BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis.


Narystė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO)

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO)

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) yra tarptautinė organizacija, kurios tikslas – formuoti geresnę politiką geresniam gyvenimui. EBPO įsteigta 1960 m. gruodžio 14 d., pasirašius Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros konvenciją. EBPO narėmis šiuo metu yra 37 šalys. Lietuva 36-ąja šios organizacijos nare tapo 2018 m.

EBPO kartu su vyriausybėmis, politikos formuotojais ir piliečiais nustato įrodymais pagrįstus tarptautinius standartus ir ieško sprendimų įvairioms socialinėms, ekonominėms ir aplinkosaugos problemoms spręsti.

Pagrindiniai EBPO tikslai − stiprinti ekonomikos augimą, skatinti užimtumą, gerinti gyvenimo lygį, palaikyti finansinį stabilumą, padėti plėtoti kitų šalių ekonomiką, prisidėti prie pasaulinės prekybos plėtros.

Tai unikalus duomenų ir analizės, dalijimosi gerąja patirtimi ir patarimais dėl viešosios politikos ir tarptautinių standartų nustatymo forumas ir žinių centras.

Daugiau informacijos: https://www.oecd.org/

Atstovavimas ir dalyvavimas EBPO darbo organuose

Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra paskirta atsakinga ar dalyvaujančia institucija 33 EBPO darbo organų veikloje, iš jų yra atsakinga už atstovavimą Lietuvos Respublikai 6 jai priskirtuose EBPO komitetuose:
• Konkurencijos (kartu su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba)
Daugiau informacijos: https://www.oecd.org/competition/
• Bendrovių valdymo
Daugiau informacijos: http://www.oecd.org/corporate/
• Pramonės, inovacijų ir verslumo
Daugiau informacijos: https://www.oecd.org/industry/
• Skaitmeninės ekonomikos politikos 
Daugiau informacijos: https://www.oecd.org/digital/ieconomy/
• Mokslo ir technologijų (kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija)
Daugiau informacijos: http://www.oecd.org/sti/inno/
• Turizmo
Daugiau informacijos:  https://www.oecd.org/cfe/tourism/

Susiję dokumentai:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr. 487 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ir įstaigų veiklos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje“
https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/0334f9702f8511e9a505bd13c24940c9?positionInSearchResults=16&searchModelUUID=dfab0979-0956-4672-8b24-72b97425ac2d

 

 

 

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos prioritetai EBPO veikloje

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) dalyvauja 33 EBPO darbo organų – komitetų, darbo grupių, forumų – veikloje. Atstovavimo turinys yra labai platus ir įvairus, todėl pasirinktos trumpojo laikotarpio prioritetinės sritys, kurioms bus skiriama daugiausia dėmesio. Siekta, kad šios sritys labiausiai prisidėtų prie Lietuvos ekonomikos plėtros skatinimo ir konkurencingumo didinimo. Taip pat atsižvelgta į EBPO ekspertų rekomendacijas ir diskusijų su EIM struktūriniais padaliniais ir vadovybe rezultatus. Kiekvienas prioritetas yra priskirtas vienam iš komitetų, turi savo uždavinį ir rezultatą, siejamą su gerųjų EBPO pasaulinių praktikų ir standartų viešosios politikos srityje perėmimu bei Lietuvos pozicionavimu tarp geriausių valstybių pasaulyje.

Septyni artimiausio laikotarpio Ekonomikos ir inovacijų ministerijos prioritetai EBPO veiklose yra:

1. Pažangos bendrovių valdymo srityje peržiūra po įstojimo
2. Duomenų valdymas
3. Inovacijų peržiūros
4. Startuoliai
5. Produktyvumas
6. Paskatos verslo skaitmeninimui
7. Verslo priežiūra

Bendrovių valdymo komitete
Pažangos po įstojimo peržiūra. Bendrovių valdymo komiteto Lietuvai pateiktų prioritetinių rekomendacijų įgyvendinimo pažangos peržiūra vykdoma praėjus po įstojimo dvejiems metams. EIM uždavinys – pagal EBPO nustatytus terminus pateikti peržiūrai reikalingą medžiagą, užpildytus klausimynus, organizuoti misijos priėmimą, teikti reikalingus paaiškinimus. Rezultatas – Komiteto oficialia nuomone tvirtinama Peržiūros ataskaita nesukelia Lietuvai papildomų įsipareigojimų.

