BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis.


Narystė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO)

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO)

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) yra tarptautinė organizacija, kurios tikslas – formuoti geresnę politiką geresniam gyvenimui. EBPO įsteigta 1960 m. gruodžio 14 d., pasirašius Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros konvenciją. EBPO narėmis šiuo metu yra 37 šalys. Lietuva 36-ąja šios organizacijos nare tapo 2018 m.

EBPO kartu su vyriausybėmis, politikos formuotojais ir piliečiais nustato įrodymais pagrįstus tarptautinius standartus ir ieško sprendimų įvairioms socialinėms, ekonominėms ir aplinkosaugos problemoms spręsti.

Pagrindiniai EBPO tikslai − stiprinti ekonomikos augimą, skatinti užimtumą, gerinti gyvenimo lygį, palaikyti finansinį stabilumą, padėti plėtoti kitų šalių ekonomiką, prisidėti prie pasaulinės prekybos plėtros.

Tai unikalus duomenų ir analizės, dalijimosi gerąja patirtimi ir patarimais dėl viešosios politikos ir tarptautinių standartų nustatymo forumas ir žinių centras.

Daugiau informacijos: https://www.oecd.org/

Atstovavimas ir dalyvavimas EBPO darbo organuose

Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra paskirta atsakinga ar dalyvaujančia institucija 33 EBPO darbo organų veikloje, iš jų yra atsakinga už atstovavimą Lietuvos Respublikai 6 jai priskirtuose EBPO komitetuose:
• Konkurencijos (kartu su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba)
Daugiau informacijos: https://www.oecd.org/competition/
• Bendrovių valdymo
Daugiau informacijos: http://www.oecd.org/corporate/
• Pramonės, inovacijų ir verslumo
Daugiau informacijos: https://www.oecd.org/industry/
• Skaitmeninės ekonomikos politikos 
Daugiau informacijos: https://www.oecd.org/digital/ieconomy/
• Mokslo ir technologijų (kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija)
Daugiau informacijos: http://www.oecd.org/sti/inno/
• Turizmo
Daugiau informacijos:  https://www.oecd.org/cfe/tourism/

Susiję dokumentai:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr. 487 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ir įstaigų veiklos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje“
https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/0334f9702f8511e9a505bd13c24940c9?positionInSearchResults=16&searchModelUUID=dfab0979-0956-4672-8b24-72b97425ac2d

 

 

 

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos prioritetai EBPO veikloje

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) dalyvauja 33 EBPO darbo organų – komitetų, darbo grupių, forumų – veikloje. Atstovavimo turinys yra labai platus ir įvairus, todėl pasirinktos trumpojo laikotarpio prioritetinės sritys, kurioms bus skiriama daugiausia dėmesio. Siekta, kad šios sritys labiausiai prisidėtų prie Lietuvos ekonomikos plėtros skatinimo ir konkurencingumo didinimo. Taip pat atsižvelgta į EBPO ekspertų rekomendacijas ir diskusijų su EIM struktūriniais padaliniais ir vadovybe rezultatus. Kiekvienas prioritetas yra priskirtas vienam iš komitetų, turi savo uždavinį ir rezultatą, siejamą su gerųjų EBPO pasaulinių praktikų ir standartų viešosios politikos srityje perėmimu bei Lietuvos pozicionavimu tarp geriausių valstybių pasaulyje.

Septyni artimiausio laikotarpio Ekonomikos ir inovacijų ministerijos prioritetai EBPO veiklose yra:

1. Pažangos bendrovių valdymo srityje peržiūra po įstojimo
2. Duomenų valdymas
3. Inovacijų peržiūros
4. Startuoliai
5. Produktyvumas
6. Paskatos verslo skaitmeninimui
7. Verslo priežiūra

Bendrovių valdymo komitete
Pažangos po įstojimo peržiūra. Bendrovių valdymo komiteto Lietuvai pateiktų prioritetinių rekomendacijų įgyvendinimo pažangos peržiūra vykdoma praėjus po įstojimo dvejiems metams. EIM uždavinys – pagal EBPO nustatytus terminus pateikti peržiūrai reikalingą medžiagą, užpildytus klausimynus, organizuoti misijos priėmimą, teikti reikalingus paaiškinimus. Rezultatas – Komiteto oficialia nuomone tvirtinama Peržiūros ataskaita nesukelia Lietuvai papildomų įsipareigojimų.

