BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis.


Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai stiprinta ES bendroji rinka ir pramonė

Data

2014 01 02

Įvertinimas
0
P0122050001.jpg

Europos Sąjungos (ES) Tarybai pirmininkavusi Lietuva sutelkė dėmesį į rezultatus, siekė efektyviai priimti sprendimus ir sėkmingai įvykdė jai patikėtas atsakingas užduotis.

„Pirmininkaujant ES Konkurencingumo tarybai, kurios darbotvarkę kuravo Ūkio ministerija, susitelkta į Europos ekonomikos augimo skatinimą ir ekonominio konkurencingumo stiprinimą. Pagrindinėmis prioritetinėmis sritimis tapo ES bendrosios rinkos stiprinimas, pramonei bei smulkiajam ir vidutiniam verslui palankios aplinkos kūrimas, viešojo administravimo modernizavimas“, – sakė ūkio ministras Evaldas Gustas.

Pasak ūkio ministro, siekdama bendrų ES tikslų, Lietuva buvo sąžininga ir nešališka tarpininkė, visą pirmininkavimo laikotarpį aktyviai bendradarbiavo su ekonominiais ir socialiniais partneriais. Pirmininkavimo sėkmę lėmė ne tik Lietuvos, bet ir kitų ES valstybių narių, Europos Parlamento atsakingas darbas, noras susitarti, bendradarbiauti ir siekti kompromisų.

Siekdama didinti Europos konkurencingumą ir įgyvendindama pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai programą, Lietuva pasiekė svarių rezultatų.

Š. m. gruodžio 2 d. ES Konkurencingumo taryba priėmė pirmininkaujančios Lietuvos parengtas Bendrosios rinkos politikos, Pažangaus reglamentavimo ir Europos pramonės politikos išvadas. Išvados numato, kaip įgyvendinti Lietuvos pirmininkavimo prioritetus bendrosios rinkos, pramonės politikos ir pažangaus reglamentavimo srityse siekiant geresnių sąlygų tarpvalstybiniam verslui Europoje, ypač – smulkiajam ir vidutiniam verslui.

Bendrosios rinkos politikos išvadose nustatyti konkretūs ES bendrosios rinkos stiprinimo veiksmai ir jų įgyvendinimo terminai. Bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimo stebėsena turi būti nuolat stiprinama, pasitelkiant ir specifines valstybėms narėms skirtas rekomendacijas. Turi būti užtikrintas efektyvus abipusio pripažinimo principo įgyvendinimas, kuris ypač svarbus mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Išvadose teigiama, kad bus nuolat vykdoma išliekančių apribojimų paslaugų teikėjams proporcingumo analizė. Taip pat sutarta iki 2015 m. pavasario kartu su Europos Komisija nustatyti kliūtis, susijusias su mažmenininkų dalyvavimu kitose rinkose.

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu bendrosios rinkos srityje taip pat priimta direktyva dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo, baigtos derybos dėl viešųjų pirkimų direktyvų paketo, pasiektas bendras sutarimas dėl elektroninių sąskaitų viešuosiuose pirkimuose direktyvos, taip pat dėl direktyvos, reguliuojančios žalos atlyginimą pažeidus valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės aktų nuostatus. Pasiekta pažanga derybose dėl Gaminių saugos ir rinkos priežiūros aktų paketo, kurį sudaro Gaminių rinkos priežiūros reglamentas ir Vartojimo gaminių saugos reglamentas.

ES Tarybos patvirtintose Europos pramonės politikos išvadose pateikiama pasiūlymų, kaip stiprinti Europos pramonės konkurencingumą, spręsti augančių energijos kainų iššūkius, akcentuojant nepagrįstų ir neproporcingų kliūčių bendrojoje rinkoje šalinimą, nepertraukiamo energijos tiekimo už prieinamą kainą užtikrinimą, palankių finansavimo priemonių taikymo sąlygų kūrimą. Išvadose sutarta daugiau dėmesio skirti mokslinių tyrimų taikymui versle, aktyvesniam netechnologinių inovacijų diegimui, nuspręsta pavesti Europos Komisijai parengti inovacijų skatinimo per viešuosius pirkimus praktines gaires. Taip pat sutarta stiprinti mažųjų ir vidutinių įmonių internacionalizaciją, skatinant jų veiklos specializaciją ir aktyvesnį dalyvavimą klasterių veikloje bei globalių pridėtinės vertės grandinių veikloje. Taryba įsipareigojo stiprinti su pramonės konkurencingumu susijusių struktūrinių reformų įgyvendinimo stebėseną.

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu pramonės politikos srityje taip pat baigtos derybos dėl naujosios teisės aktų sistemos – aštuonių gaminius reglamentuojančių direktyvų – ir pasiekta pažanga derybose dėl Valstybių narių slėginės įrangos įstatymų suderinimo direktyvos.

Tarybos pateiktose Pažangaus reglamentavimo išvadose akcentuojamas poreikis mažinti įmonėms tenkančią reguliavimo naštą. Siekiant šio tikslo, Europos Komisija pakviesta bendradarbiauti su verslo organizacijomis ir parengti 5 metų reguliavimo naštos mažinimo planą, ypač tose srityse, kuriose ji yra didžiausia, pirmiausia atsižvelgiant į mažųjų ir vidutinių įmonių poreikius. Valstybės narės skatinamos perkelti direktyvas į nacionalinę teisę taip, kad įmonės būtų kuo mažiau apsunkinamos. Taip pat priimta 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų ir vidutinių įmonių programa COSME, kurios biudžetą sudaro 2 mlrd. eurų. 60 proc. COSME programos biudžeto bus skirta rizikos kapitalo ar paskolų garantijoms MVĮ finansuoti. Kita lėšų dalis bus skirta įmonių administracinei naštai mažinti ir MVĮ patekimui į rinką skatinti.

Bendrovių teisės srityje pasiekta pažanga derantis dėl Tarybos reglamento dėl Europos fondo statuto, kuriuo siekiama sukurti naują europinio lygmens juridinio asmens teisinę formą.

Pasiekta ir reikšminga Europos kosmoso pramonės srities pažanga – tarpinstitucinis sutarimas su Europos Komisija ir Parlamentu, baigtos derybos dėl Europos Žemės stebėsenos programos „Copernicus“ ir pasiekta sprendimo, kuriuo nustatoma kosmoso stebėjimo ir sekimo paramos programa, pažanga.

Didelio visų ES šalių ir kitų valstybių svečių dėmesio sulaukė Vilniuje Ūkio ministerijos organizuoti pirmininkavimo ES Tarybai renginiai: neformalus Konkurencingumo tarybos ministrų susitikimas, geresnio reglamentavimo direktorių ir konkurencingumo ir augimo ekspertų susitikimai, Europos kosmoso paroda „European Space Expo“, 13-oji Europos bendrovių valdymo konferencija, konferencija „Abipusis pripažinimas: bendrosios rinkos stiprinimas“, 12-asis Europos turizmo forumas, Mažųjų ir vidutinių įmonių asamblėja, Konkurencingumo ir augimo darbo grupės (atašė) susitikimas ir Vilniaus inovacijų forumas „Innovation Drift“.