Tarptautinis bendradarbiavimas

 

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2019 m. sausio 4 d. įsakymas Nr. 4-5 „Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinio bendradarbiavimo technologijų ir inovacijų srityje prioritetinių valstybių sąrašo patvirtinimo“

Lietuvos Respublikos tarptautinio bendradarbiavimo technologijų ir inovacijų srityje prioritetinių valstybių sąrašas sudarytas remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir kitų institucijų ekspertų tyrimų išvadomis bei vertinant užsienio valstybių inovatyvumo lygį, išlaidas MTEP, eksporto potencialą, bendrų patentų skaičių, susiformavusius tarpvalstybinius  ekonominius ryšius, bendradarbiavimą su Lietuvos Respublika Europos Sąjungos bendrojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje Horizontas 2020.

Norvegijos finansiniai mechanizmai

Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansiniai mechanizmai yra Islandijos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės indėlis mažinant ekonominius ir socialinius skirtumus bei stiprinant dvišalius santykius su 15 ES šalių Vidurio ir Pietryčių Europoje bei Baltijos šalyse.

2018 m. Balandžio 24 d. Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija pasirašė naujus bendradarbiavimo susitarimus su Lietuva dėl daugelio naujų programų pagal 2014–2021 m. EEE ir Norvegijos dotacijas.

Paramos sritys:

  • Viešojo sektoriaus modernizavimas bendradarbiaujant vietos ir valdžios institucijoms Lietuvoje ir Norvegijoje.
  • Teismų reformos stiprinimas, įskaitant platesnį kalėjimų alternatyvų naudojimą.
  • Kova su tarpvalstybiniu ir organizuotu nusikalstamumu.
  • Žaliosios pramonės inovacijų ir verslumo skatinimas.
  • Biologinės įvairovės nykimo ir ekosistemų apsaugos sustabdymas.

Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansiniai mechanizmai yra Islandijos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės indėlis mažinant ekonominius ir socialinius skirtumus ir stiprinant dvišalius santykius su ES-15 Vidurio ir Pietryčių Europoje. ir Baltijos šalys.

Pagal 2016 m. Gegužės 3 d. Europos Sąjungos, Islandijos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės susitarimus dėl Europos ekonominės erdvės įsteigimo ir Norvegijos finansinius mechanizmus 2014–2021 m. Laikotarpiui Lietuva skiria 117,6 mln. sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus ir stiprinti bendradarbiavimą su šalimis donorėmis.

Norvegijos finansinio mechanizmo programa „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“

Šia programa siekiama padidinti Lietuvos įmonių konkurencingumą, daugiausia dėmesio skiriant mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ir prisidėti prie didesnės pridėtinės vertės kūrimo ir tvaraus ekonomikos augimo.

Programa prisideda prie bendro 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo tikslas yra sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus Europos ekonominėje erdvėje ir stiprinti dvišalius Europos laisvosios prekybos asociacijos narių ir ES-15 narių ryšius Vidurio ir Pietryčių Europoje bei Baltijos šalyse.

Programą administruoja:

  • Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).

Programos partneriai:

  • LR Ekonomikos ir inovacijų ministerija;
  • Innovation Norway;

Prioritetinės programos sritys:

  • Žaliosios pramonės naujovės, įskaitant bioekonomiką
  • Informacinės ir ryšių technologijos

ES Baltijos jūros regiono strategija

Europos Sąjungos makro-regioninė strategija yra politikos programa, padedanti to paties regiono šalims kartu spręsti problemas, veiksmingiau panaudoti savo bendrą potencialą ir stiprinti regioninę integraciją.

ES Baltijos jūros regiono strategija buvo pirmoji 2009 m. ES makroregioninė strategija, kurią priėmė Europos Komisija ir patvirtino Europos Vadovų Taryba. Jos tikslas - sustiprinti beveik 80 mln. ES gyventojų, supančių Baltijos jūrą, bendradarbiavimas sprendžiant bendrus iššūkius ir užtikrinant tvarų Baltijos jūros kaimynų augimą.

Strategiją įgyvendina 8 ES valstybės narės (Švedija, Danija, Estija, Suomija, Vokietija, Latvija, Lietuva ir Lenkija) glaudžiai bendradarbiaudamos su Europos Komisija.

Nors ES Baltijos jūros regiono strategija yra ES narių vidaus strategija, ja siekiama įtraukti ne ES šalis - kaimynines Baltarusiją, Islandiją, Norvegiją ir Rusiją - į bendro intereso veiklos sritis ir projektus.

ES Baltijos jūros regiono strategija siekia trijų pagrindinių ilgalaikių tikslų: apsaugoti jūrą, sujungti regioną ir didinti jo gyventojų gerovę.

Esminis darbo dokumentas yra veiksmų planas, kuriame yra 13 politikos sričių, 4 horizontalūs veiksmai (teritorijų planavimas, kaimynystė, pajėgumai, klimatas) ir pavyzdinių projektų pavyzdžiai. Šie projektai apima transportą, energetiką, aplinką, inovacijas, mokslinius tyrimus, nusikalstamumo mažinimą, švietimą, turizmą ir kita.

Strategijos projektai įgyvendinami iš esamų šaltinių finansuojamu būdu. Tam naudojami esami ES fondai ir programos, tokios kaip ES struktūrinė parama, taip pat nacionalinės, regioninės ir tarptautinės institucijos bei privatus kapitalas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Užsienio reikalų ministerija buvo paskirta ES Baltijos jūros regiono strategijos nacionaliniu koordinatoriumi. Taip pat įsteigta Nacionalinė ES Baltijos jūros regiono įgyvendinimo stebėsenos komisija, kurioje dalyvauja ministerijų ir socialinių partnerių atstovai.

Įgyvendindama ES Baltijos jūros regiono strategijos veiksmų planą, Lietuva kartu su kitomis šalimis koordinuoja trijų politikos sričių - transporto, energetikos ir bioekonomikos - įgyvendinimą.

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-07-14