BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis.


Ūkio ministras E. Gustas: sąžiningos konkurencijos sąlygos neatsiejamos nuo priemonių, skirtų verslo aplinkai gerinti

Data

2014 04 17

Įvertinimas
0
Konferencija4160.jpg

Šiandien, balandžio 17 d., ūkio ministras Evaldas Gustas dalyvavo konferencijoje „Konkurencijos laisvės ribos ir priežiūra 2014: viešasis ir privatus konkurencijos teisės normų įgyvendinimas“. Ūkio ministras, skaitydamas pranešimą „Valstybinės konkurencijos politikos įgyvendinimo principai“, pristatė Ūkio ministerijos kaip konkurencijos politikos formuotojos veiklą.

Ūkio ministerija rengia horizontalių konkurencijos teisės aktų pakeitimus ir vertina, ar valstybės institucijų parengti teisės aktų projektai ir siūlomi pakeitimai neturi neigiamo poveikio konkurencijai. Gerindama verslo sąlygas, vykdydama licencijų peržiūrą ir verslo priežiūros institucijų reformą, ministerija sistemiškai tobulina poveikio vertinimą ir nuosekliai plėtoja sąžiningą konkurencinę aplinką.

Ūkio ministras E. Gustas, konferencijoje pažymėjo, kad tokie renginiai ypatingai naudingi ir prisideda prie konkurencijos principų įtvirtinimo. Pasak ministro, sąžiningos konkurencijos sąlygos neatsiejamos nuo priemonių, skirtų verslo aplinkai gerinti: verslo priežiūros paprastinimo, administracinės naštos mažinimo, tyčinių bankrotų prevencijos, kovos su „šešėlyje“ esančiu verslu, juridinių asmenų steigimo ir uždarymo procedūrų paprastinimo, mokesčių politikos, greito ir efektyvaus ginčų sprendimo.

Vykdydama konkurencijos politikos formuotojos funkciją, Ūkio ministerija itin daug dėmesio skiria tam, kad Vyriausybės priimami sprendimai nepažeistų konkurencijos principų ir taisyklių. „Teikiame pastabas ir aktyviai dalyvaujame sprendimų priėmimo procesuose, ieškodami mažiausiai konkurenciją ribojančių alternatyvų, taip pat vykdome poveikio konkurencijai vertinimą“, – pristatydamas ūkio ministerijos darbus sakė E. Gustas.

Pasak ūkio ministro, institucijų rengiamuose teisės aktų projektuose dažnai pasigendama išsamios poveikio konkurencijai vertinimo analizės, tai ypač aktualu, kai priimami sprendimai liečia tiek valstybės ir (arba) savivaldybių kontroliuojamus, tiek privačius ūkio subjektus, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos, aplinkos apsaugos, transporto srityse.

„Dažnai sprendimais siekiami tikslai yra geri ir naudingi, tačiau pasirenkamos priemonės gali turėti neigiamą poveikį konkurencijai. Atlikti poveikio vertinimą ir kelti kompetencijas konkurencijos teisės srityje yra vieni iš argumentuotų  būdų, kuriais remiantis galima daryti įtaką sprendimų priėmimo procesui ir pagrįsti tinkamiausią alternatyvos pasirinkimą, įvertinti išlaidas ir naudą“, – kalbėjo ūkio ministras E. Gustas.

Poveikio konkurencijai vertinimas yra įtvirtintas Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikoje.

Ūkio ministerija, daug dėmesio skirdama poveikio vertinimo tobulinimui, kuria poveikio verslui vertinimo sistemą, kurios tikslas – atlikti sistemingą ir nuoseklų verslui aktualiausių prioritetinių sričių analizę ir poveikio vertinimą. Sistema kuriama ES struktūrinių fondų lėšomis. Ūkio ministerijoje sukurta poveikio vertinimo komanda, kuri atliks prioritetinių sričių sprendimų (teisės aktų) poveikio verslui vertinimą, skleis poveikio vertinimo praktiką.

Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo konkurencijos sritis yra priskirta išimtinei ES kompetencijai. Konkurencingumo taryboje, kurioje dalyvauja ūkio ministras, svarstomi esminiai konkurencijos ir valstybės pagalbos klausimai. Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu E. Gusto pirmininkaujama Konkurencingumo taryba pritarė bendram požiūriui dėl Žalos už konkurencijos teisės pažeidimus atlyginimo direktyvos. Pastaruosiuose Konkurencingumo tarybos posėdžiuose vyksta aktyvios diskusijos dėl Europos Komisijos 2012 m. gegužę pradėto valstybės pagalbos modernizavimo paketo. Šie klausimai aktualūs ir Lietuvai, ypač atsižvelgiant į 2014–2020 m. naująją finansinę perspektyvą ir ES fondų lėšų įsisavinimą.

Nuo 2011 m. liepos mėn. Ūkio ministerijai priskirta konkurencijos politikos formuotojos funkcija. Pagrindinė konkurencijos politiką įgyvendinanti institucija yra Konkurencijos taryba. Ūkio ministerija, kaip konkurencijos politikos formuotoja, aktyviai bendradarbiauja su Konkurencijos taryba, tačiau vykdydama savo funkcijas, Konkurencijos taryba yra savarankiška ir nepriklausoma.

Dienraščio „Verslo žinios“ kartu su Lietuvos verslo konfederacija bei advokatų kontora SORAINEN organizuotoje konferencijoje pranešimus taip pat skaitė „Verslo žinių“ vyriausias redaktorius Rolandas Barysas, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, Seimo narys Remigijus Šimašius, LR Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas, LR Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojai Elonas Šatas ir Jūratė Šovienė, LR Konkurencijos tarybos Draudžiamų susitarimų skyriaus vedėja Dina Lurje, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, advokatas Lauras Butkevičius.

Su ūkio ministro E. Gusto pranešimu „Valstybinės konkurencijos politikos įgyvendinimo principai“ galite susipažinti Ūkio ministerijos tinklalapyje.