Ūkio ministras E. Gustas su darbo vizitu lankėsi Kaune

Darbo vizito metu ūkio ministras Evaldas Gustas apžiūrėjo BĮ „Kauno plaukimo centras“, apsilankė Kauno technologijos universitete (KTU), KTU Inovacijų ir verslumo centre, Santakos slėnyje, KTU Regioniniame parke, susitiko su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų vadovybe, taip pat Kauno miesto savivaldybėje atsakė į susirinkusiųjų klausimus. Ūkio ministras kartu su Ministru Pirmininku, susisiekimo ministru ir Kauno miesto valdžia dalyvavo spaudos konferencijoje.

Per vizitą Kaune ūkio ministras E. Gustas kartu su Ministru Pirmininku Algirdu Butkevičiumi apžiūrėjo neseniai atidarytą BĮ „Kauno plaukimo centras“, buvusiame „Girstučio“ baseine. Pasak premjero, po rekonstrukcijos Kauno plaukimo centrui reikia plaukimo baseino elektroninės sistemos ir kitos įrangos, kuriai jau numatytos lėšos Kūno kultūros ir sporto departamento kapitalo investicijų 2014 metų programoje.

Baseino rekonstrukcijai Kauno miesto savivaldybei Ūkio ministerija yra skyrusi 4,9 mln. litų Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos, kuri padėjo įrengti modernų vandens pramogų ir atrakcionų kompleksą, taip pat 1,36 mln. litų ES paramos buvo skirta renovuoti VšĮ „Girstučio" kultūros ir sporto centro pastato dalį.

Ūkio ministras E. Gustas susitiko su Kauno technologijos universiteto (KTU) rektoriumi prof. habil. Dr. Petru Baršausku ir KTU prorektore prof. Asta Pundziene, lankėsi KTU Regioniniame mokslo parke, kur įsikuria įmonės, atliekančios taikomuosius mokslinius tyrimus bei vykdančios inovacinį veiklą. Vizito metu ministras susitiko su KTU Regioninio mokslo parko direktoriumi dr. Pranu Bernardu Miliumi, Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų parko ir Kauno regioninio inovacijų centro vadovais prof. habil. dr. Vytautu Kaminsku ir Birute Velykiene. Per šiuos susitikimus aptartas KTU regioninio mokslo parko, Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų parko  ir Kauno regioninio inovacijų centro reorganizavimo klausimas.

Ūkio ministro bei ūkio ministerijos delegacijos apsilankymo KTU Inovacijų ir verslumo centre (IVC) metu, centro direktorius dr. Almantas Danilevičius pristatė strategines centro veiklas. Pagrindinis centro tikslas – kurti ir vystyti pažangią inovacijų ir verslo ekosistemą. Šio susitikimo metu buvo aptartas integruotas KTU IVC koordinuojamo atviros prieigos centro (APC), „Santakos“ ir „Nemuno“ slėnių valdymo modelis, orientuotas į prioritetines Lietuvos sumaniosios specializacijos kryptis 2014-2020 m. Per susitikimą taip pat buvo pristatytas KTU kartu su partneriais vykdomas  projektas „Inovatyvaus verslo kūrimo skatinimas” (INOVEKS), kurio pagrindinis tikslas - didinti aukštos pridėtinės vertės verslo lyginamąją dalį, skatinant technologinių bei inovatyvių įmonių steigimąsi ir vystymąsi. Vienas svarbiausių šio projekto rodiklių – projekto metu įkurtų technologinių įmonių skaičius.

Per vizitą KTU IVC aplankytas jaunojo verslo vystymo skyrius - KTU „StartupSpace“, kur pristatomi jaunųjų kūrėjų darbai – įvairūs inžineriniai sprendimai negalią turintiems žmonėms, naujos kartos el. parduotuvių paieškos sistemos, funkcinės mobiliosios aplikacijos bei specializuota muzikos laboratorija, kurioje kuriami unikalūs judesiu valdomi muzikos instrumentai – kaip nuoseklios meno ir technologijų sintezės rezultatai.

„Tikrai džiaugiuosi, kad KTU „StartupSpace“ yra pirmasis ir vienintelis Startup centras Lietuvoje, įsteigtas šalia universiteto, ir dar studijų metais suteikia galimybę studentams ne tik pasirinkti savo verslo kryptį, sukurti verslo planą ir pradėti jį įgyvendinti, bet ir suteikia erdves tas idėjas vystyti“, – kalbėjo ministras.

