BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis.


Konkurencijos politika

Konkurencijos politika Lietuvoje

  • Ekonomikos ir inovacijų ministerija nuo 2011 m. liepos mėn. yra konkurencijos politikos formuotoja.
  • Pagrindinė konkurencijos politiką įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, kuri vykdo Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo priežiūrą.
  • Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kaip konkurencijos politikos formuotoja, aktyviai bendradarbiauja su Konkurencijos taryba, tačiau, vykdydama savo funkcijas, Konkurencijos taryba yra savarankiška ir nepriklausoma. Taip užtikrinamas konstitucinis valdžios atskyrimo principas.
  • Sąžiningos konkurencijos principas nuosekliai įtvirtintas nacionalinių ir ES teisės aktų hierarchijoje:
    • Lietuvos Respublikos Konstitucija;
    • Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo;
    • ES reglamentai;
    • Konkurencijos įstatymas;
    • Sektoriniai įstatymai (Šilumos ūkio įstatymas, Energetikos įstatymas ir kiti);
    • Vyriausybės patvirtintos Konkurencijos politikos nuostatų taikymo gairės;
    • Kiti Vyriausybės ir Konkurencijos tarybos nutarimai.
  • Šiuose teisės aktuose įtvirtinta, kad sąžininga konkurencija yra visuotinė vertybė – ekonomikos veikimo pagrindas, todėl turi būti saugoma.
  • Pagrindinis konkurencijos politikos tikslas (įtvirtintas Konkurencijos politikos nuostatų taikymo gairėse) apima ne tik klasikinę konkurencijos teisę siaurąja prasme, – apsaugoti konkurencijos laisvę ir sudaryti sąlygas konkuruoti, siekiant užtikrinti veiksmingą, sąžiningą ūkio subjektų konkurenciją, kuri vartotojams teiktų didžiausią galimą naudą, – bet ir yra siejamas su platesniu kontekstu – verslo sąlygų gerinimu ir ekonomikos augimo skatinimu.
  • Vykdydama konkurencijos politikos formuotojos funkciją, Ekonomikos ir inovacijų ministerija itin daug dėmesio skiria tam, kad Vyriausybės priimami sprendimai nepažeistų konkurencijos principų ir taisyklių.Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 4 straipsniu ir Konkurencijos politikos nuostatų taikymo gairėmis, imamasi aktyvių veiksmų, kad teisės aktuose nebūtų įtvirtinta nepagrįstų konkurencijos ribojimų, diskriminuojančių ar privilegijuojančių sąlygų.
  • Taip pat Ekonomikos ir inovacijų ministerija akcentuoja poveikio vertinimo svarbą. Poveikio vertinimas, apimantis ir poveikio konkurencijai vertinimą, yra svarbi priemonė užtikrinant, kad priimami sprendimai būtų pagrįsti.