Valstybės skaitmeninimo plėtra

Skaitmeninimo projektų paraiškų vertinimo procesas

• 2022 m. spalio 20 d. baigtas paraiškų priėmimo etapas.
• Vidaus reikalų miniserija atlieka gautų paraiškų vertinimą dėl skaitmeninių sprendimų kūrimo (modernizavimo) tikslingumo ir iki  lapkričio 29 d. pateiks Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (EIMIN) išvadą.
• EIMIN per 5 d.d. (iki 12.06) paraiškas kartu su Vidaus reikalų ministerijos išvada perduos vertinti Komisijai.
• Komisija per 20 d.d. (iki 2023.01.04) pateiks išvadas EIMIN dėl projektų įgyvendinimo tikslingumo bei pasiūlymus dėl projektų įtraukimo į Prioritetinių skaitmeninimo projektų sąrašą (terminas gali būti pratęstas papildomai iki 20 d.d.).
• Ekonomikos ir inovacijų ministras per 10 d.d. (iki 2023.01.18) patvirtins Prioritetinį skaitmeninimo projektų sąrašą.
• EIMIN parengia ir patvirtina projektų finansavimo sąlygų aprašą.
• Per 2022 I ketv. CPVA paskelbia kvietimą teikti projektų įgyvendinimo planus (PĮP), vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis.
• Investicinių projektų ir įgyvendinimo planų parengimas.
• Investicinių projektų ir įgyvendinimo planų vertinimas bei sutarčių sudarymas.

Skaitmeninimo projektų atrankos ir vertinimo komisija

2022 m.  spalio 24 d. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu Nr. 4-1086 „Dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis finansuojamų projektų atrankos ir vertinimo komisijos sudarymo“, sudaryta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis finansuojamų projektų atrankos ir vertinimo komisija (toliau - Komisija), kuriai pavesta vertinti projektų paraiškas ir teikti pasiūlymus dėl projektų įgyvendinimo tikslingumo ir jų įtraukimo į Prioritetinių skaitmeninimo projektų, finansuojamų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės plano „Naujos kartos Lietuva“ (toliau – EGADP planas) lėšomis, sąrašą pagal Planuojamų kurti skaitmeninių sprendimų, leidžiančių saugiai ir patogiai gauti paslaugas, vertinimo metodikoje (toliau – Metodika) nustatytus skaitmeninių sprendimų prioritetų nustatymo principus ir vertinimo kriterijus bei teikti išvadas Ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl projektų įgyvendinimo tikslingumo bei pasiūlymus dėl projektų įtraukimo į Prioritetinių skaitmeninimo projektų, finansuojamų EGADP lėšomis, sąrašą.

Komisijos posėdžių protokolai:

2022 m. lapkričio 7 d. posėdžio protokolas (protokolo priedas)

2022 m. lapkričio 24 d. posėdžio protokolas

2022 m. gruodžio 8 d. posėdžio protokolas (protokolo priedas)

Viešojo sektoriaus elektroninėms paslaugoms kurti ir tobulinti pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“ (EGADP) numatyta per 115 mln. eurų. Planuojama finansuoti ne mažiau kaip 15 skaitmeninimo projektų. Po projektinių pasiūlymų vertinimų kvietimai teikti paraiškas bus skelbiami kitų metų pradžioje.

2022 m. rugsėjo 12 d.  buvo patvirtinta viešajame sektoriuje planuojamų kurti skaitmeninių sprendimų vertinimo metodika (toliau - Metodika), kurioje numatyti vertinimo kriterijai užtikrins skaidresnes projektų atrankos ir vertinimo procesų procedūras.  Ji padės  įvertinti viešojo sektoriaus teikiamų paslaugų skaitmeninimo arba skaitmeninių paslaugų modernizavimo poreikį, nustatyti su šių paslaugų ir joms teikti reikalingų skaitmeninių sprendimų kūrimu susijusių projektų tikslingumą, technologinę realizaciją ir įgyvendinimą .  Kuo projektas bus  brandesnis, efektyvesnis ir modernesnis, tuo daugiau vertinimo balų jis gaus. 

