Naujienos

Atsakingo verslo elgesio ministrų susitikimas

EBPO atsakingo verslo ministrų susitikimas įvyko 2023 m. vasario 14–15 d. Pagrindinės susitikimo plenarinių sesijų temos buvo šios: atsakingo verslo elgesio įtaka pasaulio ekonomikai, atsigavimas ir augimas per atsakingo verslo elgesio standartų harmonizavimą, Gairių daugiašalėms įmonėms įgyvendinimas per Nacionalinius koordinacinius centrus. Panelinių sesijų metu diskutuota apie pasaulinių tiekimo grandinių stiprinimą per atsakingo verslo elgesį ir atsakingo skaitmeninimo galimybes.

Ministrų susitikimo metu paskelbta Rekomendacija dėl vyriausybių vaidmens skatinant atsakingo verslo elgesį. Lietuvai ypač svarbi dalis – Nacionalinių koordinacinių centrų (NKC) veiklos stiprinimas.

Lietuvai susitikime atstovavo ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis.

Skaitmeninės ekonomikos ministrų susitikimas

2022 m. gruodžio 13–15 d. įvyko EBPO skaitmeninės ekonomikos ministrų susitikimas. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas ilgalaikio atsigavimo ir ekonomikos augimo skatinimui kuriant patikimą, tvarią ir įtraukią skaitmeninę ateitį. Diskusijos vyko 4 pagrindinėmis temomis:

• pasaulinės ekonomikos skaitmeninimo įgalintojai,
• geresnės visuomenės kūrimas,
• skaitmeninėje transformacijoje pirmenybė teikiama žmonėms,
• dirbtinio intelekto ir naujų technologijų galių panaudojimas.

Susitikime buvo priimtos dvi deklaracijos:

• Deklaracija dėl vyriausybės prieigos prie privataus sektoriaus subjektų turimų asmens duomenų, kuria siekiama padidinti pasitikėjimą tarpvalstybiniais duomenų srautais, paaiškinant, kaip nacionalinio saugumo ir teisėsaugos institucijos gali pasiekti asmens duomenis pagal esamas teisines sistemas. Deklaracija anglų kalba skelbiama čia.
• Deklaracija dėl patikimos, tvarios ir įtraukios skaitmeninės ateities, kuriojepateikiama į žmogų ir žmogaus teises orientuotos skaitmeninės transformacijos vizija. Deklaracija anglų kalba skelbiama čia. 

Lietuvai susitikime atstovavo ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė.

EBPO pristatė Lietuvos ekonominę apžvalgą

2022 m. spalio 20 d. Vilniuje buvo pristatyta EBPO parengta 2022 m. Lietuvos ekonominė apžvalga, kurioje ekspertai apžvelgė situaciją Lietuvoje, įvertino sektorinės politikos poveikį ilgalaikiam šalies ekonomikos augimui ir pateikė rekomendacijos. Atskiras skyrius skirtas skaitmenizavimo temai.

Pagrindinės apžvalgos žinutės:

• Lietuva po pandemijos atsigavo itin sparčiai, tačiau karas Ukrainoje turėjo neigiamos įtakos šalies ekonomikai. EBPO prognozuoja, jog Lietuvos BVP 2022 m. augs 1,6 proc., 2023 m. – 1,3 proc.;
• Lietuvos produktyvumas padidėjo, tačiau jo lygis vis dar mažesnis nei EBPO vidurkis;
• nepaisant spartaus augimo, nedarbas išlieka didelis, o tai rodo darbo rinkos disbalansą, ypač didelį įgūdžių ir darbo vietų neatitikimą;
• nerimą kelia skurdas, regionų atskirtis ir augančios visuomenės senėjimo išlaidos;
• Lietuva yra stipriai pažengusi skaitmenizavimo srityje, tačiau galėtų didinti investicijas į inovacijas, šalinti trukdžius įmonėms (ypač SV) taikyti pažangias technologijas, gerinti prieigą prie finansavimo.

