Metų ekonomikos forume ūkio ministras E. Gustas pabrėžė Lietuvos konkurencingumo svarbą

Šiandien Vilniuje vykusiame metiniame ekonomikos forume „Globalaus konkurencingumo indeksas: kur mes esame ir kur mes galėtume būti?“ ūkio ministras Evaldas Gustas aptarė būdus, kaip reikėtų didinti Lietuvos konkurencingumą transformuojant valstybės inovacijų raidą, mažinant administracinę naštą verslui visuose jo raidos etapuose bei remiant smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą.

„Konkurencingumo didinimas yra vienas svarbiausių ekonomikos ir šalies gerovės augimo veiksnių. 2016 metais ir toliau kryptingai veiksime siekdami gerinti verslo sąlygas ir mažinti administracinę naštą, skatinti vidaus investicijas ir pritraukti užsienio investuotojų. Šiemet Lietuva aktyviai mažino administracinę naštą verslui. Supaprastinti leidimų, licencijų išdavimo reikalavimai, sumažintas privalomų teikti dokumentų skaičius, sudarytos galimybės didelę dalį dokumentų teikti elektroniniu būdu. Kitais metais toliau gerinsime verslo prieinamumą prie finansinių išteklių, ypač remsime jauną verslą ir suteiksime paramą verslo pradžiai, plėtosime socialinio verslo galimybes“, – renginio panelėje  kalbėjo ūkio ministras Evaldas Gustas.

Ministras pažymėjo, kad Pasaulio ekonomikos forumo paskelbtame 2015–2016 m. konkurencingumo tyrime Lietuvos konkurencingumas tarp 140 šalių pakilo net 5 pozicijomis – iš 41 į 36 vietą – ir pasiekė aukščiausią kada nors turėtą poziciją. Šiais metais Lietuva aukštai vertinama tokiose srityse kaip tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas ir technologijų perkėlimas, inovacijų pajėgumas, verslui pradėti reikalingų dienų ir procedūrų skaičius, mokslo ir pramonės bendradarbiavimas atliekant tyrimus, eksportas. Tokių rezultatų Vyriausybė pasiekė skatindama investicijas, inovacijas, vykdydama verslo priežiūros reformas. Vien šių metų antrąjį ketvirtį tiesioginių užsienio investicijų srautas Lietuvoje išaugo keturis kartus, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu. Be to, Lietuvoje savo veiklą plėsti ir investuoti pasirinko tokios kompanijos kaip kompetencijų centrą Vilniuje įkūrusi „Nasdaq“, Klaipėdoje naftos ir dujų technologijų gamybos padalinį įkūrusi „CSUB“, Panevėžio LEZ atidariusi gamyklą Norvegijos kapitalo įmonė „Devold“ ir sparčiausiai auganti Kinijos IT kompanija „Fun Guide“.

Ūkio ministerija šiemet patvirtinto Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros 2014–2020 metų programos veiksmų planą, kurio laikantis turėtų kilti šalies konkurencingumo lygis. Šiame veiksmų plane numatyta didinti tiesiogines investicijas į gamybos ir paslaugų sektorius, modernizuoti, plėtoti pramonę ir aprūpinti Lietuvos verslą konkurencingais žmogiškaisiais ištekliais. Taip pat priimtas sprendimas pertvarkyti visą verslo priežiūros sistemą, kad sąžiningam verslui plėstis rinkoje būtų daugiau galimybių.

Pasak E.Gusto, inovacijų ir technologijų perversmą įvykdyti padės sumanioji specializacija – Lietuvos ir Europos Sąjungos projektas, pagal kurį atrinktos 6 prioritetinės inovacijų raidos kryptys: energetika ir tvarioji aplinka, sveikatos technologijos ir biotechnologijos, agroinovacijos ir maisto technologijos, nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos, transportas, logistika ir informacinės ryšio technologijos, įtrauki ir kūrybinga visuomenė. Šie valstybiniu lygmeniu iškelti prioritetai padės pritraukti privačių investicijų į valstybės remiamas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas ir taip nuosekliai auginti šalies ekonomiką bei inovatyvumo lygį.

„Kiekviena šalis pati pasirenka, kokia nori būti po dvidešimties metų, kokiu keliu toliau nori eiti. Įvertinusi savo stipriąsias puses ir galimybes, Lietuva pristato save kaip pažangią, išmanią valstybę, kurios piliečiai – darbštūs, išsilavinę ir atviri pasaulio naujovėms žmonės. Pamatus ateičiai klojame šiandien. Tai derėtų prisiminti visų iniciatyvų besiimantiems verslininkams ir mokslininkams, siekiantiems savo veiklai plėtoti gauti valstybinę ar Europos Sąjungos paramą. Tik Lietuvos gerovei prasmingiausi projektai gali sulaukti investuotojų ir visuomenės pripažinimo“, – sakė E. Gustas.

Metų ekonomikos forume įžvalgomis apie pasaulio, Europos šalių, o tarp jų ir Lietuvos konkurencingumo iššūkius ir perspektyvas dalinosi Pasaulio ekonomikos forumo ekspertai bei Šveicarijos, Vokietijos, JAV, Suomijos bei Lietuvos politikos, verslo ir ekonomikos atstovai. Renginį organizavo Lietuvos pramonininkų konfederacija, renginio globėja – Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.