BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis.


Lietuva dalyvavo Europos kosmoso agentūros ministrų tarybos posėdyje

Data

2014 12 04

Įvertinimas
0
CAM00280.jpg

Lietuva pirmą kartą kaip kandidatė į Europos kosmoso agentūros (EKA) nares dalyvavo EKA ministrų tarybos posėdyje. Už nacionalinę kosmoso politiką atsakingi EKA valstybių narių ir Kanados ministrai priėmė sprendimus dėl Europos nešančiųjų raketų programų, Europos dalyvavimo Tarptautinės kosmoso stoties (TKS) eksploatavimo programoje, kosmoso tyrimų strategijos ir EKA ateities.

„EKA ministrų taryba buvo gan specifinė, nes priimti sprendimai iš principo nulems EKA veiklos strategiją ateinantiems 20 ir net daugiau metų. Patvirtintos Marso misijos ir naujų nešančiųjų raketų kūrimas leidžia tikėtis Lietuvos mokslui ir verslui nišinių užsakymų ir suteiktų galimybę prisidėti prie ambicingų projektų. Šie projektai ir Lietuvos dalyvavimas EKA veikloje leidžia ne tik pakelti Lietuvos mokslo potencialo lygį, bet ir padėtų kurti aukštųjų technologijų produktus ir juos komercinti, nes plačiau bus panaudojami mokslo rezultatai, aktyviau bendradarbiautų mokslas ir verslas. Dalyvavimas EKA veikloje taip pat turėtų padėti vystyti efektyvią Lietuvos inovacijų sistemą, atsiverti naujoms rinkoms ir padidinti aukštos pridėtinės vertės produkcijos eksportą“, – sako Lietuvai atstovavęs ūkio viceministras Gediminas Onaitis.

Pasak ūkio viceministro, Europa nori būti nepriklausoma nuo kitų kosmoso organizacijų ir naudotis savo nešančiosiomis raketomis, todėl taryboje buvo nutarta sukurti raketą „Ariane 6“ ir ją paleisti 2020 metais, o kitą raketą „Vega“ iki 2018 metų modifikuoti į „Vega C“. Tokių sprendimų ilgalaikiškumą rodo tai, kad sprendimas dėl šiuo metu naudojamos nešančiosios raketos „Ariane 5“ buvo priimtas EKA ministrų taryboje prieš beveik trisdešimt metų.

EKA valstybių narių ministrai taip pat sutarė dėl dviejų misijų į Marsą 2016 ir 2018 metais pagal Marso tyrimų programą „Exomars“. Taip pat nutarta iki 2017 metų TKS išlaikyti skirti lėšų, o dėl dalyvavimo šios stoties veikloje po 2020 metų spręsti ministrų taryboje po dvejų metų.

Stebėtojos teisėmis dalyvavusi Lietuva palaikė siūlymą dėl Europos Sąjungos ir EKA ilgalaikės partnerystės ir bendros Europos kosmoso politikos, kurią rengs abi organizacijos ir jų valstybės narės.

2014 m. spalio 7 d. Paryžiuje pasirašytas Lietuvos ir EKA Europos bendradarbiaujančios valstybės susitarimas. Įgyvendindama susitarimą EKA kasmet skelbs tik Lietuvos mokslo institucijoms ir įmonėms skirtus kvietimus teikti paraiškas dalyvauti EKA programose, kurios apima tokias sritis kaip astrofizika, mikroelektronika, robotika, medžiagotyra, mechatronika, informacinės technologijos, geoinformatika ir daugelį kitų. Dalyvavimas EKA programose padės iš esmės išspręsti mokslinės kompetencijos ir tarptautiškumo didinimo bei spartesnio mokslo rezultatų komercinimo problemas.

EKA yra tarpvyriausybinė organizacija, kurios tikslas – formuoti Europos gebėjimus kosmoso srityje užtikrinant, kad investicijos į šią sritį praverstų Europos ir pasaulio piliečiams. EKA vienija 20 Europos valstybių.