BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis.


Ūkio ministerija siūlo taikyti paprastesnes procedūras, kai bendrovių įstatai bus keičiami tik dėl euro įvedimo

Data

2014 08 04

Įvertinimas
0
EK_euras.jpg

Artimiausiame Vyriausybės pasitarime bus svarstomi Ūkio ministerijos Vyriausybei pateikti trys įstatymų projektai, kuriais siūloma reguliuoti jau įsteigtų bendrovių įstatinio kapitalo, vertybinių popierių nominaliosios vertės ir įstatų keitimo procedūras dėl euro įvedimo Lietuvoje, taip pat naujai steigiamų bendrovių įstatinio kapitalo dydžio ir akcijų nominaliosios vertės išraišką eurais. 

Pasak ūkio viceministrės Rasos Noreikienės, siūlomuose įstatymų projektuose siekiama užkirsti kelią atsirasti papildomai administracinei verslo naštai: „Pereinant nuo litų prie eurų bendrovių įstatuose nurodytas įstatinis kapitalas, akcijų nominalioji vertė turi būti nurodoma eurais, todėl siūlome supaprastinti iki euro įvedimo Lietuvoje dienos įsteigtų bendrovių įstatų keitimo procedūras, nustatyti pereinamąjį laikotarpį ir atvejus, kai uždarosios akcinės bendrovės atleidžiamos nuo pakeistų įstatų registravimo Juridinių asmenų registre mokesčio.“

Akcinių bendrovių (AB) ir uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių nominaliosios vertės išraiškos eurais bei įstatų keitimo įstatymo projekte siūloma supaprastinti iki euro įvedimo Lietuvoje dienos įsteigtų bendrovių įstatų keitimą, kai juose keičiama tik nurodyta valiuta iš litų į eurus. Siūloma nustatyti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimui pakeisti įstatus priimti pakaktų paprastos susirinkime dalyvaujančių akcininkų balsų daugumos.

Įstatymo projekte siūloma nustatyti dvejų metų pereinamąjį laikotarpį (iki 2016 m. gruodžio 31 d.), per kurį bendrovės turėtų pakeisti įstatus. Skatinant moderniųjų technologijų naudojimą, kartu siūloma numatyti, kad tos UAB, kurios  elektroniniu būdu tiesiogiai teiks Juridinių asmenų registro tvarkytojui pakeistus įstatus, kai jie keičiami tik dėl naujos valiutos, bus atleistos nuo pakeistų įstatų registravimo Juridinių asmenų registre mokesčio.

Juridinių asmenų registro tvarkytojui elektroniniu būdu pateikiami pakeisti įstatai turi būti parengti vadovaujantis ūkio ministro įsakymu patvirtintais UAB pavyzdiniais įstatais. Pagal pavyzdinius įstatus pakeisti įstatai nėra teikiami notarui tvirtinti.

Anot ūkio viceministrės, nuo euro įvedimo Lietuvoje dienos nustatydami dvejų metų pereinamąjį laikotarpį, per kurį bendrovės  turės  pakeisti įstatus, sudarome joms galimybę tai padaryti eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu. Eiliniai visuotiniai akcininkų susirinkimai vyksta  kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Taigi šis Ūkio ministerijos pasiūlymas nesukeltų bendrovėms papildomos administracinės naštos šaukiant neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą.

Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti AB minimalų įstatinio kapitalo dydį – 40 tūkstančių eurų, UAB – 2,5 tūkstančio eurų. Akcijų nominalioji vertė būtų išreikšta eurais euro centų tikslumu. Bendrovėms įtvirtinama pareiga įstatų pakeitimus, susijusius su euro įvedimu, atlikti kartu su pirmaisiais po euro įvedimo dienos įstatų pakeitimais.

Įstatymo projekte taip pat numatyta, kad sprendimas dėl įstatų pakeitimo gali būti priimtas ir prieš įvedant eurą Lietuvoje. Projekte reguliuojami atvejai, kai iki euro įvedimo Lietuvoje dienos įsteigtų bendrovių įstatai pakeisti ar naujai bendrovei įsteigti būtini dokumentai sudaryti iki euro įvedimo dienos, tačiau juos Juridinių asmenų registre numatyta registruoti po euro įvedimo dienos.

Siekiant spręsti Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimo dėl minimalaus įstatinio kapitalo dydžio eurais nesilaikymo atvejus, siūloma papildyti Civilinį kodeksą. Siūloma nustatyti, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva bendrovė gali būti likviduojama, kai jos įstatinis kapitalas mažesnis nei Akcinių bendrovių įstatyme nustatytas minimalus įstatinio kapitalo dydis eurais.

Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių nominaliosios vertės išraiškos eurais ir įstatų keitimo įstatymo projektas, Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo projektas ir Civilinio kodekso pakeitimo projektas  bus svarstomi Seimo rudens sesijoje.

Su įstatymų projektais ir susijusiais dokumentais galima susipažinti Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje adresu http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.susije_l?p_id=247942&p_org=&p_fix=y&p_gov=n.