Vadovaujantis Metodikos IV skyriaus nuostatomis, institucijos per 20 darbo dienų nuo kvietimo teikti paraiškas dienos, turi pateikti užpildytas paraiškas (Metodikos 3 priedas) Ekonomikos ir inovacijų ministerijai.

Informuojame, kad užpildytas skaitmeninimo projektų, planuojamų finansuoti EGADP lėšomis, paraiškas (Metodikos 3 priedas) Ekonomikos ir inovacijų ministerijai reikia pateikti iki 2022 m. spalio 20 d.

Kilus klausimams dėl Metodikos nuostatų, prašome kreiptis el. paštu: [email protected]

Dažniausiai užduodami klausimai:

• Ar pareiškėjais gali būti VšĮ? 

  Pareiškėjais gali būti Valstybės institucijos ir įstaigos, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 8 d.  Tai yra Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos -  atstovaujamosios, valstybės vadovo, vykdomosios, teisminės valdžios institucijos, teisėsaugos institucijos ir įstaigos, auditą, kontrolę (priežiūrą) atliekančios institucijos ir įstaigos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir kurioms Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai. Pagal šią apibrėžtį, VšĮ negali būti pareiškėjai.

• Ar patenka valstybės valdomos akcinės bendrovės į galimų projekto pareiškėjų kategoriją?

  Valstybės valdomos akcinės bendrovės į galimų pareiškėjų kategoriją nepatenka.

• Ar bus finansuojamas PVM, jei pareiškėjas yra savivaldybė?

  Pažymėtina, kad PVM netinkamas finansuoti EGADP lėšomis. Tačiau netinkamas PVM gali būti finansuojamas Lietuvos biudžeto lėšomis vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių Ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka. Projektuose išlaidos turėtų būti nurodomos su PVM, o jo tinkamumas finansuoti bus nustatytas projekto įgyvendinimo plano vertinimo metu. Tai galioja ir savivaldybių atveju, nes PVM tinkamumas priklauso nuo atliekamų veiklų.

• Ar tinkamas PVM finansuoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP)  lėšomis?

  PVM nėra tinkamas finansuoti  EGADP  lėšomis. PVM gali būti finansuojamas Lietuvos biudžeto lėšomis vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka.

• Ar galimas kompensavimas pradėtoms veikloms?

         Projektų išlaidos gali būti patirtos iki projekto sutarties pasirašymo, nepažeidžiant Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 294.2.1.2. papunkčio nuostatų.

• Koks yra išlaidų tinkamumo laikotarpis?

Vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių  294.2.2. punktu,  kai projektai finansuojami EGADP lėšomis, veiklos gali būti vykdomos nuo 2020 m. vasario 1 d. ir turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d., pasiekiant 2021 m. liepos 28 d. Tarybos įgyvendinimo sprendime dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo (toliau – Sprendimas dėl EGADP) nustatytas reformų ir investicijų galutines tarpines ir siektinas reikšmes, o projekto išlaidos turi būti patirtos ir apmokėtos šiame papunktyje nurodytu laikotarpiu. Konkretus laikotarpis bus nustatomas PFSA vertinant nustatytų konkrečių reformų terminus, t.y. 73 rodiklio, kurio apimtyje bus įgyvendinti ne mažiau kaip 15 paslaugų skaitmenizavimo ir teikiamų paslaugų brandos lygio kėlimo projektų, terminas – 2026 m. II ketv.

• Ar kartu su paraiška (iki spalio 20 d.) turi  būti teikiamas investicijų projektas, jei taip, nuo kokios vertės reikalingas investicijų projektas?

  Kartu su paraiška (iki spalio 20 d.) investicijų projekto pateikti nereikia.