Skaitmeninės ekonomikos komitete
Duomenų valdymas. EBPO ši tema nagrinėjama įvairiais aspektais: duomenų dalijimasis, etiniai dalijimosi aspektai, gerosios valstybių patirtys, duomenų apmokestinimas ir pan. EIM užduotis – analizuoti EBPO nagrinėjamus duomenų dalijimosi teisinius apribojimus, etinius ir finansavimo aspektus, gerąją patirtį bei viešinti Lietuvos patirtis. Rezultatas – savalaikė reakcija į globalius procesus, formuojant duomenų valdymo politiką Lietuvoje.

Mokslo ir technologijų komitete
Inovacijų peržiūros. Lietuvoje įgyvendinama Inovacijų reforma, priimtas Inovacijų skatinimo įstatymas, keičiama institucinė sandara ir atsakomybės, įgyvendinamos EBPO Inovacijų peržiūros rekomendacijos. EIM uždavinys – analizuoti EBPO atliekamas kitų valstybių inovacijų sistemų peržiūras, teikiamas joms rekomendacijas, dalintis įžvalgomis iš Lietuvos patirties įgyvendinant EBPO rekomendacijas. Rezultatas – generuojami pasiūlymai inovacijų sistemai tobulinti, Lietuva pozicionuojama kaip inovacijų sistemą transformavusi valstybė.

Pramonės, inovacijų ir verslumo komitete
Startuoliai. EIM uždavinys – viešinti Lietuvos patirtį siekiant ambicingo tikslo – 1000 startuolių (startuolio apibrėžimas, Start-up visa, Start-up employee visa, finansinės paskatos, traukos centrų kūrimas, finansinio sektoriaus jurisdikcijos liberalizavimas ir pan.). Rezultatas – Lietuva pozicionuojama kaip palankią ekosistemą startuoliams bei priėjimą prie finansavimo šaltinių sukūrusi valstybė.

Produktyvumas. Lietuvoje įsteigta nacionalinė produktyvumo taryba, parengta pirmoji produktyvumo ataskaita. Per du dešimtmečius Lietuvos darbo našumas išaugo daugiau nei dvigubai, kai ES vidurkis – 1/5. EIM uždavinys – analizuoti EBPO siūlomas produktyvumo metodikas ir gerąsias praktikas, vertinimo instrumentus, kliūtis konkrečiuose sektoriuose, teisėkūros pasekmes produktyvumui ir pan., dalintis įžvalgomis iš Lietuvos patirties. Rezultatas – kokybiškesnis produktyvumo vertinimas ir pasiūlymai produktyvumui didinti.

Paskatos verslo skaitmeninimui. Pasinaudojusios skaitmeninimo teikiamomis galimybėmis, verslo įmonės didins produktyvumą, gamybos ir paslaugų vertę ir plėsis tarptautinėse rinkose integruodamosi į pridėtinės vertės grandines. EIM uždavinys – nagrinėti EBPO analizes ir kitų šalių patirtį verslo skaitmeninimo paskatų klausimu; viešinti Lietuvos pramonės skaitmeninimo veiksmų plano įgyvendinimą. Rezultatas – efektyvesnis Lietuvos pramonės skaitmeninimo veiksmų plano įgyvendinimas.

Reguliavimo politikos komitete
Verslo priežiūra. Lietuva jau suvokiama kaip viena iš nedaugelio pirmaujančių šalių verslo tikrinimo srityje, EBPO nuomone, turinti palankius teisės aktus ir gebėjimus atlikti verslo įmonių patikrą ir vykdyti verslo priežiūrą. EIM uždavinys – viešinti ir dalintis Lietuvos patirtimi EBPO susitikimų ir renginių metu. Rezultatas – Lietuvos verslo priežiūros teisinė ir institucinė sandara pozicionuojama kaip pavyzdinė pagal EBPO praktikas.

EBPO generalinio sekretoriaus pavaduotojo Ulrik Knudsen vizitas

Liepos 8 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje apsilankė EBPO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Ulrik Knudsen. Susitikime su viceministre Jovita Neliupšiene aptartas bendradarbiavimas įgūdžių, inovacijų, valstybės valdomų įmonių ir kitose srityse. Svečias puikiai įvertino Lietuvos ekonomikos situaciją ir vykdomas reformas bei pakvietė tęsti bendradarbiavimą projektų įgyvendinimo srityje.