Skaitmeninės ekonomikos komitete
Duomenų valdymas. EBPO ši tema nagrinėjama įvairiais aspektais: duomenų dalijimasis, etiniai dalijimosi aspektai, gerosios valstybių patirtys, duomenų apmokestinimas ir pan. EIM užduotis – analizuoti EBPO nagrinėjamus duomenų dalijimosi teisinius apribojimus, etinius ir finansavimo aspektus, gerąją patirtį bei viešinti Lietuvos patirtis. Rezultatas – savalaikė reakcija į globalius procesus, formuojant duomenų valdymo politiką Lietuvoje.

Mokslo ir technologijų komitete
Inovacijų peržiūros. Lietuvoje įgyvendinama Inovacijų reforma, priimtas Inovacijų skatinimo įstatymas, keičiama institucinė sandara ir atsakomybės, įgyvendinamos EBPO Inovacijų peržiūros rekomendacijos. EIM uždavinys – analizuoti EBPO atliekamas kitų valstybių inovacijų sistemų peržiūras, teikiamas joms rekomendacijas, dalintis įžvalgomis iš Lietuvos patirties įgyvendinant EBPO rekomendacijas. Rezultatas – generuojami pasiūlymai inovacijų sistemai tobulinti, Lietuva pozicionuojama kaip inovacijų sistemą transformavusi valstybė.

Pramonės, inovacijų ir verslumo komitete
Startuoliai. EIM uždavinys – viešinti Lietuvos patirtį siekiant ambicingo tikslo – 1000 startuolių (startuolio apibrėžimas, Start-up visa, Start-up employee visa, finansinės paskatos, traukos centrų kūrimas, finansinio sektoriaus jurisdikcijos liberalizavimas ir pan.). Rezultatas – Lietuva pozicionuojama kaip palankią ekosistemą startuoliams bei priėjimą prie finansavimo šaltinių sukūrusi valstybė.

Produktyvumas. Lietuvoje įsteigta nacionalinė produktyvumo taryba, parengta pirmoji produktyvumo ataskaita. Per du dešimtmečius Lietuvos darbo našumas išaugo daugiau nei dvigubai, kai ES vidurkis – 1/5. EIM uždavinys – analizuoti EBPO siūlomas produktyvumo metodikas ir gerąsias praktikas, vertinimo instrumentus, kliūtis konkrečiuose sektoriuose, teisėkūros pasekmes produktyvumui ir pan., dalintis įžvalgomis iš Lietuvos patirties. Rezultatas – kokybiškesnis produktyvumo vertinimas ir pasiūlymai produktyvumui didinti.

Paskatos verslo skaitmeninimui. Pasinaudojusios skaitmeninimo teikiamomis galimybėmis, verslo įmonės didins produktyvumą, gamybos ir paslaugų vertę ir plėsis tarptautinėse rinkose integruodamosi į pridėtinės vertės grandines. EIM uždavinys – nagrinėti EBPO analizes ir kitų šalių patirtį verslo skaitmeninimo paskatų klausimu; viešinti Lietuvos pramonės skaitmeninimo veiksmų plano įgyvendinimą. Rezultatas – efektyvesnis Lietuvos pramonės skaitmeninimo veiksmų plano įgyvendinimas.

