Ūkio ministras E. Gustas susitiko su Švedijos verslo ir inovacijų ministru Mikaeliu Dambergu

Šiandien, spalio 7 d., ūkio ministras Evaldas Gustas per susitikimą su Švedijos verslo ir inovacijų ministru Mikaeliu Dambergu aptarė Lietuvos ir Švedijos bendradarbiavimą investicijų ir inovacijų srityse, dvišalę prekybą, Rusijos taikomo prekių embargo poveikį Lietuvai, pasidalinta patirtimi viešųjų pirkimų, turistų srautų pritraukimo klausimais. Ūkio ministras taip pat tarėsi, kaip padidinti Lietuvos prekybos su Švedija mastą, sustiprinti Europos Sąjungos (ES) vidaus rinką ir bendradarbiavimą Baltijos jūros regione.

Kartu su ūkio ministru susitikime dalyvavo ūkio viceministras Marius Skarupskas, ūkio viceministrė Rasa Noreikienė, VšĮ „Versli Lietuva“ direktorius Mantas Nocius, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ direktorius Mantas Katinas, Lietuvos Respublikos komercijos atašė Švedijoje Audrius Masiulionis.

„Švedija – viena artimiausių Lietuvos partnerių, su kuria vyksta glaudus bendradarbiavimas prekybos, investicijų, inovacijų ir turizmo srityse. Lietuvos ir Švedijos ekonominiai santykiai užima svarbiausiąją dvišalių santykių dalį ir turi didelę reikšmę šalies investicinei aplinkai, Lietuvos ūkio konkurencingumui ir bankų sistemai. Glaudesnis bendradarbiavimas su Švedija galėtų pagerinti Lietuvos rodiklius inovacijų srityje ir, išplečiant prekybą ir eksportą, sumažinti nuostolius dėl Rusijos taikomų sankcijų lietuviškiems produktams. Be to, jis sustiprintų Baltijos jūros regioną ir padėtų į Lietuvą pritraukti daugiau potencialių investuotojų“, – teigia ūkio ministras E. Gustas.

Per susitikimą su M. Dambergu ūkio ministras pristatė Lietuvos inovacijų, verslininkystės ir pradedančiųjų įmonių skatinimo politiką. Pasak ūkio ministro, Lietuva siekia modernesnės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų sistemos, kuri padėtų sustiprinti įmonių konkurencingumą ir leistų joms varžytis pasaulinėje rinkoje. Siekiant sustiprinti šią sistemą planuojamos reformos, kurių pagrindas yra efektyvesnė teisinė bazė ir modernesnė institucinė struktūra. Tai leistų geriau panaudoti mokslinių tyrimų rezultatus versle ir skatintų diegti inovacijas rinkoje.

„Ūkio ministerija taip pat skatina verslo ir klasterių tarptautiškumą. Siekdama užtikrinti tarptautinį konkurencingumą, ji skatina verslo integraciją, suteikiančią verslo įmonėms prieigą prie pasaulinių žinių, idėjų ir naujų rinkų. Be to, daug dėmesio skiriama verslumo skatinimui ir pradedančiųjų įmonių kūrimui, atrandant galimybes investuoti į šias įmones ir su jomis bendradarbiauti inovacijų ir technologijų diegimo srityse“, – teigė E. Gustas.

Kalbėdamas apie dvišalę Lietuvos ir Švedijos prekybą ūkio ministras daugiausia dėmesio skyrė tradiciniams ir perspektyviausiems Lietuvos pramonės sektoriams, kurie galėtų eksportuoti aukštos kokybės produkciją į Švediją: „Lietuvos ekonomikos branduolį sudaro istoriškai stiprūs pramonės sektoriai: baldų ir medienos, maisto ir žemės ūkio, chemijos pramonė ir inžinerija, transportas, logistika ir statyba. Be jų, eksportui į Švediją perspektyvūs ir naujieji pramonės sektoriai – biotechnologijų, lazerių ir informacinių technologijų. Per trumpą laiką šie naujieji pramonės sektoriai įrodė, kad sugeba pritraukti tarptautinės rinkos dėmesį.“

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2015 metų sausio–liepos mėnesiais tarp 190 Lietuvos prekybos partnerių Švedija užėmė 8-ąją vietą pagal prekybos apyvartą, 10-ąją – pagal eksportą ir 7-ąją pagal importą. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, prekybos apyvarta padidėjo 15,9 proc., eksportas – 9,7 proc., o importas – net 22,3 proc.

Anot E. Gusto, nepaisant augančių Lietuvos ir Švedijos prekybos apyvartos, eksporto ir importo rodiklių, Lietuvos ekonominis ir prekybinis bendradarbiavimas su Švedija galėtų tapti dar intensyvesnis, kad dauguma Lietuvos gamintojų ir paslaugų tiekėjų turėtų galimybę atrasti naują nišą Švedijos rinkoje.

Per susitikimą buvo kalbama ir apie turizmo svarbą, bendras strategijas siekiant pritraukti turistų srautus iš Azijos į Europos regioną. Švedijos delegacija teigiamai įvertino Lietuvos pasiekimus atvykstamojo turizmo srityje ir domėjosi, kokiomis priemonėmis jis yra skatinamas, nes atvykstamojo turizmo srautai į Lietuvą vis didėja.   

Per susitikimą taip pat kalbėta apie ES vidaus rinkos stiprinimą. Priklausydamos vienminčių šalių grupei Lietuva ir Švedija galėtų ją stiprinti pateikdamos pasiūlymų ES institucijoms.