Pagal pasaulio valstybių konkurencingumo tyrimą Lietuva gerino tarptautinės prekybos, darbo rinkos, viešųjų finansų ir verslo aplinkos rodiklius

Pasaulio valstybių konkurencingumo tyrime (IMD World Competitiveness Yearbook 2014) Lietuva užima 34 vietą ir lenkia kitas ES šalis tokias kaip: Latvija, Lenkija, Ispanija, Italija ir kt. Lietuva šiais metais pakilo į lyderio pozicijas pagal palankiausią ofiso nuomos kainą, valiutų kurso palankumą verslo konkurencingumui, be to, pagal šį tyrimą, Lietuva yra raštingiausia šalis.

Konkurencingumo tyrimas valstybes vertina pagal keturis rodiklius: ekonomikos būklę, vyriausybės ir verslo efektyvumą bei infrastruktūrą. Lietuvos atveju didžiausią pažangą padarė ekonomikos būklė iš 43-os pozicijos pakilusi į 31-ą, labiausiai krito verslo efektyvumas iš 26-os į 35-ą poziciją, vyriausybės efektyvumas ir infrastruktūra šiek tiek nukrito per kelias pozicijas – atitinkamai 32-a ir 34-a.

Pasak ūkio viceministro Kęstučio Trečioko, analizuojant apibendrintai IMD konkurencingumo tyrimą pastebime, kad Lietuvoje per metus labiausiai pagerėjo viešųjų finansų, darbo rinkos bei tarptautinės prekybos vertinimas. Pastebima, kad ekonomikos būklės vertinime gerėjo BVP, infliacijos, darbo rinkos ir einamosios sąskaitos balanso ateities tendencijos, einamosios sąskaitos balanso, prekių ir paslaugų eksporto augimo, tarptautinės prekybos indeksai bei gerėjantys darbo rinkos rodikliai.

Vyriausybės efektyvumo vertinime pastebimos teigiamos tendencijos analizuojant biudžeto būklę. Tyrime pagal šį rodiklį Lietuva pakilo į 15-ą vietą iš 17-os. Pastebimas bendras vyriausybės skolos ir išlaidų mažėjimas, gerėjanti Centrinio banko politika bei valiutos pokyčio stabilumas, teisinė ir reguliavimo sistema gerina įmonių konkurencingumą, ypač pagerėjo verslo steigimo aplinka bei sutrumpėjo procedūros.

Verslo efektyvume Lietuva vis dar išlieka stipri pagal dirbančių moterų skaičių – 2 pozicija. Be to, per analizuojamą periodą darbdaviai išmoko geriau pritraukti ir išlaikyti talentus, daugėjo ne pilną darbo dieną dirbančių, taip pat įmonės ėmė kur kas geriau pritaikyti geriausias audito ir apskaitos praktikas, verslas tapo atviresnis užsienio verslo idėjoms.

Infrastruktūros vertinime Lietuva išlieka tarp TOP 10 pasaulio valstybių pagal komunikacijos technologijas (4-a vieta) ir ryšio kokybę (9-a vieta). Be to, daugėjo mokslinius laipsnius turinčių žmonių skaičius, moksliniai tyrimai vis labiau atitiko tarptautinius standartus. Tyrime per 5 pozicijas geriau vertinama nei praėjusiais metais sveikatos apsaugos infrastruktūra (40 vieta), per 8 pozicijas – tikėtino gyvenimo trukmė (41 vieta), 9 pozicijas – atsinaujinančios energijos augančią dalį bendrame energijos poreikyje (21 vieta).     

Įmonių vadovų apklausa parodė, kad didžiausi mūsų ekonomikos privalumai yra aukštas išsilavinimo lygis, kompetentinga darbo jėga, sąnaudos, patikima infrastuktūra ir į penketuką prasibrovusi – draugiška aplinka verslui. Analizuojant tyrimą pastebimi verslo pradžios ir eksporto rodiklių gerėjimas: Lietuva per 2013 m. pakilo į 4-ą vietą tiek pagal prekių, tiek pagal paslaugų eksporto augimą, taip pat džiugina ir didžiulis šuolis iš 44-os į 20-ą poziciją vertinant dienų, reikiamų įkurti verslą, skaičių bei mažėjančias procedūras, kuriant verslą – iš 41-os į 13-ą poziciją.

Daugiausiai produktyvumo ir efektyvumo pokytį nulėmė šalies bendro našumo rodiklis, kuris skaičiuojamas kaip šalies BVP ir užimtumo santykis. Lietuvos atveju per 2013 m. stipriai paaugo tiek BVP, tiek užimtumas, o daugelio Vakarų Europos valstybių (jų įtaka reitingo vidurkiui yra didelė) BVP paaugo nežymiai, o užimtumas netgi sumažėjo. Tai ir nulėmė santykinį šalies pozicijos pokytį.

Darbo rinkos santykinei pozicijai ypač didelę įtaką turėjo darbo jėgos ir kompetencijų pasiekiamumo rodikliai. Būtent šiuos rodiklius Lietuvos atveju ypač lėmė migracijos tendencijos santykis su kitų į reitingą įtrauktomis šalimis. Lietuvių emigracija 2013 m. sumažėjo 5 proc., palyginti su 2012 m., visgi emigracija buvo didesnė negu imigracija (atitinkamai 2013 m. sudarė 96,6 tūkst. ir 79,2 tūkst.).

Lietuvos santykinė pozicija reitinge labiausiai suprastėjo dėl visuomenės senėjimą (angl. ageing of society) apibūdinančio rodiklio. Šį rodiklį apibrėžia migracijos tendencijos ir gimstamumo rodikliai. Lietuvos atveju tai žinomos ir pakankamai įsisenėjusios struktūrinės problemos, tačiau per pastaruosius metus ypatingai neigiamų pokyčių nebuvo.

Šiais metais kaip ir pernai konkurencingiausia pasaulyje pripažinta JAV, toliau dešimtukas rikiuojasi taip: Šveicarija (pernai – 2), Singapūras (5), Honkongas (3), Švedija (4), Vokietija (9), Kanada (7), JAE (8), Danija, (12), Norvegija (6). Iš dešimtuko šiais metais išstumtas Kataras, pernai buvęs 10-oje vietoje, dabar tenkinasi – 19-a vieta. 

IMD konkurencingumo tyrimas, kurį kasmet atlieka Šveicarijos Tarptautinis vadybos institutas, paremtas 333 kriterijų vertinimu, iš kurių 2/3 yra statistinė informacija ir 1/3 – įmonių vadovų nuomonės įvertinimas. Šiais metais buvo vertinamos 60 pasaulio valstybių. Daugiau apie tyrimą informacijos galite rasti čia.