Reguliavimo politikos komitete
Verslo priežiūra. Lietuva jau suvokiama kaip viena iš nedaugelio pirmaujančių šalių verslo tikrinimo srityje, EBPO nuomone, turinti palankius teisės aktus ir gebėjimus atlikti verslo įmonių patikrą ir vykdyti verslo priežiūrą. EIM uždavinys – viešinti ir dalintis Lietuvos patirtimi EBPO susitikimų ir renginių metu. Rezultatas – Lietuvos verslo priežiūros teisinė ir institucinė sandara pozicionuojama kaip pavyzdinė pagal EBPO praktikas.

Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) skaitmeninė transformacija turėtų būti spartesnė

Vasario 3 d. EBPO paskelbė smulkaus ir vidutinio verslo skaitmeninės transformacijos tyrimą.

Nors skaitmeninės transformacijos potencialas yra didžiulis, SVV juo naudojasi nepakankamai. SVV skaitmeninimo įgalinimas tapo svarbiausiu politikos prioritetu EBPO šalyse ir už jos ribų. Ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama skaitmeninio saugumo, internetinių platformų, „blockchain“ ekosistemų ir dirbtinio intelekto problemoms. 

Didžiausi SVV skaitmeninės transformacijos iššūkiai:

  • 46 proc. įmonių sunkumų kelia verslo modelių ir praktikų pritaikymas;
  • 44 proc. įmonių patiria įgūdžių trūkumą;
  • 41 proc.  įmonių trūksta finansavimo persitvarkymo išlaidoms;
  • tik apie 10 proc. SVV taiko didžiųjų duomenų analizę, mašininį mokymąsi ir dirbtinį intelektą, tuo tarpu šių technologijų panaudojimas vidutinėse ir didelėse įmonėse siekia iki 34 proc.

Vyriausybės raginamos sudaryti sąlygas SVV naudotis plačiajuosčiu tinklu, spartesniu interneto ryšiu, ypač užmiesčio teritorijose,  kurti el. platformas SVV veiklai užtikrinti ir darbuotojų kompetencijoms didinti.

Rekomenduojame plačiau susipažinti su EBPO ataskaita „SVV skaitmeninė transformacija“:

http://www.oecd.org/cfe/the-digital-transformation-of-smes-bdb9256a-en.htm

 

EBPO pristatė 2021 m. mokslo, technologijų ir inovacijų apžvalgą

Sausio 12 d. EBPO oficialiai pristatė pristatė mokslo, technologijų ir inovacijų (MTI) apžvalgą –„OECD Science, Technology and Innovation Outlook 2021“.

Joje apžvelgiamos MTI politikos tendencijos pasaulio kovos su COVID-19 pandemija ir jos sukeltos socialinės-ekonominės krizės kontekste. Akcentuojama, kad MTI atliko svarbų vaidmenį viruso suvaldymo ir spartaus vakcinų kūrimo procese.

Per pirmuosius pandemijos mėnesius nacionalinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) finansavimo įstaigos visame pasaulyje skyrė apie 5 mlrd. JAV dolerių (Europoje skirta daugiau kaip 850 mln.). Paskelbta apie 75 000 mokslinių publikacijų apie COVID-19, iš kurių didžioji dauguma buvo atviros prieigos. Daugiausiai šioje srityje dirba Kinijos ir JAV tyrėjai. JK, Vokietija, Prancūzija, Italija, Australija, Kanada ir Indija taip pat yra aktyvios tarptautinio mokslinio bendradarbiavo dalyvės.

COVID-19 krizė atvėrė didesnę prieigą prie duomenų, padidino skaitmeninių priemonių naudojimą, paskatino viešojo ir privataus sektorių partnerystę. Privatus sektorius pateikė daugybę novatoriškų sprendimų, padedančių įveikti nepaprastąją padėtį sveikatos srityje ir kuo veiksmingiau ją suvaldyti. Biofarmacijos pramonė, bendradarbiaudama su akademine visuomene, atliko ypač svarbų vaidmenį ir pradėjo šimtus klinikinių tyrimų, skirtų COVID-19 vaistams ir vakcinoms.

