BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis.


Nubrėžti esminiai žingsniai sėkmingai Lietuvos pramonės integracijai į Europos vertės grandines

Data

2021 09 21

Įvertinimas
1
EM.jpg

Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su  Europos Komisijos bei vietos ir užsienio ekspertų pagalba parengė Lietuvos pramonės integracijos į Europos vertės grandines planą, siūlantį konkrečius žingsnius, kaip stiprinti šalies konkurencingumą bei ekonominį ir technologinį nepriklausomumą.

„Konkurencija su kitais globaliais žaidėjais šiandien darosi vis atkaklesnė, o  visos stipriausios pasaulio ekonomikos stengiasi užsitikrinti, kad esminės  technologijos ir žaliavos būtų lengvai prieinamos šalies viduje.  Jei Lietuvos pramonė nori konkuruoti globalioje rinkoje, ji privalo integruotis į strategines Europos vertės grandines. Šiandien kalbame ir apie naujausiomis technologijomis grįstas vertės grandines, tokias kaip autonominius automobilius, išmaniąją mediciną ar didelio našumo kompiuteriją.  Lietuva turi padaryti viską, kad taptų jų dalimi“,  – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Elgė Markevičiūtė.

Pasak viceministrės, tarptautinių ekspertų parengtas planas siūlo konkrečius būdus ir praktinius sprendimus, kaip šį tikslą paversti realybe – plane pateikiamos septynios pagrindinės rekomendacijos Lietuvai, kurių įgyvendinimo šaliai reikia imtis.  E. Markevičiūtės teigimu,  įgyvendinant šiuos  uždavinius viešasis sektorius ir  verslas privalo dirbti išvien.  

Pirmadienį šis „Lietuvos pramonės integracijos į Europos vertės grandines kelrodis“ pristatytas tarptautinėje vaizdo konferencijoje, kurioje dalyvavo Europos Komisijos atstovai, planą rengę ekspertai bei verslo atstovai.

Šiame plane siūlomi mechanizmai, padėsiantys Lietuvos pramonės įmonėms ir jų asociacijoms prisijungti prie ES lygmens pramonės tinklų ir plėtoti ES pramonės aljansus. Taip pat pabrėžiama tikslingesnių tiesioginių užsienio investicijų, galinčių sukurti didelę pridėtinę vertę, suteikti strateginių technologijų ir įgūdžių bei paremti regionų vystymąsi, pritraukimo svarba.

Lietuvai siūloma stiprinti ekonominės ir technologinės diplomatijos vaidmenį, kad Lietuvos įmonės galėtų  susirasti partnerių ir steigti dukterines įmones kitose šalyse, raginama kurti daugiau verslo akseleratorių ir inkubatorių, skirtų pramonės pradžiai ir plėtrai. Be to, pabrėžiama inovacijų skatinimo ir pramonei reikalingų kompetencijų ugdymo svarba. Taip pat  rekomenduojama padedant ES kurti skaitmeninius inovacijų centrus,  kurie padėtų pramonės įmonės sparčiau skaitmenizuotis.

Šio plano parengimą finansavo Europos Komisija, parengė viešosios politikos tyrimų instituto PPMI, „Earnst and Young Lietuva“,  Kauno technologijos universiteto ir  Londono universiteto koledžo ekspertai.   

2021 gegužės mėnesį Europos Komisija  atnaujino 2020 metais skelbtą Naująją Europos pramonės strategiją,  kuria siekiama trijų pagrindinių tikslų: išlaikyti pasaulinį Europos pramonės konkurencingumą, ją visiškai skaitmenizuoti ir iki 2050 m. padaryti Europos pramonę neutralią klimato pokyčiams. Ekonomikos ir inovacijų ministerija išsikėlusi atitinkamus tikslus siekia sisteminės pramonės transformacijos.

Ministerija su Europos Komisijos pagalba jau yra parengusi „Lietuvos pramonės skaitmenizavimo kelrodį 2019–2030 metams“, o šių metų rudenį ketiną pristatyti „Lietuvos pramonės perėjimo prie žiedinės ekonomikos kelrodį 2019–2030 metams“. Visi šie planai sudaro pagrindą sisteminei pramonės transformacijos politikai: padaryti pramonę konkurencingesnę, labiau paremtą žiedinės ekonomikos principais ir labiau suskaitmenintą.