Plačiau: https://eimin.lrv.lt/lt/naujienos/tesiama-valstybes-imoniu-pertvarka-siekiama-didesnes-grazos-visuomenei-ir-valstybei

Nacionalinė įgūdžių strategija - ekspertinio Lietuvos ir EBPO bendradarbiavimo rezultatas

Lietuva, bendradarbiaudama su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), parengė nacionalinę įgūdžių strategiją. Joje pažymima, kad Lietuvoje, kaip ir kitose EBPO šalyse, globalios tendencijos -  skaitmenizacija, globalizacija, demografiniai pokyčiai ir klimato kaita keičia darbo vietas ir turi poveikį pačiai visuomenei.  Dėl to darbuotojams Lietuvoje  kyla gana didelė rizika dėl darbo automatizavimo, darbdaviai dažnai patiria sunkumų rasti reikalingų įgūdžių turinčių darbuotojų, o našumas tampa vis svarbesnis ekonominės gerovės variklis. Šios tendencijos ir iššūkiai stiprina Lietuvos poreikį kurti dinamišką įgūdžių politiką.

Projekto metu atliktas bendrasis Lietuvos įgūdžių sistemos efektyvumo vertinimas ir išskirtos keturios prioritetinės sritys:

  • 1-asis prioritetas. Jaunų žmonių įgūdžių, kurie reikalingi karjerai ir gyvenime, ugdymas
  • 2-asis prioritetas. Suaugusiųjų ir įmonių įsitraukimo į švietimą ir mokymą didinimas
  • 3-asis prioritetas. Efektyvesnis žmonių įgūdžių panaudojimas darbo vietose
  • 4-asis prioritetas. Įgūdžių politikų valdymo stiprinimas

Atsižvelgiant į šiuos pioritetus, ataskaitoje nurodomos galimybės ir pateikiamos rekomendacijos Lietuvai. Strategijos rengėjai dėkoja už indėlį Lietuvos ekspertams, tarp jų ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovams - Osvaldui Šmitui, Linui Kadžiui ir Jurgai Šimkutei.
 
Ataskaita anglų kalba: https://www.oecd.org/publications/oecd-skills-strategy-lithuania-14deb088-en.htm

 

EBPO pristatė pasaulio ekonomikos apžvalgą: Lietuva tarp greičiausiai atsigavusių šalių

Gegužės 31 d. EBPO pristatė pasaulio ekonomikos apžvalgą „Neeilinis atsigavimas“ (angl. „No ordinary recovery“).

Lietuvai 2021 m. prognozuojamas 3,7 proc.,  o 2022 m. – 4 proc. ekonomikos augimas. Lietuvos ekonomika pasirodė esanti gana atspari pandeminiam šokui: esame viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, kurios atsigavo greičiausiai ir kuriose realus BVP vienam gyventojui jau viršijo 2019 m. IV ketv. lygį (greičiau atsigavo tik Kinija ir Turkija).

Pagrindinės įžvalgos:

  • Su palengvėjimu galime stebėti, kaip pasaulio ekonomikos ateitis šviesėja. EBPO prognozuoja, kad 2021 m. ji augs 5,8 proc. (2022 m. – 4,4 proc.),  eurozonoje – 4,3 proc  (2022 m. –  4,4 proc.). Tai yra sparčiausias pasaulio ekonomikos augimas nuo 1973 m.
  • Deja, atsigavimas yra labai netolygus: nors dauguma šalių 2022 m. pabaigoje jau grįš į 2019 m. IV ketvirčio lygį, tačiau kai kurioms iš jų prireiks bent penkerių metų, kad grįžtų į ikipandeminį lygį.
  • Neapibrėžtumas vis dar išlieka didelis, tačiau rizika tampa labiau subalansuota. Prioritetas turėtų būti skiriamas gyventojų vakcinacijai (ypač didelį nerimą kelia situacija besivystančiose ir mažų pajamų valstybėse). Kol didžioji  pasaulio gyventojų dalis nebus vakcinuota, tol išliks naujų viruso mutacijų rizika. Būtina įveikti vakcinų gamybos ir tiekimo kliūtis.
  • Tvarų atsigavimą stabdo išaugusi nelygybė šalių viduje – labiausiai nuo pandemijos nukentėjo žemos kvalifikacijos gyventojai. Išlieka aukštos infliacijos tikimybė, kuriai įtakos turi   spragos tiekimo grandinėse. EBPO prognozuoja, kad kainų didėjimas bus laikinas. Taip pat stebima rizika, susijusi su augančiomis tiek vyriausybių, tiek įmonių, tiek verslo skolomis.

