Pastarąjį pusmetį – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbai, sukursiantys daugiau galimybių Lietuvai

Per pirmąjį šių metų pusmetį Ekonomikos ir inovacijų ministerija daugiausia dėmesio skyrė pagalbai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams – jau paskirstyta paramos už daugiau kaip 164 mln. eurų. Tarp svarbiausių darbų – sukurtas Galimybių pasas, verslo perkėlimo iš trečiųjų šalių palengvinimas, pasirašyta sutartis su Europos kosmoso agentūra, įgyvendinamas Inovacijų agentūros projektas.

„Šį pusmetį koncentravomės į pagalbą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui: paskirstėme solidžią sumą paramos bei antrieji Europoje pradėjome naudoti Galimybių pasą – inovatyvų įrankį, leidusį mums saugiai atidaryti dalį veiklų anksčiau. Tačiau intensyviai dirbome ir prie kitų ministerijos prioritetinių sričių: verslo perkėlimo iš trečiųjų šalių, eksporto ir investicijų skatinimo, verslo aplinkos gerinimo, biurokratinės naštos įmonėms mažinimo. Šie ir kiti inicijuoti projektai sukurs daugiau galimybių žmonėms plėtoti savo veiklą paprasčiau ir efektyviau“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. 

Vienas tokių žingsnių – vadinamasis darbuotojų relokacijos įstatymų paketas, kuris atveria paprastesnes sąlygas investuotojams iš trečiųjų šalių perkelti savo darbuotojus ir jų šeimų narius į Lietuvą. Šie pakeitimai ypač aktualūs persikelti į Lietuvą ketinančioms Baltarusijos bendrovėms, kad A. Lukašenkos režimo persekiojami žmonės galėtų saugiai tęsti veiklą Lietuvoje. Skaičiuojama, kad tai sukurs prielaidas atsirasti mažiausiai 3000 naujų darbo vietų. Šiuo metu per 80 Baltarusijos įmonių jau yra pradėjusios persikėlimo procesą arba svarsto apie tai.

Kitų metų pradžioje veiklą pradės Inovacijų agentūra, kuri taps vienintele įstaiga, atsakinga už visos inovacijų ekosistemos vystymą – nuo idėjos plėtojimo iki produktų pateikimo rinkai. Ji administruos pagrindines inovacinės veiklos skatinimo priemones: ekspertinę ir konsultacinę pagalbą, prieigą prie finansavimo, paramos priemonių, infrastruktūros kūrimą. Tai leis išvengti funkcijų dubliavimo, o verslas aiškiai žinos, kur gali kreiptis pagalbos dėl idėjų vystymo ar paramos.

Taip pat Seimui pateikti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos rengti Civilinio kodekso ir Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimai, kurie leis Lietuvoje registruojamų įmonių pavadinimus sudaryti užsienio kalba lotynų kalbos abėcėlės raidėmis. Pavadinimai užsienio kalba yra aktualūs plačiam ratui įmonių, ypač toms, kurios vykdo tarptautinį verslą. Seimo priimti įstatymų pakeitimai teigiamai atsilieptų verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes lotynų abėcėlės raidėmis sudaryti įmonių pavadinimai taptų lengviau suprantami ir atpažįstami. Taip būtų sudaromos geresnės Lietuvos įmonių konkurencingumo galimybės tarptautiniu mastu. 

Balandžio pabaigoje ministrė A. Armonaitė pasirašė Lietuvos asocijuotos narystės sutartį su Europos kosmoso agentūra (EKA). Narystė EKA sustiprins šalies mokslo ir verslo konkurencingumą tarptautiniu mastu bei duos tiesioginės naudos šalies ekonomikai – Lietuvos narystė kosmoso agentūroje mūsų šaliai kasmet atneš apie 8,4 mln. eurų grąžą. Narystė EKA leido astronautų atrankoje dalyvauti 80 mūsų šalies piliečių.

Investuotojų renginyje „Baltic Investors Forum“ ministerijai įteiktas apdovanojimas už Metų sprendimą verslo aplinkai gerinti – priemonių paketą, skirtą stambioms vietos ir užsienio kapitalo investicijoms pritraukti, vadinamąjį Žaliąjį koridorių. Šie investicijų reguliavimo pakeitimai per 5 metus leis sukurti apie 2000 naujų darbo vietų ir prisidės prie tolygaus Lietuvos augimo.

Suplanuota geresnio reguliavimo reforma, kurios esmė – daugiau verslą kontroliuojančių institucijų bendradarbiavimo, daugiau pažeidimų prevencijos ir verslo konsultavimo, o ne baudimo. Priežiūros institucijos turi teikti kokybiškas paslaugas ir užtikrinti aiškią, stabilią bei nuspėjamą verslui aplinką.

Tarp kitų ministerijos prioritetų – ir veiksmingas atstovavimas valstybės ekonominiams interesams pasaulyje. Vyriausybė pritarė, kad būtų sudarytos galimybės siųsti dirbti prekybos atstovus į Lietuvos prekybos atstovybes tose užsienio šalyse, kuriose nėra mūsų šalies diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos. Šie pokyčiai leistų kurti aktyvesnius ekonominius santykius su šalimis, kuriose Lietuva neišnaudoja bendradarbiavimo potencialo, pavyzdžiui, Taivanu.