Konkurencijos politika

Konkurencijos politika Lietuvoje

• Ekonomikos ir inovacijų ministerija nuo 2011 m. liepos mėn. yra konkurencijos politikos formuotoja.
• Pagrindinė konkurencijos politiką įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, kuri vykdo Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo priežiūrą.
• Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kaip konkurencijos politikos formuotoja, aktyviai bendradarbiauja su Konkurencijos taryba, tačiau, vykdydama savo funkcijas, Konkurencijos taryba yra savarankiška ir nepriklausoma. Taip užtikrinamas konstitucinis valdžios atskyrimo principas.
• Sąžiningos konkurencijos principas nuosekliai įtvirtintas nacionalinių ir ES teisės aktų hierarchijoje:
  • Lietuvos Respublikos Konstitucija;
  • Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo;
  • ES reglamentai;
  • Konkurencijos įstatymas;
  • Sektoriniai įstatymai (Šilumos ūkio įstatymas, Energetikos įstatymas ir kiti);
  • Vyriausybės patvirtintos Konkurencijos politikos nuostatų taikymo gairės;
  • Kiti Vyriausybės ir Konkurencijos tarybos nutarimai.
• Šiuose teisės aktuose įtvirtinta, kad sąžininga konkurencija yra visuotinė vertybė – ekonomikos veikimo pagrindas, todėl turi būti saugoma.
• Pagrindinis konkurencijos politikos tikslas (įtvirtintas Konkurencijos politikos nuostatų taikymo gairėse) apima ne tik klasikinę konkurencijos teisę siaurąja prasme, – apsaugoti konkurencijos laisvę ir sudaryti sąlygas konkuruoti, siekiant užtikrinti veiksmingą, sąžiningą ūkio subjektų konkurenciją, kuri vartotojams teiktų didžiausią galimą naudą, – bet ir yra siejamas su platesniu kontekstu – verslo sąlygų gerinimu ir ekonomikos augimo skatinimu.
• Vykdydama konkurencijos politikos formuotojos funkciją, Ekonomikos ir inovacijų ministerija itin daug dėmesio skiria tam, kad Vyriausybės priimami sprendimai nepažeistų konkurencijos principų ir taisyklių.Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 4 straipsniu ir Konkurencijos politikos nuostatų taikymo gairėmis, imamasi aktyvių veiksmų, kad teisės aktuose nebūtų įtvirtinta nepagrįstų konkurencijos ribojimų, diskriminuojančių ar privilegijuojančių sąlygų.
• Taip pat Ekonomikos ir inovacijų ministerija akcentuoja poveikio vertinimo svarbą. Poveikio vertinimas, apimantis ir poveikio konkurencijai vertinimą, yra svarbi priemonė užtikrinant, kad priimami sprendimai būtų pagrįsti.