  Vadovaujantis Strateginio valdymo metodika, turi būti tenkinamos 3 sąlygos, kada turi būti rengiamas investicijų projektas:

  „120.     Projektai turi būti įgyvendinami pasirenkant geriausią projekto įgyvendinimo alternatyvą ir racionaliai paskirstant finansinius išteklius. Tuo tikslu kiekvienas projekto vykdytojas turi parengti siūlomo įgyvendinti projekto planą <...> kuriame nurodomi: 
  120.5. projekto investicijų projektas kartu su investicijų skaičiuokle (taikoma tik tais atvejais, jeigu įgyvendinant projektą planuojama investicijų į ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, reikalingo viešosioms paslaugoms, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme, teikti ir (arba) viešojo administravimo funkcijoms vykdyti, sukūrimą, įsigijimą arba jo vertės padidinimą suma, išskyrus (atėmus) jai tenkantį pirkimo ir (arba) importo pridėtinės vertės mokestį, viršija vieną milijoną eurų, vadovaujantis Investicijų projektų rengimo metodika, patvirtinta viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus (dokumentas skelbiamas interneto svetainėje www.finmin.lrv.lt). 

• Ar privaloma kartu su paraiška teikti išlaidų pagrindimo dokumentus (sutartis, komercinius pasiūlymus, DU pažymas)?

  Išlaidų pagrindimo dokumentų teikti nebūtina.

• Ar kartu su paraiška reikalingos bendradarbiavimo/partnerystės sutartys?

Bendradarbiavimo /partnerystės sutarčių su paraiška teikti nebūtina.

• Kokie reikalavimai paraiškos pateikimui? Ar paraiška teikiama pasirašyta įstaigos vadovo? Ar užtenka užpildyti ir atsiųsti el. paštu nepasirašant?

Paraiška turi būti pateikta oficialiu raštu ir pasirašyta įstaigos vadovo.

• Ar projekte tiekėją galima įsigyti vidaus sandorio būdu?

  Vidaus sandoris galimas tik išimtiniais atvejais, kai tenkinamos Viešųjų pirkimų įstatymo 10  straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos, kurių tinkamumą ir teisėtumą  vertins CPVA  ir kai:

  1) perkant viešojo pirkimo būdu būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo arba

  2) įsigyjamos viešosios paslaugos, administruojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi.

  Perkančioji organizacija turi užtikrinti šio būdo pasirinkimo teisėtumą. Pažymime, kad paprastai tokio tipo paslaugos perkamos išimtinai tarptautiniais atvirais konkursais, siekiant skaidrumo, viešumo ir konkurencijos.

• Jei viena savivaldybė kuria ir diegia priemones, kurios aktualios ir kitoms savivaldybėms, ar teikiama viena bendra paraiška ir kitos savivaldybės yra partneriai ar pareiškėjai kartu? 

Turėtų būti teikiama viena paraiška, kurioje viena savivaldybė yra pareiškėja, o kitos – partnerės.

• Ar yra kokie nors reikalavimai/ribojimai kas gali būti projekto partneriai?

Konkretaus projekto partnerio dalyvavimą projekte nulemia vykdomos veiklos projekte, tad partnerių dalyvavimas įgyvendinant projektus tikrai galimas. Jeigu projektas įgyvendinamas su partneriu, partnerystė projekte turi būti pagrįsta, teikti naudą, prisidėti prie projekto tikslo įgyvendinimo ir iki PĮP pateikimo turi būti sudaryta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį pasirašo pareiškėjas ir projekto partneris. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje turi būti aiškiai išdėstyti šalių įsipareigojimai ir teisės projekto atžvilgiu (nurodytas kiekvienos šalies finansinis ir dalykinis indėlis į projektą, kokias veiklas vykdys kiekviena šalis, projekto rezultatai ir kita) ir šalių atsakomybė, taip pat įsipareigojimai laikytis pagrindinių geros partnerystės praktikos taisyklių.

