Kosmosas

Lietuvoje kosmoso politiką formuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija, o įgyvendina – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), prie kurios 2019 m. įsteigtas Lietuvos kosmoso biuras, kuris nuolat teikia informaciją bei konsultacijas suinteresuotiems dalyviams apie galimybes dalyvauti nacionalinėse ir tarptautinėse programose. Taip pat, Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra ES „Copernicus“ programos nacionalinė koordinatorė.

Lietuva bendradarbiavimo susitarimą su EKA (Europos kosmoso agentūra) pasirašė 2010 m., o  2015 m. – Europos bendradarbiaujančios valstybės planą (PECS), kurio trukmė yra 5 metai.

Bendrąjį kosmoso politikos planavimą koordinuoja tarpžinybinės darbo grupės konkrečiomis temomis, pavyzdžiui, bendradarbiavimas su Europos kosmoso agentūra, kurias sudaro įvairios ministerijos, agentūros ir atstovai iš verslo ir mokslo asociacijų.

Mokslo ir technologijų inovacijų agentūra (MITA) yra atsakinga už kosmoso politikos įgyvendinimą projekto lygiu, taip pat ji yra „Galileo“ ir EGNOS koordinatorius.

Lietuvos mokslinių tyrimų taryba koordinuoja Nacionalinės mokslo programos „Ateities technologijų link“ (2015–2020) fundamentinių ir taikomųjų kosminių tyrimų vykdymą ir finansavimą.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos yra atsakinga už bendradarbiavimą su EUMETSAT. 2014 m. Lietuva tapo pilnateise EUMETSAT nare.

Nuo 2009 m. Lietuvos aerokosmoso asociacija (LSA) jungia verslo organizacijas, mokslo ir tyrimų institucijas. Kosmoso politikos planavimo procese visada konsultuojamasi su LSA

Nacionalinė kosminė technologija

Panaudodama didelį potencialą kai kuriose mokslo ir technologijų srityse, tokiose kaip fizika, medžiagų mokslas, nanotechnologijos, mikroelektronika, biotechnologijos, lazerių technologijos, mechatronika ir optoelektronika, Lietuva plėtoja savo galimybes kosmoso technologijose, daugiausia susijusiose su besiformuojančiu mažų palydovų sektoriumi. 2014 m. Buvo pradėti gaminti du pirmieji lietuvių pačių sukurti nanosatellitai, kuriuose sėkmingai išbandytos naujos technologijos.

Pirmieji du Lietuvos palydovai „Lituanica SAT-1“ (kuriuos sukūrė Vilniaus universiteto studentai ir jaunieji tyrėjai) ir „LitSat-1“ (kuriuos sukūrė Kosmoso mokslo ir technologijos institutas ir Kauno technologijos universitetas) buvo išleisti į kosmosą 2014 m. Vasario mėn. į orbitą tarnavo kaip bandymo lova lietuviškoms technologijoms kosmose. 3-asis Lietuvos palydovas „LituanicaSAT-2“ buvo paleistas 2017 m. (Sukūrė „NanoAvionics“).

Labiausiai išplėtotas yra kosminių programų subsektorius: palydovinės telekomunikacijos ir transliacijos, palydovinė navigacija ir Žemės stebėjimas iš kosmoso (nuotolinis stebėjimas, geoinformatika ir kartografija). Daugiau nei 90% Lietuvos palydovinių telekomunikacijų paslaugų yra eksportuojamos.

Lietuvos pramoninis kraštovaizdis, kuris gali būti susijęs su kosmosu, daugiausia grindžiamas MVĮ ir yra susijęs su aukštųjų technologijų nišos sektoriais, tokiais kaip:

  • Optoelektronikos komponentai ir sistemos
  • Pjezoelektrinės pavaros
  •  Neardomasis ultragarsinis tyrimas
  •  Itin greitas pikosekundinių lazerių gamyba ir apdirbimas lazeriu
  •  Aukštos temperatūros medžiagų mokslas
  •  Elektronika
  •  Molekulinė biologija, fermentai ir genomika

Programa ,,Link ateities technologijų“

Programos „Link ateities technologijų“ tikslas – plėtojant fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, būtinus Lietuvos integracijai į EKA mokslines ir technologijų kūrimo programas, sudaryti palankų tarptautinį kontekstą ir sąlygas tyrimams, kurie padės pagrindą kurti ateities technologijas, skatinti inovacijas ir didinti Lietuvos konkurencingumą bei saugumą. Vykdant nacionalinę mokslo programą „Link ateities technologijų“, siekiama pasirengti Lietuvos narystei EKA, t. y., užtikrinti, kad Lietuvos tyrėjai, Lietuvai tapus tikrąja EKA nare, galėtų lygiaverčiai konkuruoti su EKA valstybių narių tyrėjais