Atkreipiamas dėmesys, kad krizės metu skaitmeninio ir farmacijos sektoriaus įmonės klestėjo, didindamos investicijas į MTEP, o automobilių, aviacijos ir gynybos įmonės sumažino savo išlaidas į MTEP.

Žvelgiant į ateitį, MTI politika turėtų būti pertvarkyta siekiant išspręsti ilgalaikius tvarumo, įtraukties ir atsparumo iššūkius. Tai visų pirma susiję su tarpdisciplininių tyrimų skatinimu, mokslo institucijų pertvarka, parama naujų technologijų, pvz., inžinerinės biologijos ir robotikos, plėtrai.

Vyriausybėms rekomenduojama tikslingiau planuoti tiesiogines MTEP paramos priemones, tokias kaip dotacijos, apdovanojimai, sutartys ir pan., kurios būtų tinkamesnės ilgalaikiams, didelės rizikos MTI, kuriantiems visuomenės gerovę, remti. Be to, vyriausybės turėtų įgyvendinti ambicingesnę įrodymais grįstą MTI politiką.

Su apžvalga rekomenduojame susipažinti išsamiau:

 https://www.oecd-ilibrary.org/science-and-technology/oecd-science-technology-and-innovation-outlook-2021_75f79015-en

EBPO ataskaita: Lietuva  pagal užimtumo lygį patenka į dešimtuką, bet įdarbinimo rodiklis - vienas žemiausių

EBPO paskelbė ataskaitą „Promoting an Age-Inclusive Workforce. Living, Learning and Earning Longer“, kurioje nagrinėjama darbuotojų amžiaus įvairovės įtaka įmonių veiklai.

Visose EBPO šalyse gyventojai sparčiai senėja, todėl amžiaus įvairovė darbo vietose didėja labiau nei bet kada anksčiau, nes žmonės ne tik ilgiau gyvena, bet ir dirba.

Didesnė kartų, patirties ir įgūdžių įvairovė suteikia darbdaviams unikalią galimybę panaudoti įvairių amžiaus grupių talentus ir padidinti produktyvumą bei pelningumą. Ką darbdaviai gali padaryti, kad maksimaliai išnaudotų kelių kartų darbo jėgos naudą?

Ataskaitoje paneigiami tam tikri mitai apie kartų darbo skirtumus, požiūrį ir motyvaciją. Įvardijamos trys pagrindinės sritys, kuriose svarbi kelių kartų darbo jėga: įdarbinimo ir išlaikymo strategijos (mobilizavimas); darbo kokybė (išlaikymas); mokymai ir tobulėjimas (maksimizavimas).
Lietuva yra dešimta tarp EBPO šalių pagal užimtumo lygį, pagal paskatų rodiklį netgi septinta (ją lenkia tik Islandija, Naujoji Zelandija, Japonija, Nyderlandai, Portugalija ir Estija), ir aštunta (po Islandijos, Estijos Latvijos, Norvegijos, Naujosios Zelandijos, Čilės ir Švedijos) pagal galimybių rodiklį. Tačiau pagal įdarbinimo rodiklį smarkiai atsiliekame ir esame kone pačiame gale - tik 33 (už mūsų tik Graikija, Vengrija ir Turkija). Tai rodo, kad reikia ypač stiprinti mokymosi viso gyvenimo politiką, mažinti įtampą darbe ir ilginti sveiko gyvenimo trukmę.
Su ataskaita galima susipažinti čia:
http://www.oecd.org/employment/promoting-an-age-inclusive-workforce-59752153-en.htm

Nacionalinių koordinacinių centrų tinklas švenčia 20-metį

EBPO nacionalinių koordinacinių centrų (NKC) tinklas švenčia 20 metų jubiliejų. Šia proga pristatyta apžvalga „National Contact Points for Responsible Business Conduct: 20 years and the road ahead“:
http://mneguidelines.oecd.org/NCPs-for-RBC-providing-access-to-remedy-20-years-and-the-road-ahead.pdf

Atsakingo verslo principų laikymasis – tai žingsnis į žmogaus teisių užtikrinimą, kokybiškesnius darbo santykius, aukštesnės gyvenimo kokybės kūrimą.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija dalyvauja EBPO Nacionalinių koordinacinių centrų susitikimuose dėl atsakingo verslo ir Atsakingo verslo darbo grupės posėdžiuose.

