Ūkio ministras: Europos Audito Rūmų delegacijos narių įžvalgos labai svarbios planuojant 2014–2020 metų paramos priemones

Šiandien, rugsėjo 15 d., ūkio ministras Evaldas Gustas su Europos Audito Rūmų (EAR) delegacijos nariais Ladislavu Balko ir Henriku Otbo aptarė 2007–2013 m. Europos Sąjungos (ES) finansinio periodo rezultatus, pasirengimą naujajam ES 2014–2020 metų struktūrinės paramos laikotarpiui. Susitikime kalbėta apie tai, kaip užkirsti kelią galimiems paramos įsisavinimo pažeidimams, diskutuota apie būdus kaip efektyviau, tikslingiau nukreipti paramos lėšas, kad jos duotų didesnę pridėtinę naudą, ir aptarti kiti aktualūs klausimai.

Per susitikimą ūkio ministras E. Gustas pristatė Ūkio ministerijos administruojamą 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. ES struktūrinę paramą ir sektorius, už kuriuos ministerija yra atsakinga: „Praėjusiu periodu Ūkio ministerija administravo 5,6 mlrd. litų. Naujuoju ES struktūrinės paramos laikotarpiu Ūkio ministerija administruos apie 3,5 mlrd. Lt ES lėšų, kurios bus skirtos moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms, smulkiojo ir vidutinio verslo sritims, pramonės įmonių energetiniam efektyvumui didinti, kultūros ir gamtos paveldo žinomumui didinti ir žmogiškųjų išteklių kompetencijai didinti.“

Per susitikimą Europos Audito Rūmų atstovai pristatė Audito Rūmų atliekamus finansinius ir veiklos auditus sanglaudos politikos srityje, jų rezultatus, ypatingą dėmesį skirdami viešųjų pirkimų ir lėšų panaudojimo rezultatyvumo klausimams.
 

EAR delegacijos narys L. Balko atkreipė dėmesį, kad svarbu supaprastinti paramos administravimo procedūras, nes dėl sudėtingo proceso dažnai pasitaiko klaidų ir pažeidimų. Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad per didelis supaprastinimas taip pat gali lemti klaidas. Taigi labai svarbu rasti kompromisą.

Per susitikimą aptarti paramos efektyvumo klausimai. Pasak EAR delegacijos nario H. Otbo, didelis dėmesys turi būti skiriamas paramos efektyvumui didinti, t. y. parama turi atnešti realią ir pamatuojamą naudą, kurią turėtų pajusti ne tik projekto vykdytojai, bet ir aplinka, kurioje įgyvendinamas projektas. Be to, ne mažiau svarbus ir paramos tikslingumas. Parama turi prisidėti ne tik prie konkretaus miesto, regiono, šalies vystymosi, bet ir padėti įgyvendint ir ES strateginius tikslus, pavyzdžiui tuos, kurie nustatyti strategijoje „Europa 2020“.

Pasak ūkio ministro, EAR delegacijos pateikta informacija, perduota patirtis ir išsakytos įžvalgos yra labai vertingos planuojant 2014–2020 m. ES paramos finansinį laikotarpį ir rengiant paramos priemones: „Šiuo metu Ūkio ministerija jau derina planuojamas įgyvendinti naujojo laikotarpio priemones su socialiniais ir ekonominiais partneriais. Be to, rengdamiesi naujajam laikotarpiui atlikome ES paramos priemonių, skirtų smulkiajam ir vidutiniam verslui, vertinimą, į kurio rezultatus atsižvelgus planuojama naujoji finansinė perspektyva. Siekiama, kad ministerijos rengiamos priemonės būtų efektyvi pagalba verslo plėtrai ir prisidėtų prie Lietuvos ūkio augimo ir tarptautinio konkurencingumo didinimo.“

Susitikime dalyvavęs ūkio viceministras Marius Skarupskas atkreipė dėmesį į 2014–2020 m. finansinio periodo naujoves: „2014–2020 m. laikotarpis išsiskirs tuo, kad pagal verslo priemones bus remiamas tik smulkusis ir vidutinis verslas. Jam numatyta parama sieks apie 1,8 mlrd. Lt. Didžioji dalis verslo bus remiama finansinėmis priemonėmis (per paskolas, garantijas, rizikos kapitalo fondus ir pan.), nes tokia parama mažiau iškraipo konkurenciją, be to, lėšos grįžta ir gali būti panaudotos pakartotinai investuojant į kitas įmones. Dar vienas naujojo laikotarpio išskirtinumas – parama bus teikiama palankesnėmis sąlygomis įmonėms, kurios vykdys projektus regionuose. Taigi, nors didžioji dalis verslo bus remiama finansinėmis priemonėmis, vis dėlto subsidijų galimybė išliks investuojantiesiems regionuose, ypač probleminiuose, kur sunkiau kurti verslą.“

Per susitikimą kalbėjęs Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Arūnas Keraminas paminėjo, kad praėjusią savaitę Europos Komisija (EK) patvirtino Lietuvos 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą ir šiuo metu rengiami nacionaliniai tesės aktai, padėsiantys greičiau pradėti efektyvias investicijas ES lėšomis.

Lietuvos verslo paramos agentūros Projektų valdymo departamento direktoriaus pavaduotojas Ignas Paukštys, susirinkusiesiems pristatė agentūros patirtį administruojant ES lėšas, pateikė statistinę informaciją apie projektus, dažniausia pasitaikančias projektų atmetimo priežastis, informavo apie Lietuvos verslo paramos agentūros rengiamas konsultacijas ir informacinius renginius pareiškėjams. 

Susitikimas Ūkio ministerijoje – vienas iš oficialaus Europos Audito Rūmų delegacijos vizito Lietuvoje renginių. Pagrindinė vizito Lietuvoje tema – atskaitingumo ir valstybinio audito iššūkiai. Europos Audito Rūmų delegacijos vizito Lietuvoje programoje – susitikimas su Valstybės kontrolės vadovais, konferencija Seime, susitikimai su Seimo Pirmininku, Ministru  Pirmininku, Lietuvos banko, Žemės ūkio  ministerijos  vadovais, specialistais, atsakingais už ES struktūrinės paramos administravimą.