BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis.


Ūkio ministras E. Gustas dalyvauja Europos pramonės ministrų konferencijoje

Data

2014 01 30

Įvertinimas
0
berlaymont.jpg

Sausio 30 d. ūkio ministras Evaldas Gustas Romoje dalyvauja antrojoje Europos pramonės ministrų konferencijoje. Už pramonę atsakingi Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ministrai, Europos Komisijos Pirmininko pavaduotojas Antonio Tajani ir Europos verslo asociacijų atstovai susitikime planuoja patvirtinti bendrą komunikatą dėl ES pramonės politikos stiprinimo, kuris bus pateiktas Europos Vadovų Tarybai.

Dokumento projekte pabrėžiama, kad Europos ekonomika negali būti sėkmingai vystoma be stiprios pramonės, todėl turi būti aktyviai stiprinamas ES pramonės konkurencingumas, integruojant ES vidaus rinką, stiprinant pramoninę kooperaciją pasaulinėmis vertės grandinėmis, skatinant investicijas į inovacijas, naująsias technologijas ir kvalifikacijos tobulinimą, tarpvalstybinę pramonės įmonių veiklą, vystant nebankinio finansavimo priemones. Taip pat atkreipiamas dėmesys į europinės infrastruktūros vystymą transporto, energetikos ir telekomunikacijų srityse.

„Lietuva palaiko siekį kurti bendrą integruotą ES pramonę. Šiuo tikslu turi būti visiškai išnaudotas ES vidaus rinkos potencialas. Svarbu siekti gerai veikiančios ES paslaugų vidaus rinkos, stiprinsiančios pramonę, paslaugų sektorių, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms padėti įsitraukti į pasaulines vertės grandines. Taip pat yra svarbu pašalinti energetines salas tam, kad sklandžiai veiktų ES vidaus energijos rinka“, – sako ūkio ministras E. Gustas.

Konferencijoje taip pat bus diskutuojama, kokių veiksmų turi būti imamasi, siekiant Europoje atgaivinti perdirbamąją pramonę. Taip pat daug dėmesio bus skiriama diskusijoms apie Europos pramonės vystymosi ir augimo veiksnį – energiją.

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu, antrąjį 2013 m. pusmetį, viena iš pagrindinių prioritetinių sričių buvo ES pramonės konkurencingumo stiprinimas. 2013 m. gruodžio 2 d. ES Konkurencingumo taryba priėmė Lietuvos parengtas ES Tarybos išvadas dėl Europos pramonės politikos, kuriose pateikiama pasiūlymų, kaip stiprinti Europos pramonės konkurencingumą, spręsti augančių energijos kainų iššūkius, pabrėžta, kad vertėtų šalinti nepagrįstas ir neproporcingas kliūtis bendrojoje rinkoje, užtikrinti nepertraukiamą energijos tiekimą už prieinamą kainą, kurti palankias finansavimo priemonių taikymo sąlygas.

Europos Komisijos duomenimis, pramonė sudaro daugiau kaip 75 proc. viso Europos eksporto ir apie 80 proc. privačių inovacijų ir tyrimų. Beveik 1 iš 4 sukuriamų darbo vietų yra pramonės sektoriuje (dažniausiai aukštos kvalifikacijos). Be to, kiekviena papildoma darbo vieta apdirbamojoje gamyboje sukuria nuo 0,5 iki 2 darbo vietų kituose sektoriuose.