Pasaulinis konkurencijos forumas

2020 m. gruodžio 7 d. įvyko EBPO pasaulinis konkurencijos forumas, kurio nuotolinėje sesijoje dalyvavo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovė šiame komitete Jelena Dilienė.  Atidarymo sesijoje akcentuota, kad šiuo metu dėmesys konkurencijai ypač reikalingas – laisva konkurencija skatina ekonomikos augimą, produktyvumą, inovacijų kūrimą ir diegimą. Mažesnė konkurencija turės įtakos didesnėms kainoms, gilėjančiam skurdui ir socialinei atskirčiai, o visuomenė ir valstybės turės mažiau galimybių.

Pabrėžta, kad Europos Sąjungos konkurencijos institucijoms suteikta daugiau galių (turima omenyje ES galių direktyva), pavyzdžiui, atlikti rinkos tyrimus – tikimasi, kad tai padės subalansuoti situaciją. Svarbu užtikrinti, kad rinka yra atvira ir išlieka konkurencinga.

Iškeltas klausimas, ar naujoms ūkinės veiklos formoms, atsirandančioms skaitmeniniame pasaulyje, veikia adekvačios priemonės. Pabrėžta, kad kuo greičiau norime sulaukti ekonomikos atsigavimo, tuo daugiau ekonomikai reikia konkurencijos. Pandemija ar ekstremalioji padėtis neturi būti konkurencijos suvaržymų priežastis.

Diskutuota apie pamatinius pokyčius, kuriems pribrendo konkurencijos politika: požiūrio praplėtimą ir atitinkamus teisinius pokyčius, susijusius su pramonės, konkurencinio neutralumo prekyboje, atsparumo ir tvarumo sritimis. Nepaisant besikeičiančių aplinkybių ir poreikio prisitaikyti prie naujų ūkinės veiklos sričių atsiradimo, pandemijos iššūkių ekonomikai, svarbiausias konkurencijos politikos adresatas turi būti vartotojai.

Konkurencijos forumo vaizdo įrašas: http://www.oecd.org/competition/globalforum/competition-policy-time-for-a-reset.htm

2020 m. gruodžio mėn. ekonomikos apžvalga

2020 m. gruodžio 1 d.  EBPO paskelbtoje 2020 m. ekonomikos apžvalgoje pirmą kartą nuo pandemijos pradžios matoma vilties ateityje.

Joje  Lietuvai 2020 m. prognozuojamas 2 proc. ekonomikos susitraukimas (2021 ir 2022 m. ekonomikos augimas atitinkamai 2,7 ir 3,1 proc.). Iš EBPO valstybių ekonomika 2020 m. mažiau nei Lietuvoje susitrauks tik Korėjoje (1,1 proc.), Norvegijoje (1,2 proc.) ir Turkijoje (1,3 proc.). EBPO prognozuoja, kad pasaulio ekonomika 2020 m. susitrauks 4,2 proc., EBPO šalių– 5,5 proc., eurozonos – 7,5 proc.

Ekonominėje apžvalgoje taip pat akcentuojama, kad viltis, kurią suteikia vakcinų atsiradimas, virstų realybe, būtina:

  • suplanuoti ir koordinuoti aprūpinimą vakcinomis;
  • toliau tęsti ekonominę veiklą palaikančią monetarinę ir fiskalinę politiką greitam ir tvirtam atsigavimui;
  • imtis prevencinių priemonių nelygybės didėjimui stabdyti, paramą tikslingai nukreipiant verslui  (per tiesioginę paramą, kartu padedant skaitmenizuotis smulkiam ir vidutiniam verslui), žmonėms (teikiant tinkamą paramą tiems, kam labiausiai reikia, taip pat darbo paieškos ir perkvalifikavimo paramą), vaikams (daugiau dėmesio ir resursų skiriant vaikams iš vargingų šeimų bei mokykloms, kuriose tokie vaikai mokosi).