• Kaip bus traktuojamas pareiškėjo atitikimas 2.1.1.1 vertinimo  kriterijui (Jei pareiškėja – valstybės institucija ar įstaiga arba valstybės įmonė: vertinama,  ar kuriamas skaitmeninis sprendimas būtinas siekiant įgyvendinti bent vieną VPNĮP suplanuotą  Vyriausybės programos projektą (darbą, iniciatyvą (priemonę) ar veiksmą, pasiekti numatytą rodiklį, o skaitmeninį sprendimą planuojanti kurti ar modernizuoti institucija yra nurodyta kaip atsakinga arba dalyvaujanti institucija, arba pavaldi ministrui, kurio vadovaujama ministerija yra atsakinga ar dalyvaujanti institucija, pavestoje valdymo srityje (srityse).

Pildant šią dalį reikia nurodyti VPNĮP suplanuotus veiksmus, kuriems įgyvendinti reikalinga sukurti skaitmeninį sprendimą. Jeigu  nėra galimybės nurodyti konkretaus VPNĮP suplanuoto veiksmo, reikia nurodyti VPNĮP suplanuotą veiksmą (veiksmus), prie kurių įgyvendinimo prisidės skaitmeninis sprendimas, argumentuotai pagrindžiant kaip konkrečiai  tai bus padaryta.

• Ar išteklių valdymo prasme registro ir / ar informacinės sistemos tvarkytojai būtų priskiriami pavaldumo ministrui kategorijai?

Jeigu registro ir / ar informacinės sistemos tvarkytojas tvarko konkrečios ministerijos valdomus registrus ir / ar informacines sistemas, laikytina, kad jis patenka į tos ministerijos ministro valdymo sritį.

• Ar reikia pildyti Metodikos 3 priedo 4 lentelę detaliai, jeigu šiuo metu nežinoma kaip bus paskirstytos lėšos. Gal pakanka įrašyti bendrą sumą?

Informaciją reikia kiek įmanoma detalizuoti. Tai padaryti svarbu todėl, kad būtų aišku, kaip atliktas biudžeto vertinimas. Atkreipiame dėmesį, kad inicijuojant projektą ir planuojant jo biudžetą yra būtina įvertinti ir tai, kaip biudžetas pasiskirstys.

• Kaip pildyti Metodikos 3 priedo 4 lentelės skiltį „Paaiškinkite, kaip buvo atliktas biudžeto poreikio įvertinimas“?

Reikia  paaiškinti, kuo remiantis buvo paskaičiuotas biudžeto poreikis (atliktas rinkos tyrimas, apklausti galimi projekto vykdytojai, remiamasi ankstesne panašių projektų įgyvendinimo patirtimi  ir pan.).

• Kada planuojamas patvirtinti PFSA?

PFSA planuojama patvirtinti iš karto kai bus suformuotas Prioritetinių skaitmeninimo projektų sąrašas, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. I ketv. pabaigos.

• Kieno kontaktus reikia nurodyti paraiškos skiltyje  ,,Asmens, atsakingo už paraiškos pildymą, kontaktiniai duomenys (vardas, pavardė, pareigos, el. pašto adresas, telefono numeris)“?

Reikia nurodyti tiesiogiai paraišką pildžiusio  asmens ir jo vadovo  kontaktus.

• Ar įgyvendinant projektą bus skiriama pinigų darbo užmokesčiui?

Darbo užmokestis galimas, tačiau gali būti apmokamas tik darbuotojams, kurie bus priimti dirbti konkrečiai vien tik prie EGADP (RRF) veiklų, vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis:

„301.  Projektą vykdančio personalo ir projekto dalyvių darbo užmokesčio išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti, jei jos atitinka šiuos reikalavimus:

<...>

301.4. Valstybės tarnautojų ir dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų darbuotojų, kurių pareigybių skaičius patvirtintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (arba kitų įstaigos veiklą reglamentuojančių teisės aktų) nustatyta tvarka, darbo užmokesčio išlaidos:

301.4.1.     gali būti pripažįstamos tinkamomis finansuoti, tačiau turi būti apmokamos iš projekto vykdytojo, partnerio arba JP projekto vykdytojo nuosavo įnašo (jeigu už projekto veiklų vykdymą valstybės tarnautojui apmokama pagal Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalį, tinkama finansuoti pripažįstamos darbo užmokesčio dalies valandinis įkainis negali viršyti konkretaus valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio valandinio įkainio);