Pagrindinės rekomendacijos:

• su itin aukšta infliacija kovoti tinkamu tempu griežtinant fiskalinę politiką;
• užtikrinti, kad parama būtų skiriama tikslingai ir laikinai pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms ir verslams, kurie nukentėjo nuo aukštų elektros ir dujų kainų;
• užtikrinti, kad vidutiniu laikotarpiu deficitas grįžtų į tvarų lygmenį, laikantis fiskalinės drausmės taisyklių ir atliekant tolimesnes išlaidų peržiūras;
• apsvarstyti galimybę po 2026 m. nustatyti automatinį pensinio amžiaus ir gyvenimo trukmės susiejimą;
• savivaldai skirti daugiau nuosavų resursų;
• toliau konsoliduoti mokyklų tinklą.

EBPO Lietuvos ekonomikos apžvalga anglų k: https://one.oecd.org/document/2a9d7046/en/pdf

Apžvalgos santrauka anglų k.: https://www.oecd.org/economy/lithuania-economic-snapshot/

EBPO rekomendacija dėl SVV ir verslumo politikos

2022 m. birželį EBPO Ministrų Taryba priėmė naują EBPO rekomendaciją dėl SVV ir verslumo politikos. Rekomendacijos tikslas - pateikti įrodymais pagrįstą ir holistinę sistemą, kuri padėtų šalims kurti nuoseklią, veiksmingą ir efektyvią SVV ir verslumo politiką, skatinti jų indėlį į integracinį ir tvarų augimą. Rekomendacija reaguojama į ilgalaikį šalių poreikį turėti sistemas ir priemones, kurios padėtų didinti SVV ir verslumo politikos veiksmingumą, užtikrinant įvairių politikos sričių ir dalyvių nuoseklumą ir sinergiją. Po COVID-19 krizės ir spartėjančių tendencijų šis klausimas tapo dar aktualesnis, nes vyriausybės stengiasi remti SVV ir verslininkus, kad jie atsigautų ir prisitaikytų prie skaitmeninių ir ekologiškų technologijų.  

Visas rekomendacijos tekstas anglų kalba skelbiamas čia.

Kaip EBPO šalims sekasi siekti darnaus vystymosi tikslų?

2022 m. balandžio 27 d. EBPO paskelbė ataskaitą „The Short and Winding Road to 2030: Measuring Distance to the SDG Targets“, kurioje vertinama, kaip šalims sekasi siekti Jungtinių Tautų 17 darnaus vystymosi tikslų, naudojant 169 rodiklius.

• Visos EBPO šalys kol kas yra pasiekusios 10 rodiklių iš 112 (tiek jų galima išmatuoti pagal turimą statistinę informaciją) ir yra arti 18 – iš esmės tai pagrindinių poreikių užtikrinimas, tokių kaip maistas, vanduo, sanitarija, pradinis mokslas, gimdyvių ir kūdikių mirtingumas, teisinio identiteto užtikrinimas visiems gyventojams, ir politikos priemonių įgyvendinimas.
• Tyrimas parodė, kad Lietuva jau pasiekė 23 rodiklius iš 125, kuriems turima statistinė informacija, ir iki 2030 m. galėtų pasiekti dar 7. Tai neblogas pasiekimas palyginus su kitomis šalimis – pirmauja Šveicarija su 31 rodikliu, o Latvija ir Estija turi po 22 rodiklius.
• Lietuvoje, kaip ir beveik visose kitose EBPO narėse, išsivaduota iš ekstremalaus skurdo, tačiau santykinis skurdas mažėja per lėtai. Visiškai pasiekti (sumažinti)  gimdyvių ir kūdikių mirtingumo rodikliai, tačiau tikimybė susirgti kraujagyslių ir širdies ligomis, vėžiu ar diabetu, nors ir mažėjanti, bet vis dar didesnė nei daugelyje EBPO šalių (mus lenkia tik Latvija ir Vengrija). Lietuvos rodikliai geri gamtosaugoje - ypač saugomų teritorijų kategorijoje.

