BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis.


Analizės tyrimai, studijos

2020 m. lapkričio 27 d. oficialiai pristatytos  EBPO  2020 m. Skaitmeninės ekonomikos perspektyvos (Digital Economy Outlook 2020), kuriose nagrinėjamos tendencijos ir analizuojamos naujos galimybės ir iššūkiai skaitmeninėje ekonomikoje.  Dokumente akcentuojama kaip EBPO šalys, siekdamos viešosios politikos tikslų, naudojasi informacinių ir ryšių technologijų (IRT) ir interneto teikiamais pranašumais. Pateikiama informacija  politikos formuotojams apie reguliavimo praktiką ir politikos galimybes, kurios prisidėtų prie skaitmeninės ekonomikos, kaip inovacijų ir įtraukaus augimo varomosios jėgos, potencialo, didinimo. Dokumente taip pat  pateikiama skaitmeninės politikos raidos apžvalga ir duomenys apie skaitmeninės ekonomikos pasiūlą ir paklausą. Tai iliustruoja, kaip skaitmeninė transformacija veikia ekonomiką ir visuomenę. Ypatingas dėmesys skiriamas COVID-19 pandemijos akivaizdoje išryškėjusiam poreikiui skatinti skaitmeninę pertvarką, taip sudarant galimybes pasinaudoti pažangių sprendimų teikiamomis galimybėmis.

Apžvalgoje pabrėžiama, kad prieiga prie interneto ir naudojimosi juo netolygus pasiskirstymas – tai svarbiausi makroekonominiai iššūkiai. Covid-19 sukeltas skaitmenizacijos šuolis kelia iššūkį mažinti skaitmenizacijos lygio atotrūkį tarp skirtingų regionų ar gyventojų amžių grupių. Tik 52% Europos kaimo vietovių namų ūkių turi prieigą prie plačiajuosčio ryšio palyginus su 83% kitose vietovėse, ir tik 58% senesnio amžiaus žmonių (55-75) naudojasi internetu.  Pažymėtina, kad Lietuva yra trečia daugiausiai šviesolaidinio plačiajuosčio interneto abonentų turinti EBPO šalis.

Kitas svarbus apžvalgos akcentas – dirbtinio intelekto, „big data“ technologijų plėtra ir su tuo susijęs duomenų apsaugos bei privatumo reguliavimas. 2020 m. birželio mėn. net 60 šalių turėjo sukūrusios nacionalines dirbtinio intelekto strategijas. Šiame kontekste paminėtas ir Lietuvos planas kurti bandomąją dirbtinio intelekto inovacijų aplinką, skirtą dirbtinio intelekto panaudojimui viešajame sektoriuje.

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-02-12