Apžvalga anglų kalba:

https://www.oecd.org/economic-outlook/may-2021/

Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) skaitmeninė transformacija turėtų būti spartesnė

Vasario 3 d. EBPO paskelbė smulkaus ir vidutinio verslo skaitmeninės transformacijos tyrimą.

Nors skaitmeninės transformacijos potencialas yra didžiulis, SVV juo naudojasi nepakankamai. SVV skaitmeninimo įgalinimas tapo svarbiausiu politikos prioritetu EBPO šalyse ir už jos ribų. Ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama skaitmeninio saugumo, internetinių platformų, „blockchain“ ekosistemų ir dirbtinio intelekto problemoms. 

Didžiausi SVV skaitmeninės transformacijos iššūkiai:

  • 46 proc. įmonių sunkumų kelia verslo modelių ir praktikų pritaikymas;
  • 44 proc. įmonių patiria įgūdžių trūkumą;
  • 41 proc.  įmonių trūksta finansavimo persitvarkymo išlaidoms;
  • tik apie 10 proc. SVV taiko didžiųjų duomenų analizę, mašininį mokymąsi ir dirbtinį intelektą, tuo tarpu šių technologijų panaudojimas vidutinėse ir didelėse įmonėse siekia iki 34 proc.

Vyriausybės raginamos sudaryti sąlygas SVV naudotis plačiajuosčiu tinklu, spartesniu interneto ryšiu, ypač užmiesčio teritorijose,  kurti el. platformas SVV veiklai užtikrinti ir darbuotojų kompetencijoms didinti.

Rekomenduojame plačiau susipažinti su EBPO ataskaita „SVV skaitmeninė transformacija“:

http://www.oecd.org/cfe/the-digital-transformation-of-smes-bdb9256a-en.htm

EBPO pristatė 2021 m. mokslo, technologijų ir inovacijų apžvalgą

Sausio 12 d. EBPO oficialiai pristatė pristatė mokslo, technologijų ir inovacijų (MTI) apžvalgą –„OECD Science, Technology and Innovation Outlook 2021“.

Joje apžvelgiamos MTI politikos tendencijos pasaulio kovos su COVID-19 pandemija ir jos sukeltos socialinės-ekonominės krizės kontekste. Akcentuojama, kad MTI atliko svarbų vaidmenį viruso suvaldymo ir spartaus vakcinų kūrimo procese.

Per pirmuosius pandemijos mėnesius nacionalinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) finansavimo įstaigos visame pasaulyje skyrė apie 5 mlrd. JAV dolerių (Europoje skirta daugiau kaip 850 mln.). Paskelbta apie 75 000 mokslinių publikacijų apie COVID-19, iš kurių didžioji dauguma buvo atviros prieigos. Daugiausiai šioje srityje dirba Kinijos ir JAV tyrėjai. JK, Vokietija, Prancūzija, Italija, Australija, Kanada ir Indija taip pat yra aktyvios tarptautinio mokslinio bendradarbiavo dalyvės.

COVID-19 krizė atvėrė didesnę prieigą prie duomenų, padidino skaitmeninių priemonių naudojimą, paskatino viešojo ir privataus sektorių partnerystę. Privatus sektorius pateikė daugybę novatoriškų sprendimų, padedančių įveikti nepaprastąją padėtį sveikatos srityje ir kuo veiksmingiau ją suvaldyti. Biofarmacijos pramonė, bendradarbiaudama su akademine visuomene, atliko ypač svarbų vaidmenį ir pradėjo šimtus klinikinių tyrimų, skirtų COVID-19 vaistams ir vakcinoms.

Atkreipiamas dėmesys, kad krizės metu skaitmeninio ir farmacijos sektoriaus įmonės klestėjo, didindamos investicijas į MTEP, o automobilių, aviacijos ir gynybos įmonės sumažino savo išlaidas į MTEP.

Žvelgiant į ateitį, MTI politika turėtų būti pertvarkyta siekiant išspręsti ilgalaikius tvarumo, įtraukties ir atsparumo iššūkius. Tai visų pirma susiję su tarpdisciplininių tyrimų skatinimu, mokslo institucijų pertvarka, parama naujų technologijų, pvz., inžinerinės biologijos ir robotikos, plėtrai.