Ataskaitoje pažymima, kad ne visus rodiklius galima įvertinti dėl duomenų trūkumo, kai kur duomenys nepakankamai išsamūs arba pasenę, kai kuriems tikslams matuoti nėra sutartų rodiklių.

Visa ataskaita anglų kalba skelbiama https://www.oecd.org/publications/the-short-and-winding-road-to-2030-af4b630d-en.htm.

EBPO tyrimas apie smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) finansavimą

2022 m. kovo 29 d. EBPO paskelbė tyrimą apie smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) finansavimą (angl. Financing SMEs and Entrepreneurs 2022: An OECD Scoreboard) 48 šalyse laikotarpiu nuo 2007 iki 2021 m. EBPO vadovas M. Cormann pabrėžė, kad COVID-19 labiausiai paveikė SVV, o vyriausybės turi remti SVV, kad ekonomika taptų stipresnė, teisingesnė ir švaresnė.

Keletas tyrimo akcentų:

• SVV suteiktos paskolos 2020 m. palyginus su 2019 m. paaugo 4,9 proc. (anksčiau augdavo vidutiniškai 1,2 proc.);  Lietuvoje augimas siekė net 20 proc.;
• vyriausybės ekonomikos gaivinimo paketuose iš 25 proc. viso finansavimo, skirto ekonomikos gaivinimui, SVV skyrė tik 2 proc., iš jų - tik 2,5 proc. klimatui ir tvarumui;
• 2020 m. valstybės paramos priemonės prisidėjo prie įmonių bankrotų skaičiaus mažėjimo 26 iš 32 šalių. Bendras vidutinis bankroto lygis sumažėjo 11,7 proc. - tokio sumažėjimo per visą rezultatų apžvalgos istoriją dar nebuvo užfiksuota;
• Lietuvoje SVV sudaro 99,5 proc. visų Lietuvoje veikiančių įmonių, dauguma jų (83,7 proc.) labai mažos. Nuosavas kapitalas ir nebankiniai įsipareigojimai yra pagrindiniai SVV finansavimo šaltiniai. Bankų suteiktų paskolų SVV dalis 2020 m. pabaigoje sudarė 59% bendro paskolų ne finansų įmonėms portfelio – ši dalis palyginti su 2019 m. padidėjo 17 proc.

Tyrimo tekstas anglų kalbaFinancing SMEs and Entrepreneurs 2022: An OECD Scoreboard | en | OECD

EBPO generalinio sekretoriaus pavaduotojo Ulrik Knudsen vizitas

Liepos 8 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje apsilankė EBPO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Ulrik Knudsen. Susitikime su viceministre Jovita Neliupšiene aptartas bendradarbiavimas įgūdžių, inovacijų, valstybės valdomų įmonių ir kitose srityse. Svečias puikiai įvertino Lietuvos ekonomikos situaciją ir vykdomas reformas bei pakvietė tęsti bendradarbiavimą projektų įgyvendinimo srityje.

Plačiau: https://eimin.lrv.lt/lt/naujienos/tesiama-valstybes-imoniu-pertvarka-siekiama-didesnes-grazos-visuomenei-ir-valstybei

Nacionalinė įgūdžių strategija - ekspertinio Lietuvos ir EBPO bendradarbiavimo rezultatas

Lietuva, bendradarbiaudama su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), parengė nacionalinę įgūdžių strategiją. Joje pažymima, kad Lietuvoje, kaip ir kitose EBPO šalyse, globalios tendencijos -  skaitmenizacija, globalizacija, demografiniai pokyčiai ir klimato kaita keičia darbo vietas ir turi poveikį pačiai visuomenei.  Dėl to darbuotojams Lietuvoje  kyla gana didelė rizika dėl darbo automatizavimo, darbdaviai dažnai patiria sunkumų rasti reikalingų įgūdžių turinčių darbuotojų, o našumas tampa vis svarbesnis ekonominės gerovės variklis. Šios tendencijos ir iššūkiai stiprina Lietuvos poreikį kurti dinamišką įgūdžių politiką.