Ūkio ministerija kartu su KTU susitarė, kad universitetas ir toliau skatins naujų įmonių steigimą. „Šiuo atveju universitetas būtent ir ragina jaunus žmones imtis verslo, nebijoti finansinės atsakomybės. Tai puikus verslumo skatinimo pavyzdys“, – kalbėjo ūkio ministras E. Gustas.

Pasak ministro, technologijų universitetai turi prisidėti prie inovacijų diegimo: „Džiugu, kad KTU šioje srityje dirba iniciatyviai, tačiau ir toliau reikia stiprinti bendradarbiavimą su verslu, t. y. inovatyvūs, nauji technologiniai sprendimai turi būti parengti ne tik teoriniu lygiu, tačiau ir virsti tam tikrais prototipais pereinant prie masinės gamybos“.

Ūkio ministro nuomone, svarbu užtikrinti inovatyvių idėjų suvienijimą su verslu, gamybą. Pasak ministro, inovatyvių technologinių sprendimų ir verslo sinergija kol kas menka. Ši problema aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Todėl svarbu užtikrinti bendradarbiavimą tarp technologinio universiteto ir mokslo technologinio parko.

Ūkio ministras lankėsi Santakos slėnyje, kuriame sutelktos perspektyvių krypčių – darnios chemijos ir biofarmacijos, ateities energetikos, mechatronikos, informacinių ir komunikacinių technologijų – mokslo ir studijų potencialas. Iš ES struktūrinės paramos lėšų Ūkio ministerija skyrė 22,5 mln. Lt paramą slėnio „Santaka“ verslo inkubatorių, technologijų perdavimo ir jaunimo ugdymo centrui įkurti. Įgyvendinant projektą pastatytos ir įrengtos verslo inkubatoriaus, technologijų perdavimo ir jaunimo verslumo ugdymo centro patalpos (4500 kv. m), skirtos KTU regioninio mokslo parko technologijoms demonstruoti, atviroms verslo įmonėms mokslinių tyrimų laboratorijoms steigti ir įmonių inkubavimo veiklai bei Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų parko jaunimo verslumo centro veiklai. Įrengtos 4 atviros prieigos laboratorijos: darniosios chemijos, mechatronikos, informacinių technologijų ir ateities energetikos.

Taip pat ūkio ministras susitiko su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMU) Kauno klinikų vadovybe. Per susitikimą ministrui buvo pristatyti sumaniųjų technologijų projektai, kuriuose dalyvauja Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, kalbėta apie mokslinių tyrimų ir taikomosios plėtros laboratorijų finansavimą verslo įmonėse, sumaniąją specializaciją, 2014-2020 m. finansavimo laikotarpiu planuojamas paramos priemones.

Kauno apskritis pagal Ūkio ministerijos administruojamas ES paramos sritis, mokslinių tyrimų, verslo bei energetikos srityse užima 2 vietą (po Vilniaus apskrities) visos Lietuvos mastu. Kauno miesto savivaldybei skirtas finansavimas sudaro 0,51 mlrd. Lt, Vilniaus – 2,2 mlrd. Lt, Klaipėdos – 0,3 mlrd. Lt., Panevėžio – 0,12 mlrd. Lt , Šiaulių savivaldybei – 0,21 mlrd. Lt.

Iš viso Kauno apskrityje ES lėšomis šiuo metu įgyvendinami 272 projektai, jiems skirta 515,09 mln. Lt., baigtų projektų apskrityje jau yra 544, jiems skirta 441,8 mln. Lt.

Pagal energetikos sektoriaus projektus Kauno apskritis (180 projektų už 367,23 mln. Lt) dalinasi lyderio pozicijas su Vilniaus apskritimi (181 projektų už 371,29 mln. Lt).

Turizmo sektoriuje Kauno apskritis (36 projektai už 140,64 mln. Lt) nežymiai atsilieka nuo Vilniaus (71 projektas už 177,87 mln. Lt) ir Klaipėdos (47 projektai už 193,85 mln. Lt) apskričių. Parama buvo panaudota atnaujinant tokius paveldo objektus: Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis, Perkūno namas ir Jėzuitų vienuolyno apžvalgos aikštelė, Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia ir Bernardinų vienuolynas bei kt.