BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis.


Pramonė

Lietuva yra pramoninė valstybė, kurios pramonės indėlis į BVP sudaro apie 20 proc. Sėkmingai įsitraukus į ES prekybines vertės grandines, pramoninės prekės sudaro daugiau nei 80 proc. Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 metais beveik penktadaliu išaugo pramonės produkcija. Jos parduota už 28,4 mlrd. eurų to meto kainomis, tai 19,4 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei 2020 metais. Labiausiai padidėjo gamyba: chemikalų ir chemijos – 45,6 proc., variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių – 39,9 proc., kitų transporto priemonių ir įrangos – 34,9 proc., pagrindinių metalų – 28,9 proc., kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių – 28,2 proc. 

Manufacturing Risk Index 2021 duomenimis, pagal gamybos vietos patrauklumą Lietuva užima 7 vietą tarp 47 šalių. Ją lenkia tik Kinija, Indija, Jungtinės Amerikos valstijos, Kanada, Čekija ir Indonezija. 

2021 m. gegužės mėnesį Europos Komisija atnaujino 2020 metais skelbtą Naująją Europos pramonės strategiją, kuria siekiama trijų pagrindinių tikslų: išlaikyti pasaulinį Europos pramonės konkurencingumą, ją visiškai skaitmenizuoti ir iki 2050 metų padaryti Europos pramonę neutralią klimato pokyčiams. 

2020 m. kovo 11 d. Europos Komisija pristatė savo komunikatą „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas siekiant švaresnės ir konkurencingesnės Europos“. Veiksmų planas yra pagrindinis Europos žaliojo susitarimo elementas ir jame pateikiama išsami veiksmų seka, kuria siekiama paspartinti perėjimą prie „atsinaujinančio augimo modelio“, kuris reikšmingai prisidės siekiant klimato neutralumo iki 2050 m., užtikrinant ilgalaikį ES konkurencingumą.

Siekiant įgyvendinti atnaujintoje Naujojoje Europos pramonės strategijoje keliamus tikslus, Ekonomikos ir inovacijų ministerija:

  • 2021 m., su finansine Europos Komisijos parama, kartu su užsienio ir vietos ekspertais parengė Lietuvos pramonės integracijos į Europos vertės grandines veiksmų planą – Lietuvos pramonės integracijos į Europos vertės grandines kelrodį, siūlantį konkrečius žingsnius, kaip stiprinti šalies konkurencingumą bei ekonominį ir technologinį nepriklausomumą. Šiame plane siūlomi mechanizmai, padėsiantys Lietuvos pramonės įmonėms ir jų asociacijoms prisijungti prie ES lygmens pramonės tinklų ir plėtoti Europos Sąjungos (ES) pramonės aljansus. Taip pat pabrėžiama tikslingesnių tiesioginių užsienio investicijų, galinčių sukurti didelę pridėtinę vertę, suteikti strateginių technologijų ir įgūdžių bei paremti regionų vystymąsi, pritraukimo svarba.  Kelrodyje taip pat siūloma stiprinti ekonominės ir technologinės diplomatijos vaidmenį, kad Lietuvos įmonės galėtų susirasti partnerių ir steigti dukterines įmones kitose šalyse, raginama kurti daugiau verslo akseleratorių ir inkubatorių, skirtų pramonės pradžiai ir plėtrai. Be to, pabrėžiama inovacijų skatinimo ir pramonei reikalingų kompetencijų ugdymo svarba. Taip pat rekomenduojama padedant ES kurti skaitmeninių inovacijų centrus, kurie padėtų pramonės įmonėms sparčiau skaitmenizuotis. 
  • 2021 m. pirmą kartą Lietuvoje buvo parengtas bendrakūros ir partnerystės principais grįsta pramonės plėtros vizija - Lietuvos pramonės perėjimo prie žiedinės ekonomikos kelrodis. Jame išanalizuotos priežastys, nustatytas tikslas ir kryptys bei pasiūlytas politikos priemonių rinkinys, kuris paskatintų Lietuvos pramonės perėjimą į žiedinę ekonomiką. Kalbant apie projekto analitinės dalies radinius, reikėtų pastebėti, kad Lietuvos pasiekimai dideli – ir tai demonstruoja stabilus ekonomikos augimas.  Tačiau šis augimas rėmėsi linijinės ekonomikos baziniais pagrindais. Tuo tarpu klimato kaitos įsipareigojimai naujai verčia vertinti situaciją ir perspektyvas –  pagal atliktą metabolizmo analizę tik 3.3 proc. Lietuvos ekonomika yra žiediška (pasaulio mastu žiediškumo rodiklis - 8,6 proc). Pagrindinės prioritetinės pokyčių sritys Lietuvos pramonės transformacijai link žiedinės ekonomikos yra šios: EIMIN lyderystė ir žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimo platformos inicijavimas ir kūrimas; reguliacinės aplinkos kūrimas ir (arba) tobulinimas; finansinės aplinkos užtikrinimas; žinių, kompetencijų ir bendro konteksto kūrimas tarp visų suinteresuotųjų šalių, užtikrinant tarptautinių metodikų pritraukimą, taikymą ir kompetencijų centrų inicijavimą ir palaikymą; inovacijų, technologijų ir infrastruktūros vystymas; bendros žiedinės ekonomikos monitoringo sistemos sukūrimas. 
  • 2021 m. pramonės skaitmenizavimo srityje išryškėjo naujos tendencijos, įvyko pokyčiai tiek nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu mastu, tad „Lietuvos pramonės skaitmeninimo kelrodis 2020–2030 metams“ buvo atnaujintas - aktualizuota statistika, apžvelgtos naujos tendencijos, papildytos rekomendacijos. Pastangos įveikti pandemijos sukeltus suvaržymus įrodė, kad pažangių technologijų integravimas suteikia organizacijoms geresnes galimybes siekti veiklos tobulinimo – ilgalaikio atsparumo ir tvaraus konkurencinio pranašumo pagrindo. Nuo tada, kai buvo patvirtintas pramonės skaitmeninimo kelrodis, pokyčiai taip pat įvyko makroekonominėje srityje, darbo rinkoje ir švietimo sistemoje. Visų šių pokyčių kontekste, Lietuvos pramonės skaitmeninimo kelrodžio SSGG analizė ir rekomendacijos, skirtos paskatinti palankios pramonės skaitmeninimui aplinkos sukūrimą, buvo peržiūrėtos ir papildytos.