Vyriausybėms rekomenduojama tikslingiau planuoti tiesiogines MTEP paramos priemones, tokias kaip dotacijos, apdovanojimai, sutartys ir pan., kurios būtų tinkamesnės ilgalaikiams, didelės rizikos MTI, kuriantiems visuomenės gerovę, remti. Be to, vyriausybės turėtų įgyvendinti ambicingesnę įrodymais grįstą MTI politiką.

Su apžvalga rekomenduojame susipažinti išsamiau:

 https://www.oecd-ilibrary.org/science-and-technology/oecd-science-technology-and-innovation-outlook-2021_75f79015-en

Skaitmeninės ekonomikos apžvalga 2020

2020 m. lapkričio 27 d. oficialiai pristatytas EBPO Skaitmeninės ekonomikos apžvalga.
Džiugu pastebėti, kad Lietuva yra trečia daugiausiai šviesolaidinio plačiajuosčio interneto abonentų turinti EBPO šalis.

Apžvalgoje pabrėžiama, kad prieiga prie interneto ir naudojimosi juo netolygus pasiskirstymas – svarbiausi makroekonominiai iššūkiai. Covid-19 sukeltas skaitmeninimo šuolis kelia iššūkį mažinti skaitmeninimo lygio atotrūkį tarp skirtingų regionų ar gyventojų amžių grupių. Tik 52 porc. Europos kaimo vietovių namų ūkių turi prieigą prie plačiajuosčio ryšio, palyginti su 83 proc. kitose vietovėse, ir tik 58 proc. vyresnio amžiaus žmonių (55-75 m.) naudojasi internetu, nors nuo 2010 m. jų proporcija padidėjo (tuomet buvo 30 proc.).
Skirtingų dydžių įmonių ICT panaudojimas taip pat netolygus, tačiau pažymėtina, jog Lietuvoje ir Lenkijoje įmonių plačiajuosčio ryšio naudojimas ypač išaugo.

Kitas svarbus apžvalgos akcentas – dirbtinio intelekto, „big data“ technologijų plėtra ir su tuo susijęs duomenų apsaugos bei privatumo reguliavimas. 2020 m. birželio mėn. net 60 šalių turėjo sukūrusios nacionalines dirbtinio intelekto strategijas. Šiame kontekste paminėtas ir Lietuvos planas kurti bandomąją dirbtinio intelekto inovacijų aplinką, skirtą dirbtiniam intelektui taikyti viešajame sektoriuje.

Apžvalgos tekstas: http://www.oecd.org/digital/oecd-digital-economy-outlook-2020-bb167041-en.htm

EBPO parengė Lietuvos ekonominę apžvalgą

2020 m. lapkričio 23 d. oficialiai pristatytas EBPO parengtas Lietuvos ekonominės apžvalgos tyrimas.
Ataskaitoje teigiama, kad eksporto ir investicijų augimas bei palanki verslo aplinka Lietuvą sparčiai priartina prie labiausiai išsivysčiusių organizacijos šalių. Vis dėlto sukuriama gerovė paskirstoma netolygiai tarp gyventojų ir regionų, todėl reikalingos tolesnės reformos.

Kas dveji metai EBPO rengiama Lietuvos ekonominė apžvalga – vienas išsamiausių EBPO atliekamų tyrimų. Šių metų apžvalgoje pagrindinis dėmesys skiriamas socialinei atskirčiai, pajamų nelygybei, geresniam švietimui ir įgūdžiams, labiau subalansuotai regionų plėtrai. Ekspertų nuomone, sustiprinus reguliavimo sistemą, sumažinus valstybinių įmonių apimtį ir perėjus prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos, bus galima padidinti produktyvumą ir kartu užtikrinti atsparų ir tvarų augimą.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija aktyviai dalyvavo parengiamuosiuose apžvalgos rengimo etapuose ir politinėse konsultacijose.

EBPO Lietuvos ekonomikos vertinimo tyrimas anglų k.:
https://www.oecd-ilibrary.org/economics/oecd-economic-surveys-lithuania-2020_62663b1d-en
Santrauka lietuvių ir anglų k.: http://www.oecd.org/economy/lithuania-economic-snapshot/

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-12-01