DUK deklaruojant smulkiojo ir vidutinio verslo (toliau – SVV) subjekto statusą

SVV subjekto statusą gali deklaruoti bet kurios formos juridinis asmuo (UAB, AB, mažoji bendrija ir kt.) arba verslininkas (fizinis asmuo), vykdantys ekonominę veiklą, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme (toliau – Įstatymas).

SVV statuso deklaracija pateikiama tai institucijai ar įstaigai, į kurią kreipiamasi valstybės paramos (savivaldybei, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir kitiems).

Įmonės, kurios atitinka bent vieną toliau nurodytų kriterijų, yra laikomos susijusiomis:

1) įmonės, kurias sieja kuris nors iš šių ryšių:

a) viena įmonė turi daugumą dalyvių balsų kitoje įmonėje;

b) viena įmonė turi teisę skirti ir atšaukti daugumą kitos įmonės valdymo, priežiūros ar administravimo organo narių;

c) įmonei suteikta teisė daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sutarčių, sudarytų su ta kita įmone, arba dėl šios įmonės steigimo dokumentų nuostatų;

d) įmonė, turinti dalyvių balsų kitoje įmonėje, kuri dėl su tos kitos įmonės dalyviais sudarytų sutarčių kontroliuoja daugumą šios įmonės dalyvių balsų;

2) kai dėl to paties fizinio asmens ar kartu veikiančių fizinių asmenų veiklos susiformavę bent vienas iš šios dalies 1 punkte nurodytų įmonių ryšių, jeigu šios įmonės verčiasi tokia pat veikla ar dalimi tokios pat veiklos toje pačioje rinkoje ar susijusiose rinkose.

Susijusios rinkos – tam tikros prekės ar paslaugos rinkos tiesioginių ryšių siejamų vartotojų ar tiekėjų rinkos. Europos Komisijos parengtame MVĮ apibrėžties vartotojo vadove nustatyta, kad gretimoji (atitinkama) rinka arba glaudžiai susijusios kaimyninės rinkos (Adjacent/relevant market) yra rinkos, kuriose esamos prekės ar paslaugos vie­nos kitas papildo arba priklauso tų pačių klientų įprastai perkamų tos pačios galutinės paskirties prekių asortimentui.

Darbuotojas, dirbęs visą darbo dieną, laikomas vienetu, o ne visą darbo dieną dirbę darbuotojai vertinami kaip vieneto dalys.

Jei įmonės dalyvis (akcininkas ar steigėjas) yra valstybė ar savivaldybė, įmonė nėra SVV subjektas (išskyrus Įstatymo 3 straipsnio 15 dalyje numatytas išimtis).

Deklaruojantis SVV subjekto statusą asmuo (pareiškėjas) prie savo rodiklių partnerinės įmonės rodiklius sumuoja proporcingai turimų dalyvių balsų skaičiui (pvz., jei pareiškėjas turi 40 proc. dalyvių balsų kitoje įmonėje, sumuojant rodiklius taikomas 0,4 koeficientas).

Susijusios įmonės atitinkami rodikliai (darbuotojų skaičius, metinės pajamos ir balanse nurodyto turto vertė) sumuojami nemažinant turimų dalyvių balsų skaičiaus (pvz., jei pareiškėjas turi 60 proc. balsų kitoje įmonėje, sumuojant rodiklius abiejų įmonių rodikliai yra susumuojami 100 proc.).

Dvejus metus veikiantis verslo subjektas nurodo savo paskutinių dvejų metų statusą (labai maža įmonė, maža įmonė, vidutinė įmonė, didelė įmonė). Trejus ir daugiau metų veikiantis verslo subjektas nurodo savo paskutinių dvejų metų statusą (labai maža įmonė, maža įmonė, vidutinė įmonė, didelė įmonė), o jeigu per paskutinius dvejus metus verslo subjekto statusas keitėsi,– paskutinių trejų metų ir tokio verslo subjekto statusas vertinamas pagal šioje lentelėje pateiktus duomenis:

Eil. Nr.

Užužpraeitų metų verslo subjekto statusas

Užpraeitų metų verslo subjekto statusas

Praėjusių metų verslo subjekto statusas

Verslo subjekto statusas Deklaracijos pateikimo metu

1.

Ne SVV subjektas

Ne SVV subjektas

SVV subjektas

Ne SVV subjektas

2.

