Ūkio ir krašto apsaugos ministrai ragina verslą dalyvauti NATO pirkimuose

Šiandien ūkio ir krašto apsaugos ministrai Mindaugas Sinkevičius ir Raimundas Karoblis dalyvavo VšĮ „Versli Lietuva“ rengiamame seminare, kuriame verslui buvo pristatytos galimybės dalyvauti NATO šalių gynybos srities prekių ir paslaugų pirkimo konkursuose.

Ūkio ministras M. Sinkevičius pažymėjo, kad gynybos pramonės sritis Lietuvoje yra padariusi didelę pažangą, o tai atveria galimybes Lietuvos verslui. „Kaip vieną iš galimybių įsitraukti stiprinant gynybos sritį, matome Lietuvos verslo dalyvavimą NATO prekių ir paslaugų pirkimų konkursuose. Iš augančių NATO šalių gynybos biudžetų tikrai galėtų laimėti ir Lietuvos ekonomika, jei mūsų pramonė būtų labiau matoma gynybos sektoriaus pagrindiniams užsakovams tarptautiniu mastu“, – sakė ūkio ministras.

Pasak M. Sinkevičiaus, lietuviška produkcija aukštai vertinama pasaulyje, o jos spektras itin platus – nuo tekstilės iki informacinių technologijų sistemų ir robotikos. Be to, Lietuva turi stiprių, nišines technologijas kuriančių įmonių, ypač gynybos pramonei itin reikalingų lazerių technologijų srityje. Lietuvos įmonių kuriamos prekės ir teikiamos paslaugos yra konkurencingos visame pasaulyje, todėl Lietuvos verslas turi didžiulį potencialą laimėti šiuos konkursus. Trūksta tiek nedaug – ryžto ir žinių kaip tai padaryti. 

NATO pirkimuose gali dalyvauti įvairių sričių, pvz., tekstilės, informacinių technologijų, lazerių, robotikos ir daugelio kitų, atstovai. M. Sinkevičius pasidžiaugė, kad jau turime ir keletą sėkmės pavyzdžių. Kai kuriuos įmonės yra laimėjusios ne vieną kontraktą ir ketina dalyvauti šiuose pirkimuose ateityje.

„Tačiau statistika rodo, kad Lietuvos verslo atstovai nėra tokie aktyvūs NATO pirkimuose, kaip galėtų būti. Šiuo metu Ūkio ministerijos sudaromame NATO konkursų potencialių dalyvių sąraše yra tik 104 Lietuvos bendrovės tarp 10 000 registruotų NATO paramos ir pirkimų agentūros tiekėjų“, – pažymėjo ūkio ministras.

Pasak krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio, ateinantys metai bus pirmieji, kai Lietuva galų gale įvykdys savo įsipareigojimą skirti 2 proc. BVP krašto apsaugai. Mums šie 2 proc. reiškia pirmą kartą atsiradusią galimybę iš vegetacijos būsenos pereiti prie realaus ir apčiuopiamo kariuomenės modernizavimo, kur esminių investicijų į infrastruktūrą ar karių gerovę nebuvo jau daugelį metų.

„Lietuvos įmonėms didėjantis krašto apsaugos finansavimas reiškia dar vieną atsiradusią galimybę pasiūlyti savo prekes ir paslaugas kariuomenei, kuriai, be modernios ginkluotės, reikalinga aibė kitų dalykų. Krašto apsaugos pirkimai turėtų dominti daugelį pramonės ir paslaugų sektorių, nes kariuomenės pirkinių sąrašas be galo platus: nuo tekstilės gaminių, maisto produktų, IT įrangos ir technologijų iki statybos paslaugų, amunicijos ir ginkluotės“, – sakė krašto apsaugos ministras.

NATO paramos ir pirkimų agentūra (NATO Support and Procurement Agency - NSPA)  yra pagrindinė NATO valstybių narių gynybos institucijų įvairių prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų platforma. Metinė šios agentūros apyvarta yra maždaug 3 milijardai eurų ir ji kasmet auga. 

VšĮ „Versli Lietuva“ apklausė į seminarą užsiregistravusias Lietuvos bendroves ir pasiteiravo, kaip joms sekasi dalyvauti NSPA konkursuose. Į anketos klausimus atsakė 69 iš 100 respondentų. Apklausos metu paaiškėjo, kad Lietuvos įmonės domisi tarptautiniais gynybos srities pirkimais – beveik 40 proc. apklaustų įmonių yra užsiregistravusios NSPA sistemoje, tačiau skelbtuose viešuosiuose pirkimuose yra dalyvavę vos šeštadalis (17 proc.) apklaustųjų.