A. Armonaitė apie šios kadencijos darbus: pritraukėme pasaulinių investicijų ir kūrėme darbo vietas

Skaičiuojant paskutiniąsias ketverių metų kadencijos dienas, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, kad pastaraisiais metais mūsų šalies verslai turėjo kaip niekad atviras galimybes kurtis, plėstis ir stiprinti savo veiklą. 

„Šis laikotarpis buvo pilnas sunkumų, tačiau pavyko įgyvendinti visus savo planus. Tai leido mūsų verslams prisitaikyti prie pokyčių ir sėkmingai augti. Vienas iš svarbių pasiekimų – įgyvendintas 1 mlrd. eurų planas, kuriuo padėjome verslams atsinaujinti, skaitmenizuoti veiklą, sparčiau pasistūmėti link žalumo. Jau dabar matome šių investicijų rezultatus. 

Taip pat daug pastangų įdėjome gerinant verslo aplinką. Tai lėmė, kad į šalį pritraukėme beveik 200 užsienio investuotojų projektų, kurie sukurs daugiau kaip 15 tūkst. darbo vietų ir pritrauks 755 mln. eurų investicijų. Pasaulis mus mato ir žino – investuotojai aktyviai renkasi Lietuvą ir padeda išnaudoti mūsų turimą potencialą“, – sako ministrė A. Armonaitė.

Tarp į Lietuvą per ketverius metus pritrauktų užsienio investuotojų – nuo visame pasaulyje garsėjančių gynybos ir saugumo pramonės įmonių iki žymių biotechnologijų sektoriaus dalyvių. Tarp šįmet pasirašytų susitarimų minėtinas susitarimas su savo gamyklą Lietuvoje atidarysiančia Vokietijos gynybos pramonės įmone „Rheinmetall“, atstovybę čia steigsiančiu vienu didžiausių vokiečių bankų „Commerzbank“. 

Taip pat į Lietuvą žengė Jungtinės Karalystės tvariųjų technologijų lyderė „Johnson Matthey“, JAV programinės įrangos gigantė „Palantir Technologies“, JAV technologijų milžinė „Epam Systems” ir gyvybės mokslų sektoriaus žvaigždė „Dexcom“.  

Į šalį buvo pritraukta ir viena didžiausių pasaulyje privačių finansinių paslaugų grupių „Alter Domus“, skaitmeninių, debesijos ir saugumo paslaugų lyderė „Accenture“, pasaulinė dviračių pramonės lyderė „Pon.Bike“, aviakompanija „Ryanair“, Kauno rajone įkūrusi lėktuvų remonto bazę. Taip pat savo pirmąjį tarptautinį padalinį, aptarnaujantį Europos rinką, Lietuvoje atidarė ir JAV fintech vienaragis „DriveWealth“.

„Tokių milžiniškų investicijų pritraukimas yra įrodymas, kad Lietuva įtvirtina savo pozicijas tarptautinėje rinkoje. Be to, tai didžiulis pasiekimas ir Lietuvos ekonomikai. Skaičiuojame, kad į šalį pritrauktų tarptautinių įmonių, veikiančių ir šalies regionuose, mokami atlyginimai yra 51 proc. didesni“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis. 

Kuriamos darbo vietos

Tarp svarbiausių EIMIN pasiekimų – ir pasirašytos stambios investicinių projektų sutartys, atveriančios Lietuvai naujas galimybes. Nuo 2021 m., kai buvo pradėta taikyti žaliojo koridoriaus iniciatyva, EIMIN jau pasirašė 17-ka tokių sutarčių – visas jas įgyvendinant bus sukurta daugiau kaip 4,6 tūkst. darbo vietų ir pritraukta daugiau kaip 1,5 mlrd. eurų investicijų.

Daug dėmesio skirta ir šalies savivaldybių patrauklumui didinti – čia tiesiami nauji strategiškai svarbūs keliai, nuosekliai gerinama infrastruktūra. Iš viso per 4-erius metus regionų keliams ir infrastruktūrai skirta daugiau kaip 76,3 mln. eurų.

Taip pat, stiprindama Lietuvos verslus, EIMIN per įvairias finansines priemones (paskolas, garantijas, rizikos kapitalo investicijas) net 11,7  tūkst. įmonių skyrė daugiau kaip 463,2 mln. eurų.  

Siekiant Lietuvoje ne tik skatinti investicijų pritraukimą ir darbo vietų kūrimąsi, bet ir užtikrinti, kad bus įgyvendinti klimatui neutralios ekonomikos tikslai, 2021–2027 m. ES fondų investicijomis Lietuvoje finansuota daugiau kaip 1,9 tūkst. projektų, kuriems skirta 483 mln. eurų. 

„Šios lėšos orientuotos į inovacijas ir technologijas, atsinaujinančios energetikos plėtrą ir pramonės dekarbonizaciją. Tai itin svarbu kalbant apie Lietuvos ekonomiką, siekiančią ne tik augti, bet ir užtikrinti, kad šis augimas būtų tvarus, palankus klimatui ir prisidėtų prie Europos žaliųjų tikslų įgyvendinimo,“ – teigia ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerė Iveta Paludnevičiūtė.

Išskirtinis dėmesys saugumui

EIMIN aktyviai dėjo pastangas siekdama užtikrinti šalies saugumą – pasirašytas gynybos ir saugumo pramonės veiksmų planas už beveik 37 mln. eurų, kuris padės dar geriau išnaudoti Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės potencialą. Inicijuoti ir Lietuvos gynybos bei saugumo pramonei aktualūs įstatymų pakeitimai – jais atsisakoma perteklinių reikalavimų ir, sumažinus ribojimus ginkluotės gamybai, bus išvengta priklausomybės nuo užsienio tiekėjų. 

