Anykščiai

Anykščiai– Šiaurės rytų Lietuvoje esantis miestas, kuriame yra gamtinių kurortologinių išteklių potencialas, tinkamas gydomajai (sanatorinei) rekreacijai plėtoti. Turizmui ir rekreacijai tinkančius gamtinius išteklius sudaro gamtiniai ir kai kurie antropogeninės kilmės ar tik antropogenizuoti kraštovaizdžio elementai (tvenkiniai, parkai ir pan.) bei jų deriniai: želdiniai, vandens telkiniai, geomorfologinės struktūros. Svarbiausias gydomasis veiksnys Anykščiuose yra sausi pušynai, kurių grynas, prisotintas fitoncidų oras sudaro puikias sąlygas klimatinei reabilitacijai. Anykščiuose yra gydomojo mineralinio vandens šaltinis, naudojamas gydomųjų vonių procedūroms.

Kurortinės teritorijos statutas Anykščių m. suteiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 727.

Išsamesnė informacija apie turizmo galimybeswww.antour.lt

Ignalina

Ignalina– Šiaurės rytų Lietuvoje esantis miestas bei Palūšės ir Strigailiškio kaimai išskiria klimato sąlygomis, rekreaciniais ištekliais, tinkamais rekreacijai ir aktyviam poilsiui organizuoti. Rajone yra prielaidų pradėti teikti balneoterapijos procedūras.

Kurortinės teritorijos statutas Ignalinos miestui, Strigailiškio ir Palūšės kaimų dalims suteiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 688.

Išsamesnė informacija apie turizmo galimybeswww.ezerukrastas.lt

Trakai

Trakai– ežerų gausios apylinkės, kuriose sudarytos sąlygos turizmui ir rekreacijai plėtoti. Trakuose yra gamtinių, antropogeninės kilmės ar tik antropogenizuotų kraštovaizdžio elementų (tvenkiniai, parkai ir pan.) bei jų derinių: želdinių, vandens telkinių, vertingų kraštovaizdžio kompleksų. Vienu iš gydomųjų veiksnių Trakuose yra miškai, kurių 87 proc. sudaro spygliuočiai, o grynasis prisotintas fitoncidų oras sudaro sąlygas klimatinei reabilitacijai.

Kurortinės teritorijos statutas Trakams suteiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 945.

Išsamesnė informacija apie turizmo galimybeswww.trakai.lt

Zarasai

Zarasai– Šiaurės rytų Lietuvoje, ežerų apsuptoje kalvotoje vietoje, esantis miestas, kuris pasižymi vaizdingu kraštovaizdžiu, sutvarkyta rekreacine aplinka ir sveikatai palankiu mikroklimatu. Turizmui ir rekreacijai tinkančių gamtinių išteklių pagrindą Zarasuose sudaro gamtiniai ir kai kurie antropogeninės kilmės ar tik antropogenizuoti kraštovaizdžio elementai (parkai ir pan.) bei jų deriniai: želdiniai, vandens telkiniai, kraštovaizdžio kompleksai.

Kurortinės teritorijos statutas Zarasams suteiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 875

Išsamesnė informacija apie turizmo galimybeswww.zarasai.lt

Kulautuva-Kačerginė-Zapyškis

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane Kauno-Jurbarko teritorijos priskiriamos prie labai didelio ir didelio potencialo rekreacinių arealų, sudarančių nacionalinės svarbos rekreacines sistemas. Kulautuvos ir Kačerginės miesteliai pasižymi ne tik gamtiniais – turistiniais ištekliais, bet ir kurortinio gydymo tradicijomis. Pirmą kartą Kulautuvos miesteliui kurorto statusas buvo Ministrų kabineto patvirtintas ir pripažintas 1933 m. balandžio 21 d. Gamtiniai veiksniai, palankūs plėtoti sanatorinį gydymą, kurio ištakos šiame regione siekia net 1930 m.

Pagrindiniai Kačerginės miestelyje, Kulautuvos miestelyje ir Zapyškio miestelio teritorijos dalyje esantys gamtiniai ištekliai, turintys didžiausią reikšmę jos kraštovaizdžio estetiniam, rekreaciniam bei turistiniam patrauklumui, yra supantys Kulautuvos ir Kačerginės miškai bei Nemunas ir jo slėnio zona, kurioje galima plėtoti ekologinį turizmą.

Kurortinės teritorijos statutas suteiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 121

Išsamesnė informacija apie turizmo galimybes www.kaunorajonas.lt

Atnaujinimo data: 2024-01-22