BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis.


Ūkio ministro kalba Lietuvos verslo konfederacijos konferencijoje „Viešieji pirkimai ir 2014–2020 m. ES parama“

Data

2014 04 30

Įvertinimas
0
Konferencija5059.jpg

Naujojo ES finansinio laikotarpio kontekste svarbu pažymėti, kad Ūkio ministerija, įgyvendindama Šešioliktosios Vyriausybės programos nuostatas, siekia pertvarkyti viešųjų pirkimų sistemą taip, kad būtų garantuotas jų skaidrumas, iš esmės sumažėtų biurokratinė našta, būtų išnaudotos visos elektroninės erdvės ir centralizuotų pirkimų sistemos teikiamos galimybės, išskirtinis dėmesys būtų teikiamas viešųjų išlaidų efektyvumui, prioritetą teikiant ne žemiausios kainos, bet ekonominio efektyvumo principui.

Siekiant šių tikslų 2013 m. parengti ir priimti Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai, kuriais sudaromos geresnės sąlygos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, supaprastinamos viešųjų pirkimų procedūros ir, sprendžiant praktikoje kylančias problemas, tobulinamas viešųjų pirkimų reglamentavimas.

Vieni svarbiausių viešųjų pirkimų sistemos efektyvumo rodiklių – elektroniniai pirkimai bei centralizuoti pirkimai, kurie užtikrina didesnį viešųjų pirkimų skaidrumą, mažina galimybes piktnaudžiauti ir leidžia sutaupyti biudžeto lėšas.

Pasaulio banko skaičiavimais, viešųjų pirkimų vykdymas elektroniniu būdu gali padėti sutaupyti iki 6-13,5 proc. viešuosiuose pirkimuose išleidžiamų lėšų. Pažymėtina, kad Lietuva pirmauja tarp ES šalių elektroninių pirkimų srityje. Šiuo metu elektroninių pirkimų vertė jau viršija 90 proc. bendros skelbtų pirkimų vertės.

Lietuvoje sparčiai didėja ir centralizuotai vykdomų pirkimų apimtys. 2013 m. vien per VšĮ CPO LT sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių vertė viršijo 0,5 mlrd. Lt ir išaugo daugiau nei dvigubai lyginant su 2012 m. Šiuo metu per VšĮ CPO LT elektroninį katalogą perkančiosios organizacijos gali įsigyti beveik visas jų kasdienėje veikloje reikalingas prekes, paslaugas ir darbus – pradedant kanceliarinėmis prekėmis ir baigiant valymo paslaugomis.

Pažymėtina ir tai, kad Viešųjų pirkimų įstatymas nustato ir daug kitų priemonių viešųjų pirkimų proceso skaidrumui užtikrinti. Tai pareiga perkančiosioms organizacijoms skelbti metinius viešųjų pirkimų planus, techninių specifikacijų projektus, pirkimo dokumentus, viešųjų pirkimų procedūrų ir pirkimų ataskaitas. Nuo šių metų pradžios įsigaliojo Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, kuriomis nustatyta pareiga perkančiosioms organizacijoms ir mažos vertės pirkimų atveju savo tinklalapyje skelbti informaciją apie pradedamą pirkimą, nustatytą laimėtoją, ketinamą sudaryti ir sudarytą pirkimo sutartį, o nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigalios pareiga viešinti laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą sutartį ir vėlesnius sutarties pakeitimus.

Siekiant efektyviai naudoti valstybės, įskaitant ir ES paramos lėšas, vykdant viešuosius pirkimus labai svarbu atsižvelgti į perkamo objekto kainos ir kokybės santykį. Todėl Ūkio ministerija įvairiomis priemonėmis ragina perkančiąsias organizacijas plačiau taikyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Reikia pastebėti, kad Lietuvoje viešųjų pirkimų, kuriuose buvo naudojamas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, apimtys pastaruoju metu ženkliai išaugo. 2011 m. pirkimai, kuriuose buvo taikomas šis kriterijus sudarė 6,7 % bendros viešųjų pirkimų vertės, 2012 m. ir 2013 m. – apie 25 %.

Įsisavinant ES paramos lėšas svarbus ir veiksmingo ginčų nagrinėjimo mechanizmo užtikrinimas. Siekiant užtikrinti efektyvesnį ir greitesnį viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimą, taip pat didesnę apsaugą nuo nepagrįstų tiekėjų skundų, patobulintas viešųjų pirkimų nagrinėjimo teisinis reguliavimas. Tai lėmė, kad viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo vidutinė trukmė pirmosios instancijos teismuose žymiai sutrumpėjo: 2010 m. buvo 138 d., o 2011 m. – 120 d., 2012 m. – apie 70 d.

Kartu pažymėtina, kad siekiant sėkmingo ES paramos įsisavinimo labai svarbi ir gerosios praktikos sklaida. Tuo tikslu Ūkio ministerijos iniciatyva parengtas laisvai elektroniniu būdu prieinamas Viešųjų pirkimų įstatymo komentaras.

Atkreiptinas dėmesys, kad viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo pokyčiai vyksta ir Europos Sąjungoje. 2014 m. balandžio 17 d. įsigaliojo naujos ES viešųjų pirkimų direktyvos, kuriomis peržiūrimas ir modernizuojamas esamas viešųjų pirkimų reguliavimas.

Viešieji pirkimai pasitelkiami gerinant verslo aplinką ir sąlygas įmonių novatoriškumui, skatinant žaliuosius pirkimus. Naujos nuostatos suteiks perkančiosioms organizacijoms daugiau pasirinkimo galimybių ir lankstumo, sumažins perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų administracinę naštą, įneš teisinio aiškumo.

Pavyzdžiui, atsižvelgiant į Europos Teisingumo Teismo praktiką, direktyvose įtvirtinamos viešųjų pirkimų sutarčių keitimo taisyklės, sudarančios sąlygas tam tikrais aiškiai aprašytais atvejais keisti pasirašytos pirkimo sutarties sąlygas. Tai turėtų palengvinti viešųjų pirkimų sutarčių vykdymą.

Naujos direktyvos taip pat padės spręsti ilgą laiką egzistavusią problemą, kai iš pirkimo procedūrų nebuvo galima pašalinti tiekėjų, kurie blogai vykdė ankstesnes viešųjų pirkimų sutartis. Dabar šalys narės jau galės nusimatyti tokią galimybę.

Direktyvose numatoma, kad perkančioji organizacija visada turi pasirinkti ekonomiškai naudingiausią, o ne pigiausią pasiūlymą.

Viešųjų pirkimų direktyvose nustatytoms naujovėms įgyvendinti šalys narės turi dvejus metus. Ūkio ministerija jau pradėjo viešųjų pirkimų sistemos peržiūros darbus. Šiuo metu jau rengiami pirminiai įstatymų projektai. Siekiant visapusiškai išnagrinėti naujų direktyvų nuostatas ir galimybes jas perkelti į nacionalinę teisę, sudaryta suinteresuotų asmenų darbo grupė. Šios darbo grupės veikloje dalyvaus Lietuvos verslo, įskaitant ir Lietuvos verslo konfederacijos, mokslo ir kitų asocijuotų struktūrų, profesinių sąjungų bei valstybės institucijų atstovai. Tikimasi, kad nauji teisės aktai Lietuvoje bus priimti jau 2015 m. pabaigoje ir įsibėgėjus naujajam ES finansavimo laikotarpiui viešųjų pirkimų reguliavimas bus lankstesnis, paprastesnis ir aiškesnis.