Ūkio ministerija siūlo iš esmės keisti tiek nacionalinių, tiek ir ES lėšų investavimo (paskirstymo) principus

Data

2012 11 28

Įvertinimas
0

Ūkio ministerija siūlo, planuojant 2014–2020 metų finansinę perspektyvą, numatyti ne tik paramos lėšų investavimo kryptis, bet ir investavimo principus, taikomus privačiam sektoriui. Pagal galimybes ketinama sumažinti paramos teikimą per dideles tiesiogines subsidijas ir skatinti paramos teikimą per kitas finansavimo priemones (garantijas, paskolas, eksporto kreditų garantijas, draudimus, finansavimą per rizikos kapitalo fondus ir kt.). Teikiama parama turėtų užtikrinti efektyvų ir be nepageidaujamų neigiamų pasekmių, lėšų panaudojimą.

2007–2013 m. struktūrinės paramos teikimo laikotarpiu daugiau paramos verslui buvo skirta per konkursines subsidijų priemones. Tik nuo 2009 m. aktyviau pradėtos taikyti nedidelės apimties tiesioginės subsidijos (nekonkursinės priemonės) ir finansų inžinerijos priemonės, kurios užtikrina ne tik aiškiai pamatuotą ir tikslingą paramą verslui, bet ir investicijų grąžą valstybei. Todėl Ūkio ministerijos siūlymu 2014–2020 metų finansinėje perspektyvoje konkursinių subsidijų priemonių naudojimas turėtų būti galimas tik išimtiniais atvejais. Konkursines subsidijų priemones bus siūloma naudoti tik tada, kai bus siekiama padėti verslui prisitaikyti prie reguliacinės aplinkos pokyčių, naujų aplinkos apsaugos reikalavimų, pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas ir pan.

Pasak ūkio ministro Rimanto Žyliaus, naujajai finansinei perspektyvai rengiamos paramos priemonės turėtų palengvinti prieigą verslui prie finansavimo šaltinių ir paskatinti verslo elgseną, pavyzdžiui, skatinti verslą ieškoti partnerių tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, plėsti rinkas, nedelsti investuoti į verslo pradžią, inovacijas, mokslinius tyrimus ir darbuotojų kvalifikaciją.

„Parama turėtų sumažinti verslo riziką, bet ji neturėtų skatinti verslo priimti nepagrįstų sprendimų. Verslininkai paramos turėtų kreiptis tik atsakingai įvertinę, kokius poreikius nori patenkinti“, – sakė ūkio ministras R. Žylius.

Kiekviena rengiama 2014–2020 metų finansinės perspektyvos verslo finansavimo priemonė turėtų būti patikrinta investavimo principų pasirinkimo testu, t. y. pagal nustatytus principus bus tikrinama, kuris finansavimo būdas galėtų būti labiausiai tinkamas.

2014–2020 metų finansinėje perspektyvoje iš esmės skatinama atsisakyti tiesiogiai teikiamų didelių subsidijų per konkursines priemones. Parama turėtų būti teikiama naudojant kuo daugiau ne subsidijinių priemonių. Pavyzdžiui, gamybos įrangos įsigijimas galėtų būti finansuojamas naudojant garantijas, paskolas ar kitas finansinės paramos priemones (nekonkursinės priemonės).

Kita siūloma naudoti ne subsidijinė priemonė, tinkama beveik visiems projektams finansuoti, – investicijos į įmonės akcinį kapitalą, privilegijuotąsias akcijas ar teikiant subordinuotas paskolas (finansavimas per rizikos kapitalo fondus (konkursinė priemonė).

Nedidelės apimties tiesioginės subsidijos (nekonkursinės priemonės) galėtų būti teikiamos siekiant motyvuoti verslą aktyvesnei užsienio partnerių bei naujų rinkų paieškai, norint padėti verslui išsilaikyti konkurencingoje tarptautinėje aplinkoje, bei užtikrinant Lietuvos eksporto rinkų plėtrą. Teikiant paramą per nedidelės apimties tiesiogines subsidijas verslas galėtų būti skatinamas investuoti į tas sritis, kuriose aiškus rinkos nepakankamumas bei didelė rizika, pvz., investicijos į verslo pradžią, kadangi pradedantiems verslą asmenims sunku gauti finansavimą iš bankų, investicijos į darbuotojų kvalifikaciją, MTTP projektus. Minėtas paramos būdas tiktų ir siekiant paskatinti verslo atstovų bendradarbiavimą, klasterizaciją, taip didinant ne vienos įmonės, o visos sistemos konkurencingumą ir skatinant verslo kultūros pokyčius.

Kitas paramos teikimo būdas – netiesioginis finansavimas (nekonkursinė priemonė) – gali būti taikomas siekiant paskatinti kultūrinius pokyčius, pvz., verslumą. Taip pat siekiant užtikrinti paslaugų pasiekiamumą verslo pradžiai (mentorių komandos, inkubavimo paslaugos, įskaitant menų inkubatorius, jaunimo erdvės, verslo krepšeliai; idėjų vystymo skatinimas dalyvaujant verslo akseleratoriuose, komercinimo pagalba inovatyvioms idėjoms ir kt.).

Pagrindiniai Ūkio ministerijos iniciatyva parengti nacionalinių ir ES lėšų investavimo (paskirstymo) principai įtraukti į šiandien per Vyriausybės posėdį patvirtintą Nacionalinės pažangos programos (NPP) priedą. NPP skirta Lietuvos pažangos strategijai „Lietuva 2030“ įgyvendinti.  NPP orientuota į pažangą, siekiant sukurti modernią stiprią valstybę, pasižyminčią harmoninga sumanios visuomenės, ekonomikos ir valdymo derme. NPP numatyti ES paramos ir nacionalinių lėšų investavimo prioritetai (visuomenės ugdymas, mokslas ir kultūra; veikli ir solidari visuomenė; ekonominiam augimui palanki aplinka; į aukštą pridėtinę vertę orientuota, integrali ekonomika; visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas), siekiami tikslai, uždaviniai.