Ūkio ministras Evaldas Gustas: „Siekiame aiškesnių, paprastesnių ir skaidresnių viešųjų pirkimų taisyklių“

Šiandien Vyriausybė posėdyje pritarė Ūkio ministerijos pateiktiems įstatymų projektams, kuriais pertvarkomos viešųjų pirkimų taisyklės – jos supaprastinamos, didinamas lankstumas, mažinama administracinė našta, gerinamos įmonių dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose sąlygos. Naujasis viešųjų pirkimų reguliavimas bus labiau pritaikytas aplinkosaugos, inovacijų politikos, socialiniams ir ekonominiams klausimams spręsti. Artimiausiu metu įstatymų projektai bus teikiami svarstyti Seimui.

Pasak ūkio ministro Evaldo Gusto, šiuo metu galiojantį Viešųjų pirkimų įstatymą pakeis du atskiri įstatymai – Viešųjų pirkimų ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymai. Klasikinio sektoriaus perkančiosioms organizacijoms ir komunalinio sektoriaus perkantiesiems subjektams atskiruose įstatymuose nustatytas taisykles bus lengviau taikyti praktikoje, kadangi juose reglamentuojamos tik jų pirkimams skirtos nuostatos.

„Ūkio ministerija, rengdama įstatymų projektus, siekė kuo aiškesnių ir paprastesnių, tačiau kartu ir skaidresnių viešųjų pirkimų taisyklių. Modernizuodami pirkimų taisykles sutrumpinome pirkimo procedūrų terminus, numatėme aiškias sutarčių keitimo sąlygas, visus pirkimus perkelsime į elektroninę erdvę“, – sako ūkio ministras Evaldas Gustas.

Naujuose teisės aktuose numatomos galimybės elektroniniuose pirkimuose naudotis ne tik Centrine pirkimų informacine sistema, bet ir specialaus pobūdžio informacinių sistemų priemonėmis, pavyzdžiui, statinio informacinio modeliavimo priemonėmis. Tokia galimybė padės sumažinti statybos darbuose taip dažnai pasitaikančių klaidų tikimybę.

Įtvirtinama nauja inovacijų partnerystės pirkimų procedūra, padėsianti perkančiosioms organizacijoms strategiškai panaudoti viešuosius pirkimus naujų produktų kūrimui ir vėlesniam jų įsigijimui. Visa tai prisidės prie vieno svarbiausių ekonominės pažangos variklių – inovacijų skatinimo.

Reikšmingi pokyčiai numatomi pasiūlymų vertinimo srityje. Iš perkančiosios organizacijos reikalaujama sudaryti sutartį su tiekėju, pateikusiu ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, kurį ji gali išrinkti pagal kainos ir kokybės santykį, sąnaudas ar kainą. Vertinant pasiūlymo kokybę, bus galima atsižvelgti ir į tiekėjo siūlomą atlyginimą pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams.

Įstatymų projektuose taip pat nustatoma, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pirkimai, atliekami pagal kainos ar sąnaudų kriterijų, kiekvienais kalendoriniais metais negalės sudaryti daugiau kaip 60 proc. bendros pirkimų vertės, o nuo 2020 m. sausio 1 d. negalės sudaryti daugiau kaip 30 procentų bendros pirkimų vertės. Įtvirtinus šias nuostatas viešuosiuose pirkimuose dominuojančiu pasiūlymų vertinimo kriterijumi taps kainos ir kokybės santykis.

Prie administracinės naštos mažinimo ženkliai prisidės nauja tiekėjų kvalifikacijos patikrinimo tvarka. Tiekėjų patikimumui ir pajėgumui patikrinti bus naudojama standartizuota deklaracija – Europos bendrasis viešųjų pirkimų dokumentas. Kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų ir kompetentingų institucijų pažymų bus prašoma tik iš laimėtojo. Be to, atsižvelgiant į Statybininkų asociacijos siūlymus dėl išankstinio tiekėjų kvalifikavimo sistemos sukūrimo, įtvirtinamos nuostatos dėl sertifikavimo įstaigų išduodamų pažymų.

Naujuose teisės aktų projektuose atsisakoma Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų nutraukiant pirkimo procedūras, sudarant vidaus sandorius ir tam tikrais atvejais keičiant sutarties sąlygas. Priimdama sprendimą sudaryti vidaus sandorį perkančioji organizacija pati turės prisiimti didesnę atsakomybę. Prieš sudarydama vidaus sandorį ji turės įvertinti, ar taip prekės, paslaugos ir darbai būtų įsigyjami efektyviau nei sudarius pirkimo sutartį ir ar nėra pažeidžiamos Konkurencijos įstatymo nuostatos. Taip pat perkančioji organizacija privalės Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje viešinti visą informaciją apie vidaus sandorius, o tai sudarys galimybes ne tik kontroliuojančioms institucijoms, bet ir suinteresuotiems ūkio subjektams stebėti, kokiomis sąlygomis sudaromas ir vykdomas vidaus sandoris.

Kuriant palankesnes sąlygas smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų dalyvavimui pirkimuose, įtvirtinamos nuostatos dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis, tiesioginio apmokėjimo subrangovams. Nustatoma, kad reikalaujama tiekėjo apyvarta negali daugiau nei du kartus viršyti numatomos sutarties vertės.

Svarbu paminėti, kad imantis priemonių kovai su piktnaudžiavimu nepagrįstais ieškiniais inicijuoti ir šiuo metu jau svarstomi Seime Civilinio proceso kodekso pakeitimai, kuriais viešųjų pirkimų bylose ženkliai padidinamas ir pagal pirkimų vertes diferencijuojamas žyminis mokestis (tarptautiniuose pirkimuose – 7 kartus), taip pat užkertamas kelias pavėluotų ieškinių teikimui.

Minėti įstatymų projektai parengti atsižvelgiant į naujų Europos Sąjungos direktyvų nuostatas ir konsultuojantis su ūkio ministro įsakymu patvirtinta darbo grupe, kurią sudaro 43 atstovai iš suinteresuotų ministerijų ir institucijų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, verslo ir kitų suinteresuotų asociacijų ir įstaigų. Siekiant išanalizuoti sudėtingesnius tam tikrų sričių klausimus, organizuoti atskiri pasitarimai su Viešųjų pirkimų tarnybos, Konkurencijos tarybos, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“, Lietuvos statybininkų asociacijos, Nevyriausybinių organizacijų tarybos, mokslo ir kultūros institucijų atstovais. Taip pat vadovautasi ir Europos Komisijos ekspertų konsultacijomis.

Seimui patvirtinus Ūkio ministerijos parengtus įstatymų projektus, jie turėtų įsigalioti 2016 m. pavasarį.

Su įstatymų projektais galima susipažinti Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje adresu: http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.susije_l?p_id=1073662&p_org=&p_fix=n&p_gov=n.