Rengiamasi atverti didelės vertės duomenis

Ekonomikos ir inovacijų ministerija ragina viešojo sektoriaus institucijas rengtis paskelbti didelės vertės duomenų rinkinius.

„Tikimės, kad dar šiemet turėtų prasidėti šių duomenų atvėrimo procesas. Šie duomenys gali tarnauti kaip esminiai duomenų šaltiniai aukštą komercinį potencialą turinčių produktų  ir inovatyvių sprendimų vystymui. Jie bus prieinami nemokamai, užtikrinant aukštą jų kokybę“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėja Erika Kuročkina.

Europos Komisijos  paskelbtame didelės vertės duomenų rinkinių sąrašo projekte nurodomi konkretūs duomenų rinkiniai, kuriuos turės atverti kiekviena Europos Sąjungos valstybė. Viešojo sektoriaus institucijos ir visuomenė kviečiami pareikšti  savo nuomonę ir pateikti pastabas dėl šio sąrašo projekto.  

Numatoma atverti konkrečius kelių kategorijų didelės vertės duomenų rinkinius: geoerdvinius, meteorologinius duomenis, žemės stebėjimo ir aplinkos,  bendrovių ir bendrovių valdymo nuosavybės teise duomenis, statistikos ir judumo duomenis. 

Įvertinus pasiūlymus ir Europos Komisijai patvirtinus didelės vertės duomenų rinkinių sąrašą, institucijos turės 6 mėnesius, kad šie duomenų rinkiniai būtų paskelbti Lietuvos atvirų duomenų portale. 

Ekonomikos ir inovacijų ministerija, bendradarbiaudama su visomis valstybinėmis institucijomis, siekia visuomenei ir verslui  atverti kiek įmanoma daugiau nuasmenintų duomenų ir skelbti juos  Lietuvos atvirų duomenų portale, kuris yra pagrindinė atvirų duomenų ir verslo poreikio atviriems duomenims platforma Lietuvoje. 

Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) apžvalgos duomenimis, per metus atvertų duomenų rinkinių padaugėjo beveik dvigubai, o tai padidino ir besidominčiųjų atvertais duomenimis skaičių – jis  išaugo 5 kartus.

Šiemet tikimasi dar labiau suaktyvinti patį duomenų atvėrimo procesą ir atverti ne mažiau kaip 500 duomenų rinkinių, tarp kurių bus ir didelės vertės duomenys, galintys tapti naujų produktų ir technologijų pagrindu. Skaičiuojama, kad racionalus duomenų panaudojimas papildomai gali sukurti apie 2 proc. nacionalinio BVP.