Socialinis verslas

2020 m. gegužės 7 dieną vyko, jau kasmetiniu renginiu tapęs, Socialinio verslo forumas. Šių metų pagrindinė forumo tema – socialinės investicijos – finansinės ir ne finansinės priemonės, modeliai, kurių pagalba socialiniai verslai galėtų greičiau augti ir kurti didesnę vertę visuomenei. Taip pat forumo metu buvo skiriama daug dėmesio alternatyviems paslaugų perdavimo modeliams, tokiems kaip poveikio pirkimai ir socialinio poveikio obligacijos.

Renginio video įrašas

 

2019 m. balandžio 17 dieną šeštojo Socialinio verslo forumo metu buvo pristatyta EBPO kartu su Europos Komisija atlikta išsami apžvalga "Socialinio verslumo ir socialinio verslo plėtros skatinimas Lietuvoje".

Apžvalgos santrauka

Apžvalgos priedas Veiksmų planas

EBPO apžvalga

Taip pat ši apžvalga skelbiama ir EBPO svetainėje.

 

2015 m. balandžio 3 dieną Ūkio ministras įsakymu patvirtino Socialinio verslo koncepciją. Iki šiol socialinis verslas nebuvo reglamentuotas, todėl nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos jam skatinti ir valstybės pagalbai gauti.

Socialinio verslo koncepcijoje įtvirtintas socialinio verslo apibrėžimas leidža aiškiau įžvelgti skirtumus tarp socialinio verslo ir jau įtvirtinto socialinių įmonių apibrėžimo, pateikto Socialinių įmonių įstatyme. Koncepcijoje numatyta, kad socialinis verslas – tai verslo modelis, pagal kurį, išnaudojant rinkos mechanizmą, pelno siekimas susiejamas su socialiniais tikslais ir prioritetais, remiamasi socialiai atsakingo verslo bei viešojo ir privataus sektorių partnerystės nuostatomis, taikomos socialinės inovacijos. Koncepcijoje įtvirtinta, kad socialinį verslą gali vykdyti pelno siekiančios įmonės, kurių ekonominės veiklos pagrindinis tikslas – socialinė nauda, ir pelno nesiekiančios organizacijos, savo veikloje taikančios verslo modelius.

Socialiniam verslui būdingas labai platus veiklos spektras. ES valstybėse narėse socialinis verslas dažniausiai veikia trijose srityse: integracijos į darbo rinką, asmeninių paslaugų ir socialiai atskirtų vietovių vystymo. Atsižvelgiant į socialinės ekonomikos raidos tendencijas ES, socialinio verslo plėtra Lietuvoje taip pat turėtų vykti dviem kryptimis – skatinant tradicinį privatų verslą įsitraukti sprendžiant socialines problemas ir skatinant nevyriausybines organizacijas savo veikloje taikyti verslo modelius.

Nors Lietuvoje socialinis verslas yra dar mažai žinomas, trūksta geros praktikos pavyzdžių, stokojama skatinamųjų ir finansinės paramos priemonių, faktiškai socialinių verslų skaičius šalyje nuolat auga. 2018 m. pabaigoje, VšĮ "Versli Lietuva" duomenimis, Lietuvoje veikė beveik 90 socialinių verslų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano 1.1 krypties, 1.1.5 darbo, 4 punktu „Laipsniškas viešųjų paslaugų perdavimas socialinio verslo subjektams, pritaikant individualias partnerystės priemones: viešieji pirkimai; koncesija; viešojo ir privataus subjektų partnerystė“, Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje sudaryta darbo grupė 2018 m. pabaigoje parengė Rekomendacijas dėl laipsniško viešųjų paslaugų perdavimo socialinio verslo subjektams modelių. Rekomendacijos nustato valstybės ir savivaldybių institucijoms rekomenduojamus viešųjų paslaugų teikimo perdavimo socialinio verslo subjektams būdus. Rekomendacijose siūlomos priemonės labiausiai tinka socialinių paslaugų teikimui perduoti, tačiau gali būti naudojami ir kitų viešųjų paslaugų teikimo perdavimui socialinio verslo subjektams.

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-10-23