Dviguba Europos pramonės transformacija – perėjimas prie žaliojo ir skaitmeninio modelio – tai didžiulis iššūkis, kurios pagrindas - atsinaujinusi pramonė. Pramonės vaidmuo žaliajame kurse yra didžiulis - sprendžiant klimato kaitos iššūkius, kuriant mažai taršias technologijas ir tvarius produktus bei sprendimus tiek kitiems šalies ūkio sektoriams, tiek vartotojams.  

Lietuvos pramonės posūkis link skaitmeninės žiedinės ekonomikos paskatins konkurencingumą, naujoves, darbo vietas ir gerovę, naujus žiedinius verslo modelius ir pirkimo praktiką, verslumą ir mokslinius tyrimus, prailgins produktų naudojimo laiką, suteikdamas daugiau vertės ir funkcionalumo produktams, pastatams ir turtui bei užkertant kelią išteklių neracionaliam eikvojimui ir švaistymui. Bus sukurta antrinių žaliavų bendroji rinka, sutrumpės tiekimo grandinės, o strateginė priklausomybė nuo pirminių, ypač neatsinaujinančių išteklių, sumažės, o tai ne tik prisidės prie išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio mažinimo, bet ir padidins šalies strateginį savarankiškumą bei atsparumą išlaikant atvirą ekonomiką.

Visi šie planai sudaro pagrindą trumpalaikei ir ilgalaikei sisteminei pramonės transformacijos politikai: padaryti pramonę konkurencingesnę, labiau paremtą žiedinės ekonomikos principais ir labiau suskaitmenizuotą. 

Laikomės nuoseklios pozicijos, kad būtinas holistinis požiūris - reikia įvairiais lygmenimis stiprinti integruotą ir koordinuotą pramonės transformacijos procesą, nes tai yra sisteminis iššūkis. Taip pat svarbu išlaikyti Lietuvos pramonės konkurencingumą trečiųjų šalių atžvilgiu, numatant sklandų transformacijos mechanizmą, kuriuo būtų atsižvelgiama į pramonės įmonių (ypač MVĮ) poreikius. 


 

 

 

Šaltiniai: Eurostatas, Statistikos departamentas, Pasaulio bankas, Versli Lietuva. Informacija parengta remiantis 2022 m. gegužės mėn. duomenimis. Informacija šaltiniuose nuolat atnaujinama ir tikslinama, todėl galima nežymi grafikų paklaida.

Paskutinė atnaujinimo data: 2022-06-17