301.4.2.     gali būti apmokamos iš projektui įgyvendinti skirtų lėšų, jeigu už projekto veiklų vykdymą valstybės tarnautojui pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punktą arba darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą įstaigos vadovo įsakymu ir (ar) vadovaujantis institucijos darbo apmokėjimo sistema skiriama priemoka (iš projekto lėšų apmokama proporcingai apskaičiuota darbo užmokesčio dalis (įvertinus priemokos dydį, palyginti su visa darbo užmokesčio suma);

301.4.3.     yra netinkamos finansuoti EGADP lėšomis, išskyrus atvejus, kai tokios išlaidos numatytos Plane „Naujos kartos Lietuva“ arba suderintos su EK.

<...>“

Atsižvelgiant į tai, labai svarbu įgyvendinimo metu būsimiems projekto vykdytojams užtikrinti Išlaidų tinkamumo sąlygose įtvirtintos nuostatos laikymąsi, t.y. užtikrinti, kad EGADP (RRF) lėšomis darbo užmokestis būtų finansuojamas tik tiems darbuotojams, kurie nepatenka į valstybės tarnybos įstatymo 8 str. 1 dalies sritį.

• Ar yra netiesioginių išlaidų procentas projektuose?

Vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis:

172.       Fiksuotoji norma netiesioginėms projekto išlaidoms gali būti nustatyta ir taikoma apmokant:

172.1.    7 procentus tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų arba

172.2.    15 procentų tinkamų finansuoti tiesioginių projektą vykdančio personalo išlaidų, arba

172.3.    40 procentų tinkamų finansuoti tiesioginių projektą vykdančio personalo išlaidų ir skirta likusioms tinkamoms finansuoti projekto išlaidoms padengti (kai tinkamas finansuoti projekto išlaidas sudaro tik tinkamos finansuoti tiesioginės projektą vykdančio personalo išlaidos ir išlaidos pagal šiame papunktyje nustatytą fiksuotąją normą). Projektų, planuojamų bendrai finansuoti iš „Europos socialinio fondo +“, Europos regioninės plėtros fondo, Teisingos pertvarkos fondo, EGADP lėšų, dalyviams mokami atlyginimai ir išmokos laikomi papildomomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, neįskaičiuotomis į šią fiksuotąją normą.

Dažniausiai yra taikoma 7 proc. netiesioginių išlaidų fiksuotoji norma, 15 proc. būtų galima taikyti, jei projektuose daugiausia būtų tiesioginių darbo užmokesčio išlaidų.

• Ar projekto išlaidos bus dengiamos kompensavimo būdu, ar bus skirtas kažkokio dydžio avansas (kokio periodiškumu, jei tai numatyta) ar visa suma projekto įgyvendinimui skiriama iš karto (periodiškai dalimis)?

Kaip numatyta Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių  150 p., projekto išlaidos bus apmokamos išlaidų kompensavimo būdu projekto vykdytojui deklaruojant patirtas ir apmokėtas išlaidas, supaprastintai apmokamas išlaidas arba kartu derinant šias abi apmokėjimo formas.

Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių   155 p. numato, kad  didžiausia galima projekto vykdytojui išmokėta ir neįvertinta avanso suma – 30 procentų projektui įgyvendinti skirtos projekto finansavimo lėšų sumos, išskyrus Taisyklių 156 punkte nurodytą atvejį. 156. p. Išmokamo avanso dydį pagal projekto vykdytojo užpildytą veiklos ataskaitos avanso mokėjimo prašymo dalį administruojančioji institucija nustato įvertinusi, ar nėra rizikos, kad avansas gali būti neįskaitytas laiku (pavyzdžiui, įvertinusi projekto veiklų vykdymo laikotarpį, įvykdytus pirkimus (jei vykdomi), planuojamas patirti išlaidas per artimiausius 6 mėnesius ir pan.).

