekdamos konkrečioje srityje optimizuoti priežiūros funkcijų paskirstymą ir sutelkti susijusias institucijų kompetencijas, atsižvelgdamos į vykdomų priežiūros funkcijų sinergiją, bei išgryninti institucijų atsakomybę už tam tikrą ūkinės veiklos priežiūros sritį.

Darbo grupių veikla apima šias priežiūros sritis: aplinkos apsaugos, infrastruktūros ir statybų saugos, transporto saugos, vartotojų saugos, maisto saugos ir veterinarijos, sveikatos apsaugos, švietimo kokybės, socialinės ir darbo saugos, visuomenės saugos, kultūros apsaugos, valstybės pajamų surinkimo. Atitinkamai pagal šias kryptis yra sugrupuotos daugiau nei 60 priežiūros institucijų.

2014 m. balandžio 25 d. Ministras Pirmininkas potvarkiu patvirtino personalinę Konsolidavimo komisijos sudėtį, kurią sudaro Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis (komisijos pirmininkas), ūkio viceministras Kęstutis Trečiokas (komisijos pirmininko pavaduotojas), Seimo kanclerio pavaduotojas Gedeminas Aleksonis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytautas Kudzys, sveikatos apsaugos viceministras Erikas Mačiūnas, VšĮ Viešosios politikos ir vadybos instituto programų vadovas Vitalis Nakrošis, vidaus reikalų viceministras Žimantas Pacevičius, finansų viceministras Algimantas Rimkūnas, teisingumo viceministras Saulius Stripeika, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, žemės ūkio viceministras Rytis Šatkauskas, Užsienio reikalų ministerijos Išorinių ekonominių santykių departamento ambasadorius ypatingiems pavedimams Petras Šimeliūnas, susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas.

Įgyvendinant konsolidavimo planus bus subalansuotos kiekvienos priežiūros institucijos atliekamos priežiūros funkcijos, optimizuotos administracinės ir valdymo struktūros, o sutaupytos lėšos galėtų būti skirtos institucijų specialistų kompetencijai didinti ir priežiūros sritims, kurioms išteklių skiriama per mažai.

Konsolidavimo procesu siekiama mažinti priežiūros naštą verslui, didinti priežiūros institucijų darbuotojų kompetenciją, efektyvinti priežiūrą vykdančių institucijų veiklos procesus ir veiksmingiau panaudoti biudžeto lėšas.