BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis.


Pramonė

Lietuva yra pramoninė valstybė, kurios pramonės indėlis į BVP sudaro apie 20%. Sėkmingai įsitraukus į ES gamybos vertės grandines, pramoninės prekės sudaro daugiau nei 80 proc. Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto, todėl svarbu išlaikyti stiprią ir konkurencingą šalies pramonę. Pagal gamybos apimtis šalies pramonėje vyrauja apdirbamosios, chemijos, baldų ir medienos, drabužių ir tekstilės bei elektronikos pramonės sektoriai. Nepaisant dinamiško augimo, linijinė Lietuvos ekonomikos struktūra lemia, kad dominuoja užsakomoji gamyba ir kuriama santykinai žema pridėtinė vertė.

2020 m. kovo 11 d. Komisija pristatė savo komunikatą „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas siekiant švaresnės ir konkurencingesnės Europos“. Veiksmų planas yra pagrindinis Europos žaliojo susitarimo elementas ir jame pateikiama išsami veiksmų seka, kuria siekiama paspartinti perėjimą prie „atsinaujinančio augimo modelio“, kuris reikšmingai prisidės siekiant klimato neutralumo iki 2050 m., užtikrinant ilgalaikį ES konkurencingumą. Šis perėjimas taip pat yra integruota naujosios Europos pramonės strategijos, kurią 2020 m. kovo 10 d. Europos komisijos komunikatu paskelbė, dalis. Naująja pramonės strategija siekiama užtikrinti Europos pramonės lyderystę pasauliniu mastu, pereinant į  konkurencingesnę, skaitmeninę ir klimatui neutralią veiklą.

Dviguba Europos pramonės transformacija – perėjimas prie žaliojo ir skaitmeninio modelio – tai didžiulis iššūkis, kurios pagrindas - atsinaujinusi pramonė. Pramonės vaidmuo žaliajame kurse yra didžiulis - sprendžiant klimato kaitos iššūkius, kuriant mažai taršias technologijas ir tvarius produktus bei sprendimus tiek kitiems šalies ūkio sektoriams, tiek vartotojams.  

Tarybos išvadose („Atstatymas link žiedinio ir žalio“) siekiama pabrėžti žiedinės ekonomikos vaidmenį atsigaunant nuo COVID-19 ir pateikti politines gaires dėl įvairių veiksmų, kuriuos Komisija numatė Veiksmų plane. Jose numatytas aiškus ryšys su skaitmeninimu, pabrėžiant jo svarbą siekiant visiško žiedinės ekonomikos potencialo. Todėl kalbant apie Lietuvos pramonės transformaciją, reikėtų kalbėti apie skaitmeninę žiedinę ekonomiką.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija palankiai vertina naująjį žiedinės ekonomikos veiksmų planą, kuris yra pagrindinis Europos žaliosios sutarties ramstis, būtinas siekiant ekonomikos atsigavimo ir tvaraus augimo.

Pabrėžiant tvaraus mūsų ekonomikos ir visuomenės atstatymo svarbą po pandemijos COVID-19, labai svarbu nuo pat pradžių suplanuoti teisingo (socialiai subalansuoto) perėjimo pokyčio kryptis, atsižvelgiant į Europos žaliąjį susitarimą ir atitikimą „nedaryk žalos“ principą, kurie yra atsparios, konkurencingos ir saugios žiedinės ir klimatui neutralios ekonomikos augimo pagrindas, kai ekonomikos augimas yra atsietas nuo išteklių naudojimo.

Lietuvos pramonės posūkis link skaitmeninės žiedinės ekonomikos paskatins konkurencingumą, naujoves, darbo vietas ir gerovę, naujus žiedinius verslo modelius ir pirkimo praktiką, verslumą ir mokslinius tyrimus, prailgins produktų naudojimo laiką, suteikdamas daugiau vertės ir funkcionalumo produktams, pastatams ir turtui bei užkertant kelią išteklių neracionaliam eikvojimui ir švaistymui. Bus sukurta antrinių žaliavų bendroji rinka, sutrumpės tiekimo grandinės, o strateginė priklausomybė nuo pirminių, ypač neatsinaujinančių išteklių, sumažės, o tai ne tik prisidės prie išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio mažinimo, bet ir padidins šalies strateginį savarankiškumą bei atsparumą išlaikant atvirą ekonomiką.

Siekiant sklandžios pramonės transformacijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerija inicijavo ir įgyvendina projektą „Lietuvos pramonės perėjimo prie žiedinės ekonomikos gairės“, kurį planuojama baigti 2021 m. pabaigoje ir kuris suformuos pramonės politikos gaires ir numatys veiksmų planus, sudarant galimybes šalies pramonės įmonėms transformuotis kuriant žiedines ir uždarojo ciklo sistemas, ypatingą dėmesį skiriant daug energijos reikalaujančioms medžiagoms ir svarbioms žaliavoms perdirbti ir su jomis susijusių būtinų tvarių technologijų kūrimui.

2021 m. pirmąjį pusmetį planuojama parengti „Lietuvos pramonės pasirengimo integracijai į Europos strategines vertės grandines gaires”, kurios numatys atsinaujinančios pramonės integracijos kelius į naujai besiformuojančias vertės grandines.  

Atnaujintas Lietuvos pramonės skaitmeninimo kelrodis 2020-2030 metams parodė, kad greta jau įsibėgėjančių pramonės skaitmeninimo ir jos konkurencingumą skatinančių priemonių ir mechanizmų (pvz. Skaitmeninių inovacijų centrų) atsiranda “žalėjimo per skaitmeninimą” paradigma. Suvokiant technologijų atnaujinimo ar patobulinimo, naujų skaitmeninių technologijų diegimo, žinių bei kompetencijų, verslo modelių ir reguliacinės aplinkos svarbą pramonės skaitmeninei ir žaliajai transformacijai, turėtų rastis ir politikos priemonės, kurios šiuos procesus paspartins.

 

Šaltiniai. Eurostatas, Statistikos departamentas, Pasaulio bankas

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-01-04