Apžvalga: http://www.oecd.org/economic-outlook/december-2020/

Skaitmeninės ekonomikos apžvalga 2020

2020 m. lapkričio 27 d. oficialiai pristatytas EBPO Skaitmeninės ekonomikos apžvalga.
Džiugu pastebėti, kad Lietuva yra trečia daugiausiai šviesolaidinio plačiajuosčio interneto abonentų turinti EBPO šalis.

Apžvalgoje pabrėžiama, kad prieiga prie interneto ir naudojimosi juo netolygus pasiskirstymas – svarbiausi makroekonominiai iššūkiai. Covid-19 sukeltas skaitmeninimo šuolis kelia iššūkį mažinti skaitmeninimo lygio atotrūkį tarp skirtingų regionų ar gyventojų amžių grupių. Tik 52 porc. Europos kaimo vietovių namų ūkių turi prieigą prie plačiajuosčio ryšio, palyginti su 83 proc. kitose vietovėse, ir tik 58 proc. vyresnio amžiaus žmonių (55-75 m.) naudojasi internetu, nors nuo 2010 m. jų proporcija padidėjo (tuomet buvo 30 proc.).
Skirtingų dydžių įmonių ICT panaudojimas taip pat netolygus, tačiau pažymėtina, jog Lietuvoje ir Lenkijoje įmonių plačiajuosčio ryšio naudojimas ypač išaugo.

Kitas svarbus apžvalgos akcentas – dirbtinio intelekto, „big data“ technologijų plėtra ir su tuo susijęs duomenų apsaugos bei privatumo reguliavimas. 2020 m. birželio mėn. net 60 šalių turėjo sukūrusios nacionalines dirbtinio intelekto strategijas. Šiame kontekste paminėtas ir Lietuvos planas kurti bandomąją dirbtinio intelekto inovacijų aplinką, skirtą dirbtiniam intelektui taikyti viešajame sektoriuje.

Apžvalgos tekstas: http://www.oecd.org/digital/oecd-digital-economy-outlook-2020-bb167041-en.htm

EBPO parengė Lietuvos ekonominę apžvalgą

2020 m. lapkričio 23 d. oficialiai pristatytas EBPO parengtas Lietuvos ekonominės apžvalgos tyrimas.
Ataskaitoje teigiama, kad eksporto ir investicijų augimas bei palanki verslo aplinka Lietuvą sparčiai priartina prie labiausiai išsivysčiusių organizacijos šalių. Vis dėlto sukuriama gerovė paskirstoma netolygiai tarp gyventojų ir regionų, todėl reikalingos tolesnės reformos.

Kas dveji metai EBPO rengiama Lietuvos ekonominė apžvalga – vienas išsamiausių EBPO atliekamų tyrimų. Šių metų apžvalgoje pagrindinis dėmesys skiriamas socialinei atskirčiai, pajamų nelygybei, geresniam švietimui ir įgūdžiams, labiau subalansuotai regionų plėtrai. Ekspertų nuomone, sustiprinus reguliavimo sistemą, sumažinus valstybinių įmonių apimtį ir perėjus prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos, bus galima padidinti produktyvumą ir kartu užtikrinti atsparų ir tvarų augimą.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija aktyviai dalyvavo parengiamuosiuose apžvalgos rengimo etapuose ir politinėse konsultacijose.

EBPO Lietuvos ekonomikos vertinimo tyrimas anglų k.:
https://www.oecd-ilibrary.org/economics/oecd-economic-surveys-lithuania-2020_62663b1d-en
Santrauka lietuvių ir anglų k.: http://www.oecd.org/economy/lithuania-economic-snapshot/

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-12-01