Ministerijos pusmečio darbai: nuo Inovacijų agentūros įkūrimo iki per 250 mln. eurų užsienio investicijų

Nepaisydama kylančių geopolitinių sunkumų, Ekonomikos ir inovacijų ministerija šių metų pirmąjį pusmetį sėkmingai įgyvendino strateginius tikslus ir vykdė kasdienes verslui aktualias užduotis. Pirmąjį šių metų pusmetį ministerija daugiausia dėmesio skyrė Inovacijų agentūros steigimui ir jos veiklos pradžiai, stambių investicinių projektų įgyvendinimui, geresnei valstybės duomenų apsaugai. Be to, buvo aktyviai tęsiami ir kiti prioritetiniai darbai: duomenų atvėrimo reforma, gerinamos turistų apsaugos priemonės ir stiprinamas atstovavimas Lietuvos ekonominiams interesams pasaulyje.   

Pirmąjį šių metų pusmetį į Lietuvos rinką įžengė 15 naujų užsienio investuotojų, dar 16 žada plėtrą. Skaičiuojama, kad tai sukurs daugiau nei 3 tūkst. darbo vietų. Valstybės pritrauktų tiesioginių užsienio investicijų suma šių metų pirmąjį pusmetį siekė 252,2 mln. eurų, o vien pagal žaliojo koridoriaus iniciatyvą, leidžiančią greičiau ir lengviau pradėti bei įgyvendinti stambius investicinius projektus, per pusmetį pritraukta 128 mln. eurų investicijų.

„Po pandemijos suvaržymų vos pradėjęs atsigauti verslas vėl gavo rimtą smūgį vasario pabaigoje, kai Rusija užpuolė Ukrainą. Todėl, neatidėliodami savo vykdomų strateginių uždavinių, ėmėmės operatyviai rengti pagalbos priemones nuo Rusijos ir Kinijos veiksmų nukentėjusiems verslams. Mums pavyko įgyvendinti ir užsibrėžtus operatyvius uždavinius bei išlaikyti strateginį Lietuvos, kaip patikimos verslo partnerės, įvaizdį – narystė NATO ir Europos Sąjungoje, išvystyta infrastruktūra, palanki verslo aplinka leido pritraukti naujų užsienio investicijų ir toliau plėtoti vietos verslus“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Vienu svarbiausių pasiekimų A. Armonaitė įvardina Inovacijų agentūros veikos pradžią – balandį darbą pradėjusi agentūra yra atsakinga už Lietuvos inovacijų ekosistemą ir inovacijų skatinimą visuose verslo vystymo etapuose: nuo idėjų plėtojimo iki produktų pateikimo galutiniams vartotojams. Agentūra administruos įvairias paramos verslui priemones, kurių bendra vertė per artimiausius kelerius metus viršys 500 mln. eurų, agentūroje dirbs daugiau kaip 300 darbuotojų, ji taip pat turės regioninius padalinius 13-oje Lietuvos miestų.

Inovacijų agentūra įkurta VšĮ „Versli Lietuva“ ir Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) pagrindu bei konsoliduojant inovacinės veiklos funkcijas, kurias anksčiau atliko Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).

A. Armonaitė pabrėžia, kad ministerijos specialistai parengė ne vieną teisinę iniciatyvą, kuri leidžia gerinti verslo ir investicinį mikroklimatą šalyje bei didinti duomenų saugumą.

Gegužę Seimas pritarė ministerijos inicijuotoms Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pataisoms, atversiančioms galimybes atrinktus valstybės duomenis laikyti ne tik valstybiniuose, bet ir privačiuose duomenų centruose Lietuvoje, ES, NATO ar Europos ekonominės erdvės valstybėse esančiuose duomenų centruose.

„Šie saugikliai padės apsisaugoti nuo kibernetinių atakų ar kitų grėsmių. Įstatymo pataisos suteikia teisę jau nuo šių metų liepos mėnesio pradžios veikti „skaitmeninei ambasadai“, o privačiuose duomenų centruose ir debesijoje duomenis bus galima laikyti jau nuo 2023 m. pradžios“, – sako A. Armonaitė.

Taip pat gegužę Seimas pritarė Užimtumo įstatymo pataisoms, kurios numato kompensacijas už aukštos kvalifikacijos darbuotojų persikėlimo ir darbuotojų paieškos išlaidas.