Projekto metu atliktas bendrasis Lietuvos įgūdžių sistemos efektyvumo vertinimas ir išskirtos keturios prioritetinės sritys:

• 1-asis prioritetas. Jaunų žmonių įgūdžių, kurie reikalingi karjerai ir gyvenime, ugdymas
• 2-asis prioritetas. Suaugusiųjų ir įmonių įsitraukimo į švietimą ir mokymą didinimas
• 3-asis prioritetas. Efektyvesnis žmonių įgūdžių panaudojimas darbo vietose
• 4-asis prioritetas. Įgūdžių politikų valdymo stiprinimas

Atsižvelgiant į šiuos pioritetus, ataskaitoje nurodomos galimybės ir pateikiamos rekomendacijos Lietuvai. Strategijos rengėjai dėkoja už indėlį Lietuvos ekspertams, tarp jų ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovams - Osvaldui Šmitui, Linui Kadžiui ir Jurgai Šimkutei.
 
Ataskaita anglų kalba: https://www.oecd.org/publications/oecd-skills-strategy-lithuania-14deb088-en.htm

EBPO pristatė pasaulio ekonomikos apžvalgą: Lietuva tarp greičiausiai atsigavusių šalių

Gegužės 31 d. EBPO pristatė pasaulio ekonomikos apžvalgą „Neeilinis atsigavimas“ (angl. „No ordinary recovery“).

Lietuvai 2021 m. prognozuojamas 3,7 proc.,  o 2022 m. – 4 proc. ekonomikos augimas. Lietuvos ekonomika pasirodė esanti gana atspari pandeminiam šokui: esame viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, kurios atsigavo greičiausiai ir kuriose realus BVP vienam gyventojui jau viršijo 2019 m. IV ketv. lygį (greičiau atsigavo tik Kinija ir Turkija).

Pagrindinės įžvalgos:

• Su palengvėjimu galime stebėti, kaip pasaulio ekonomikos ateitis šviesėja. EBPO prognozuoja, kad 2021 m. ji augs 5,8 proc. (2022 m. – 4,4 proc.),  eurozonoje – 4,3 proc  (2022 m. –  4,4 proc.). Tai yra sparčiausias pasaulio ekonomikos augimas nuo 1973 m.
• Deja, atsigavimas yra labai netolygus: nors dauguma šalių 2022 m. pabaigoje jau grįš į 2019 m. IV ketvirčio lygį, tačiau kai kurioms iš jų prireiks bent penkerių metų, kad grįžtų į ikipandeminį lygį.
• Neapibrėžtumas vis dar išlieka didelis, tačiau rizika tampa labiau subalansuota. Prioritetas turėtų būti skiriamas gyventojų vakcinacijai (ypač didelį nerimą kelia situacija besivystančiose ir mažų pajamų valstybėse). Kol didžioji  pasaulio gyventojų dalis nebus vakcinuota, tol išliks naujų viruso mutacijų rizika. Būtina įveikti vakcinų gamybos ir tiekimo kliūtis.
• Tvarų atsigavimą stabdo išaugusi nelygybė šalių viduje – labiausiai nuo pandemijos nukentėjo žemos kvalifikacijos gyventojai. Išlieka aukštos infliacijos tikimybė, kuriai įtakos turi   spragos tiekimo grandinėse. EBPO prognozuoja, kad kainų didėjimas bus laikinas. Taip pat stebima rizika, susijusi su augančiomis tiek vyriausybių, tiek įmonių, tiek verslo skolomis.

Apžvalga anglų kalba:

https://www.oecd.org/economic-outlook/may-2021/

Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) skaitmeninė transformacija turėtų būti spartesnė

Vasario 3 d. EBPO paskelbė smulkaus ir vidutinio verslo skaitmeninės transformacijos tyrimą.