Ne SVV subjektas

SVV subjektas

SVV subjektas

SVV subjektas

3.

SVV subjektas

SVV subjektas

SVV subjektas

SVV subjektas

4.

SVV subjektas

Ne SVV subjektas

SVV subjektas

SVV subjektas

5.

SVV subjektas

SVV subjektas

Ne SVV subjektas

SVV subjektas

6.

SVV subjektas

Ne SVV subjektas

Ne SVV subjektas

Ne SVV subjektas

7.

Ne SVV subjektas

SVV subjektas

Ne SVV subjektas

Ne SVV subjektas

8.

Ne SVV subjektas

Ne SVV subjektas

Ne SVV subjektas

Ne SVV subjektas

Paraiškos vertinimo metu paaiškėjus, kad po SVV subjekto statuso deklaravimo datos SVV subjektas buvo sujungtas ar prijungtas prie kito verslo subjekto (-ų), SVV subjektas įsigijo 25 ir daugiau procentų kitos įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba SVV subjekto 25 ir daugiau procentų akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių įsigijo kitas verslo subjektas, verslo subjekto statusas nustatomas pagal po sandorio sudarymo dienos atsiradusius įmonių tarpusavio ryšius.

Susijusių įmonių ir partnerinių įmonių ryšiai nustatomi pagal deklaravimo dieną galiojančius įmonių tarpusavio ryšius.

Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 2 punkte nustatyta, kad susijusios įmonės yra tokios įmonės, kurias sieja dėl to paties fizinio asmens ar kartu veikiančių fizinių asmenų veiklos susiformavę Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a–d papunkčiuose nurodyti įmonių ryšiai, jei šios įmonės verčiasi tokia pat veikla ar tokia pat daline veikla toje pat rinkoje ar susijusiose rinkose (įmonių gaminamos prekės ar teikiamos paslaugos vie­nos kitas papildo arba priklauso tų pačių klientų įprastai perkamų tos pačios galutinės paskirties prekių asortimentui). Šeimos ryšiai laikomi pakankamais, kad būtų daroma išvada, jog fiziniai asmenys veikia kar­tu.

Europos Komisijos parengtame MVĮ apibrėžties vartotojo vadove nustatyta, kad esminė įtaka yra visada, kai įmonės veiklos ir finansų politikai daroma įtaka pagal kitos įmo­nės norus. Pavyzdžiai, kokiais atvejais gali būti daromas lemiamas poveikis:

  1. kai akcininkas turi „veto teises“ priimant strategi­nius įmonės sprendimus (veto tei­sės, kuriomis gali būti perduodama kontrolė, paprastai siejamos su tokiais sprendimais kaip biudžeto, verslo plano, didelių investicijų ar vyresniosios vadovybės skyrimo klausimais);

  2. kai įgaliojimais pagal ilgalaikes sutartis įgyjama įmonės valdymo ir išteklių kontrolė, pavyzdžiui, įsigyjant akcijų ar turto sudaromos organizaci­nės sutartys arba ki­tokios sutartys, verslo nuomos su­sitarimai, ku­riais įsigyjan­čiam subjektui suteikiama val­dymo ir išteklių kontrolė, nors nuo­savybės teisės ar akcijos jam neper­duodamos;

  3. kai su tiekėjais ar klientais sudaromos labai svar­bios ilgalaikės tiekimo sutartys arba suteikia­mi kreditai, kurie kartu su struktūriniais ryšiais taip pat gali suteikti galią daryti lemiamą įta­ką;

  4. kai smulkiesiems akcininkams suteikiama vienvaldė kontrolė.

Europos Teisingumo Teismas 2014 m. vasario 27 d. sprendimu byloje C-110/13 priėmė sprendimą` ir išaiškino, kaip turėtų būti vertinamos 2003 m. gegužės 6 d. Europos Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB dėl mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties 3 straipsnio 3 dalyje (Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 2 punktas) nustatytos susijusios įmonės per kartu veikiančių fizinių asmenų grupę. Teismas nustatė, kad įmonės gali būti laikomos susijusiomis, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį, kai išnagrinėjus jų tarpusavio teisinius ir ekonominius santykius matyti, kad jos per fizinį asmenį arba kartu veikiančių asmenų grupę sudaro vieną ekonominį vienetą, net jeigu jų formaliai nesieja kuris nors iš Rekomendacijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų santykių.

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-04-03