Seime pritarta ministerijos pasiūlymui, pagal kurį iš Lietuvoje skelbiamų viešųjų pirkimų konkursų būtų galima pašalinti mūsų šaliai priešiškų valstybių, pavyzdžiui, Rusijos ar Baltarusijos, įmones. Tai labai svarus žingsnis siekiant, kad pirkimų vykdytojai turėtų kuo didesnę laisvę savo nuožiūra nutraukti sutartis ar atmesti pateiktus pasiūlymus. 

Seimui svarstyti bus pateiktas ir Akcinių bendrovių įstatymas, kuris iš esmės pagerins sąlygas augančioms bendrovėms pritraukti investicijų, paskatins naudoti skaitmenines priemones priimant sprendimus bei užtikrins akcininkų, ypač smulkiųjų, galimybes pasinaudoti savo teisėmis. Pakeitimams jau pritarė Vyriausybė.

Vyriausybė patvirtino ministerijos parengtus Turizmo įstatymo pakeitimus, kuriais dar labiau stiprinama turistų apsauga nuo neįvykusių kelionių, gerinamos sąlygos smulkiesiems kelionių organizatoriams. Pakeitimams dar turės pritarti Seimas. Be to, įgyvendintos dvi pagalbos priemonės, skirtos padėti nuo pandemijos nukentėjusiam turizmo verslui: kompensacijos apgyvendinimo paslaugų teikėjams ir subsidijos atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriams.

„Siekdami padėti nuo nedraugiškų Kinijos veiksmų ir karo Ukrainoje nukentėjusiam verslui, įgyvendinome papildomų priemonių, kuriomis gali naudotis įmonės. Tai lengvatinės paskolos apyvartinėms lėšoms ir investiciniams projektams, produktų sertifikavimui ir naujų rinkų paieškai bei individualių garantijų priemonė, skirta apyvartinėms ir investicinėms paskoloms bei lizingo sandoriams“, – sako A. Armonaitė. 

Ministrė pabrėžia, kad Lietuva yra pirmoji ES, kuri parengė ir su Europos Komisija suderino visiškai naują finansinės priemonės schemą „Tiesioginės paskolos nuo trečiųjų šalių veiksmų nukentėjusiems verslo subjektams“. 

„Svarbu pažymėti, kad ji gali būti aktuali ne tik Lietuvos verslui, kuris jau nukentėjo nuo Kinijos dėl principingos mūsų šalies pozicijos Taivano atžvilgiu, – šios schemos pavyzdžiu galės pasinaudoti ir kitos ES šalys, kurios ateityje gali susidurti su ekonominiu spaudimu“, – aiškina ministrė. Pagal šią priemonę verslas gali gauti iki 5 mln. eurų, o įmonių grupės – iki 10 mln. eurų dydžio paskolas. Iš viso tam numatyta skirti 130 mln. eurų.  

Ministerijos inicijuoti paskolų priemonės „Startuok“ pakeitimai leidžia Ukrainos piliečiams ir verslams, norintiems pradėti veiklą mūsų šalyje, gauti trečdaliu mažesnes palūkanas verslo pradžiai ar apyvartinėms lėšoms. Pagal šią priemonę galima gauti iki 3 mln. eurų paskolą, kurios terminas – iki 10 metų, o apyvartinėms lėšoms – iki  200 tūkst. eurų paskolą, kurios terminas – iki 3 metų. 

Tarp ministerijos prioritetų išlieka veiksmingas atstovavimas valstybės ekonominiams interesams pasaulyje, todėl plečiamas komercijos atašė tinklas. Šį pusmetį paskelbti konkursai Lietuvos Respublikos komercijos atašė Lenkijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje, JAV ir Vokietijoje pareigoms.  

Patvirtinus naujuosius atašė, gerokai sustiprės Lietuvos ekonominis atstovavimas pasauliniu mastu ir strategiškai svarbiose JAV ir Vokietijos rinkose – šiose šalyse veiks po 3 komercijos atašė. Taip pat ministerija ieško prekybos atstovo Lietuvos Respublikos prekybos atstovybėje Taipėjuje.  

Plečiamas ekonominio atstovavimo tinklas padės Lietuvai būti geriau matomai pasaulyje ir patrauklesnei investuotojams bei kartu su verslo atstovais siekti bendro rezultato – stiprios šalies ekonomikos.    

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siekia, kad didėjančios užsienio investicijos ir verslui palanki aplinka, aukštesniųjų technologijų kuriama pramonė bei moksliniai tyrimai ir inovacijos augintų šalies ekonomiką, galinčią sukurti  daugiau darbo vietų ir pasiūlyti konkurencingą atlygį.