Nors skaitmeninės transformacijos potencialas yra didžiulis, SVV juo naudojasi nepakankamai. SVV skaitmeninimo įgalinimas tapo svarbiausiu politikos prioritetu EBPO šalyse ir už jos ribų. Ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama skaitmeninio saugumo, internetinių platformų, „blockchain“ ekosistemų ir dirbtinio intelekto problemoms. 

Didžiausi SVV skaitmeninės transformacijos iššūkiai:

• 46 proc. įmonių sunkumų kelia verslo modelių ir praktikų pritaikymas;
• 44 proc. įmonių patiria įgūdžių trūkumą;
• 41 proc.  įmonių trūksta finansavimo persitvarkymo išlaidoms;
• tik apie 10 proc. SVV taiko didžiųjų duomenų analizę, mašininį mokymąsi ir dirbtinį intelektą, tuo tarpu šių technologijų panaudojimas vidutinėse ir didelėse įmonėse siekia iki 34 proc.

Vyriausybės raginamos sudaryti sąlygas SVV naudotis plačiajuosčiu tinklu, spartesniu interneto ryšiu, ypač užmiesčio teritorijose,  kurti el. platformas SVV veiklai užtikrinti ir darbuotojų kompetencijoms didinti.

Rekomenduojame plačiau susipažinti su EBPO ataskaita „SVV skaitmeninė transformacija“:

http://www.oecd.org/cfe/the-digital-transformation-of-smes-bdb9256a-en.htm

EBPO pristatė 2021 m. mokslo, technologijų ir inovacijų apžvalgą

Sausio 12 d. EBPO oficialiai pristatė pristatė mokslo, technologijų ir inovacijų (MTI) apžvalgą –„OECD Science, Technology and Innovation Outlook 2021“.

Joje apžvelgiamos MTI politikos tendencijos pasaulio kovos su COVID-19 pandemija ir jos sukeltos socialinės-ekonominės krizės kontekste. Akcentuojama, kad MTI atliko svarbų vaidmenį viruso suvaldymo ir spartaus vakcinų kūrimo procese.

Per pirmuosius pandemijos mėnesius nacionalinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) finansavimo įstaigos visame pasaulyje skyrė apie 5 mlrd. JAV dolerių (Europoje skirta daugiau kaip 850 mln.). Paskelbta apie 75 000 mokslinių publikacijų apie COVID-19, iš kurių didžioji dauguma buvo atviros prieigos. Daugiausiai šioje srityje dirba Kinijos ir JAV tyrėjai. JK, Vokietija, Prancūzija, Italija, Australija, Kanada ir Indija taip pat yra aktyvios tarptautinio mokslinio bendradarbiavo dalyvės.

COVID-19 krizė atvėrė didesnę prieigą prie duomenų, padidino skaitmeninių priemonių naudojimą, paskatino viešojo ir privataus sektorių partnerystę. Privatus sektorius pateikė daugybę novatoriškų sprendimų, padedančių įveikti nepaprastąją padėtį sveikatos srityje ir kuo veiksmingiau ją suvaldyti. Biofarmacijos pramonė, bendradarbiaudama su akademine visuomene, atliko ypač svarbų vaidmenį ir pradėjo šimtus klinikinių tyrimų, skirtų COVID-19 vaistams ir vakcinoms.

Atkreipiamas dėmesys, kad krizės metu skaitmeninio ir farmacijos sektoriaus įmonės klestėjo, didindamos investicijas į MTEP, o automobilių, aviacijos ir gynybos įmonės sumažino savo išlaidas į MTEP.

Žvelgiant į ateitį, MTI politika turėtų būti pertvarkyta siekiant išspręsti ilgalaikius tvarumo, įtraukties ir atsparumo iššūkius. Tai visų pirma susiję su tarpdisciplininių tyrimų skatinimu, mokslo institucijų pertvarka, parama naujų technologijų, pvz., inžinerinės biologijos ir robotikos, plėtrai.