Kitaip tariant galimas avansas yra 30 procentų projektui įgyvendinti skirtos projekto finansavimo lėšų sumos, tačiau prašomas avanso dydis neturėtų viršyti per artimiausius 6 mėnesius projekto vykdytojo planuojamų patirti išlaidų sumos projekto veikloms apmokėti.

Avanso galima prašyti bet kuriuo projekto įgyvendinimo metu, t.y. periodiškumo, kada galima jo prašyti, nėra nustatyta, priklauso nuo patiriamų išlaidų, tačiau atkreipiame dėmesį, kad avanso poreikis bus tikrinamas ir vertinamas.

• Koks yra finansavimo intensyvumas?

Finansavimo intensyvumas – 100 proc. laikantis visų galiojančių teisės aktų (pvz. valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos teikimą reglamentuojančių teisės aktų ir kt.). Netinkamas PVM gali būti finansuojamas Lietuvos biudžeto lėšomis vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių Ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka.

 2020 metų vasario mėn. Ekonomikos ir inovacijų  ministro įsakymu „Dėl darbo grupės – Skaitmeninės darbotvarkės tarybos sudarymo“ sudaryta Skaitmeninės darbotvarkės taryba (toliau – Taryba), kuriai pavesta parengti Valstybės skaitmeninimo 2021–2030 metų plėtros programos projektą bei koordinuoti jos įgyvendinimą.

Tarybos posėdžių protokolai ir medžiaga:

• 2022 m. rugsėjo 19 d. posėdžio protokolas (Pristatymas)
• 2022 m. birželio 10 d. posėdžio protokolas (1 pristatymas, 2 pristatymas, 3 pristatymas)
• 2021 m. birželio 29 d. posėdžio protokolas (1 pristatymas , 2 pristatymas, 3 pristatymas)
• 2021 m. gegužės 13 d. posėdžio protokolas (Darbo reglamentas, 1 pristatymas, 2 pristatymas)
• 2020 m. lapkričio 17 d. posėdžio protokolas (1 pristatymas, 2 pristatymas)
• 2020 m. vasario 20 d. posėdžio protokolas (1 pristatymas, 2 pristatymas)

Pagrindiniai strateginiai dokumentai:

• Planuojamų kurti skaitmeninių sprendimų, leidžiančių saugiai ir patogiai gauti paslaugas, vertinimo metodika
• 2021–2030 metų Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos valstybės skaitmeninimo plėtros programa , Pagrindimas

2021–2030 metų Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos valstybės skaitmeninimo plėtros programos rengimas:

2020 m. vasario 20 d. įvyko pirmasis Tarybos posėdis, kuriame buvo aptarti bei pristatyti Tarybos veiklos tikslai ir Programos rengimo veiksmai bei terminai. Programos parengimui, pasitelkus tam tikrų sričių ekspertus, buvo sudarytos ir aktyviai dirbo 6 tematinės darbo grupės:

• Skaitmeninių paslaugų įveiklinimo tematinė grupė;
•  Duomenų  jų valdymo tematinė grupė;
• Tapatybės valdymo/ patikimumo užtikrinimo įrankių (priemonių) plėtros tematinė grupė;
• Lietuvos suskaitmeninto ir skaitmeninio kultūros paveldo įgalinimo tematinė grupė;
• Į ateities darbus orientuotų  skaitmeninių įgūdžių tematinė grupė;
• Skaitmeninės ekonomikos (real-time economy) tematinė grupė.

Per 2020 m. I-II ketv. įvyko 15 tematinių grupių susitikimų (posėdžių), bei 3 susitikimai ( iš kurių 2 DIGINNO projekto apimtyje) skaitmeninės ekonomikos (real-time economy) klausimais. Taip pat vyko kassavaitiniai susitikimai valstybės informacinių išteklių konsolidavimo klausimais.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija glaudžiai bendradarbiaudama su visomis tematinėmis darbo grupėmis, pagal kiekvienos iš grupių pateiktus pasiūlymus parengė bendrą Programos projektą, kuris buvo pristatytas 2020 m. lapkričio 17 d. vykusiame Skaitmeninės darbotvarkės tarybos posėdyje.