 

Lietuvos aerokosmoso programa 2016-2020

2016–2020 m. Mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų plėtros aviacijos ir kosmoso srityje programa ir jos veiksmų planas

Ši programa yra naujas 2010–2015 m. panašios programos leidimas. Programos tikslas - plėtoti konkurencingą Lietuvos aviacijos ir kosmoso sektorių, kuriantį aukštos pridėtinės vertės produktus (technologijas, gaminius ir paslaugas), ir sudaryti palankias sąlygas tyrimams, pažangių technologijų plėtrai ir inovacijoms kosminės erdvės srityje.

Programos veiksmų planas apima visas esamas programas ir priemones, susijusias su kosmosu.

Mokslo, technologijų ir inovacijų aerokosmoso srityje plėtros 2016–2020 metų programa parengta atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos verslo ir mokslo sektoriaus, veikiančio aerokosmoso mokslo, technologijų ir inovacijų srityje, sėkminga plėtra yra vienas iš svarbių veiksnių, galinčių padidinti valstybės konkurencingumą, paskatinanti inovacijas ir užtikrinti efektyvesnę viešojo sektoriaus veiklą bei visuomenės gerovę.Lietuvoje matomas augantis viešojo sektoriaus, verslo ir visuomenės poreikis naudotis paslaugomis, teikiamomis remiantis iš kosmoso ir kitais nuotoliniais būdais gaunamais duomenimis, bei aerokosmoso srities (robotikos, aeronautikos ir pan.) technologijomis, taikomomis kosmose, Žemės atmosferoje, vandenyje ir ant žemės. Aerokosmoso veikla yra svarbi valstybei ir piliečiams, nes aerokosmoso sektoriaus kuriamos technologijos ir inovacijos didina šalies konkurencingumą aukščiausio lygio mokslo ir technologijų srityje; perduotos į kitus pramonės sektorius, didina bendrąjį valstybės inovacinį potencialą bei konkurencingumą; panaudotos smulkiojo bei vidutinio verslo subjektų, užtikrina platų teikiamų paslaugų, kurios remiasi iš kosmoso gaunamais duomenimis, spektrą viešajam sektoriui ir piliečiams, gerina jų gyvenimo kokybę ir mažina socialinę atskirtį. Aerokosmoso veikla turi labai didelį inovacinį potencialą ir horizontaliai apima iš esmės visas mokslo kryptis ir technologijas. Aerokosmoso technologijos, kaip ir karinės, yra pažangiausios, tad, didindamos bendrąją inovacijų kultūrą, užtikrina ir šalies konkurencingumą. Aerokosmoso technologijų pagrindu įvairiuose pramonės sektoriuose yra kuriami didžiausios pridėtinės vertės sisteminiai produktai ir paslaugos. Kosmoso veikla padeda spręsti svarbiausias politinio, ekonominio ir technologinio nepriklausomumo bei saugumo problemas. Bendradarbiavimas su Europos kosmoso agentūra (toliau – EKA) užtikrina greitą ir kryptingą mokslinių tyrimų rezultatų panaudojimą inovacijų cikle, prieigą prie pažangiausių technologijų ir tarptautinio lygio ekspertizę. Dalyvavimas EKA veiklose užtikrina nacionalinių prioritetų įgyvendinimą ir spartų Lietuvos bei ES poreikius atitinkančių kompetencijų didėjimą.

Pagrindinės užduotys įgyvendinant programoje nustatytą tikslą yra šios:

  • plėtoti aviacijos ir kosmoso tyrimus ir skatinti eksperimentinę plėtrą šioje srityje;
  • skatinti Lietuvos verslą kurti aukštos pridėtinės vertės produktus ir integruotas paslaugas, paremtas kosmoso ir kosmoso technologijomis;
  • Plėtoti Lietuvos tarptautinį bendradarbiavimą aviacijos ir kosmoso srityje bei skatinti
  • Lietuvos aviacijos ir kosmoso sektorių įsitraukti į tarptautinius tinklus - dalyvauti ESA ir kitų tarptautinių aviacijos ir kosmoso organizacijų veikloje;
  •  skatinti informuotumo apie kosminės erdvės veiklos ekonominę ir socialinę naudą didinimą.
  • Stiprinti kosmoso politikos formavimo ir įgyvendinimo galimybes Lietuvoje.

 

 

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-10-23