Vyriausybėms rekomenduojama tikslingiau planuoti tiesiogines MTEP paramos priemones, tokias kaip dotacijos, apdovanojimai, sutartys ir pan., kurios būtų tinkamesnės ilgalaikiams, didelės rizikos MTI, kuriantiems visuomenės gerovę, remti. Be to, vyriausybės turėtų įgyvendinti ambicingesnę įrodymais grįstą MTI politiką.

Su apžvalga rekomenduojame susipažinti išsamiau:

https://www.oecd-ilibrary.org/science-and-technology/oecd-science-technology-and-innovation-outlook-2021_75f79015-en

Skaitmeninės ekonomikos apžvalga 2020

2020 m. lapkričio 27 d. oficialiai pristatytas EBPO Skaitmeninės ekonomikos apžvalga.
Džiugu pastebėti, kad Lietuva yra trečia daugiausiai šviesolaidinio plačiajuosčio interneto abonentų turinti EBPO šalis.

Apžvalgoje pabrėžiama, kad prieiga prie interneto ir naudojimosi juo netolygus pasiskirstymas – svarbiausi makroekonominiai iššūkiai. Covid-19 sukeltas skaitmeninimo šuolis kelia iššūkį mažinti skaitmeninimo lygio atotrūkį tarp skirtingų regionų ar gyventojų amžių grupių. Tik 52 porc. Europos kaimo vietovių namų ūkių turi prieigą prie plačiajuosčio ryšio, palyginti su 83 proc. kitose vietovėse, ir tik 58 proc. vyresnio amžiaus žmonių (55-75 m.) naudojasi internetu, nors nuo 2010 m. jų proporcija padidėjo (tuomet buvo 30 proc.).
Skirtingų dydžių įmonių ICT panaudojimas taip pat netolygus, tačiau pažymėtina, jog Lietuvoje ir Lenkijoje įmonių plačiajuosčio ryšio naudojimas ypač išaugo.

Kitas svarbus apžvalgos akcentas – dirbtinio intelekto, „big data“ technologijų plėtra ir su tuo susijęs duomenų apsaugos bei privatumo reguliavimas. 2020 m. birželio mėn. net 60 šalių turėjo sukūrusios nacionalines dirbtinio intelekto strategijas. Šiame kontekste paminėtas ir Lietuvos planas kurti bandomąją dirbtinio intelekto inovacijų aplinką, skirtą dirbtiniam intelektui taikyti viešajame sektoriuje.

Apžvalgos tekstas: http://www.oecd.org/digital/oecd-digital-economy-outlook-2020-bb167041-en.htm

EBPO parengė Lietuvos ekonominę apžvalgą

2020 m. lapkričio 23 d. oficialiai pristatytas EBPO parengtas Lietuvos ekonominės apžvalgos tyrimas.
Ataskaitoje teigiama, kad eksporto ir investicijų augimas bei palanki verslo aplinka Lietuvą sparčiai priartina prie labiausiai išsivysčiusių organizacijos šalių. Vis dėlto sukuriama gerovė paskirstoma netolygiai tarp gyventojų ir regionų, todėl reikalingos tolesnės reformos.

Kas dveji metai EBPO rengiama Lietuvos ekonominė apžvalga – vienas išsamiausių EBPO atliekamų tyrimų. Šių metų apžvalgoje pagrindinis dėmesys skiriamas socialinei atskirčiai, pajamų nelygybei, geresniam švietimui ir įgūdžiams, labiau subalansuotai regionų plėtrai. Ekspertų nuomone, sustiprinus reguliavimo sistemą, sumažinus valstybinių įmonių apimtį ir perėjus prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos, bus galima padidinti produktyvumą ir kartu užtikrinti atsparų ir tvarų augimą.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija aktyviai dalyvavo parengiamuosiuose apžvalgos rengimo etapuose ir politinėse konsultacijose.

EBPO Lietuvos ekonomikos vertinimo tyrimas anglų k.:
https://www.oecd-ilibrary.org/economics/oecd-economic-surveys-lithuania-2020_62663b1d-en
Santrauka lietuvių ir anglų k.: http://www.oecd.org/economy/lithuania-economic-snapshot/