Be to, per šiuos metus supaprastintos stambiems projektams, kurie skirti neatidėliotiniems valstybės saugumo ir gynybos poreikiams užtikrinti, reikalingos su teritorijų planavimu, žemės sklypų formavimu ir statyba susijusios procedūros – jos sutrumpėjo iki pusės metų. Panaikintas ir ribojimas verslui vykdyti gynybos srities veiklą Lietuvoje esančiose laisvosiose ekonominėse zonose. 

„Taip pat aktyviai stipriname gynybos inovacijų ekosistemą, nes tai ne tik skatina technologinį proveržį, bet ir didina šalies gynybinį pajėgumą ir užtikrina greitą prisitaikymą prie nuolat kintančių situacijų. Praėjusiais metais įsteigtas 13,5 mln. eurų vertės rizikos kapitalo fondas „MILInvest“ jau padėjo investuoti 1,7 mln. eurų į 8 startuolius, kurie ketina vystyti pažangias gynybos technologijas – nuo lazerių, dronų kūrimo iki minų aptikimo technologijų“, – pažymi ekonomikos ir inovacijų viceministrė Erika Kuročkina. 

Siekdamos stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, Inovacijų agentūra, Lietuvos kariuomenė ir Gynybos resursų agentūra pasirašė memorandumą dėl gynybos inovacijų plėtros. Vykdydama susitarimą Inovacijų agentūra įgyvendino priemonę „Gynybos inovacijų čekiai“, skirtą įmonėms įsigyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) paslaugų, sprendžiant kariuomenei aktualius iššūkius.

Taip pat šiais metais Lietuva prisijungė prie NATO gynybos inovacijų akceleratoriaus DIANA programos. Pasak viceministrės, tai padeda auginti gynybos inovacijų lyderius – Lietuvos kosmoso startuolis „Astrolight“ jau pateko į antrąjį NATO DIANA etapą.  

Startuolių ekosistema – viena iš Europos lyderių

Sėkmingai augintas ir startuolių skaičius – Lietuvos startuolių ekosistema, turinti tris vienaragius, šiuo metu yra viena lyderiaujančių Europoje. Šalyje jau veikia daugiau nei 1000 startuolių, kurių vertė siekia 13,7 mlrd. eurų, o pernai jie pritraukė daugiau kaip 292 mln. eurų investicijų.

Be to, į Lietuvą pritrauktas vienas žinomiausių pasaulyje akceleratorių iš JAV „Plug and Play“, kuris šiais metais jau įgyvendino du akceleravimo ciklus. Skaičiuojama, kad „Plug and Play“ per trejus metus investuos 5,9 mln. eurų į ne mažiau kaip 45 startuolius.

Lietuva taip pat pasirašė sutartis ir su kitais žinomais tarptautiniais akceleratoriais: „xEdu“ iš EdTech pramonės ir „Game BCN“ bei „Peninsula“ iš GameTech pramonės. Šie akceleratoriai suteiks ne mažiau kaip 60 startuolių tiesioginę paramą konsultacijų, mokymų ir kitų paslaugų forma. Papildomai startuoliai gaus 60 tūkst. eurų vertės dotacijas sėkmingai užbaigus akceleravimo programą.

„Mūsų pastangomis taip pat buvo sudarytos sąlygos Lietuvos verslui ir mokslui įsitraukti į kosmoso sektoriaus augimą. Jau dabar Lietuva dalyvauja 30-yje Europos kosmoso agentūros projektų, dėl kurių sulaukėme investicijų už daugiau kaip 5 mln. eurų. Neabejoju, kad šio sektoriaus svarba ateityje dar labiau augs“, – pasiekimais dalijasi ekonomikos ir inovacijų viceministrė Neringa Morozaitė-Rasmussen. 

Taip pat sėkmingai veikia ir stiprėja gyvybės mokslų ir biotechnologijų sektorių startuoliai. EIMIN duomenimis, šiuo metu Lietuvos startuolių duomenų bazėje agromaisto sektoriuje yra užsiregistravę 33  startuoliai – įvairios įmonės vykdo inovatyvią veiklą ir skatina tvarių maisto sistemų kūrimąsi.

„Veikiant tokioms įmonėms, mūsų šalyje jau kuriamas ateities maistas – nuo fermentuotos grybienos iki alternatyvių baltymų. Tai svarbu ne tik siekiant mažinti maisto gamybos poveikį aplinkai ir apsaugoti biologinę įvairovę, bet ir norint užtikrinti maisto sistemų atsparumą. Juk tvarus maistas yra tvarios šalies pagrindas“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė. 

Kadangi itin aktuali yra maisto švaistymo problema, EIMIN ėmėsi ieškoti reguliacinių priemonių, kurios leistų bent dalį maisto išsaugoti, o ne išmesti. Viena iš jų – nuo šių metų pradžios prekybininkams Lietuvoje sudaryta galimybė saugų ir tinkamą vartoti maistą, kurio minimalus galiojimo terminas pasibaigęs, pardavinėti ilgiau. 

Įgyvendinta ir Inovacijų reforma, kurios tikslas – sukurti aiškią ir vientisą inovacijų skatinimo sistemą, kuri padėtų pamatą efektyviai inovacijų ekosistemos plėtrai ir sudarytų sąlygas šio sektoriaus vystymuisi tarptautiniu mastu. Dar 2022 m. buvo įkurta Inovacijų agentūra, kurios paslaugomis, skaičiuojama, pasinaudojo daugiau kaip 40 tūkst. klientų.

Taip pat įgyvendinama 77,7 mln. eurų vertės nauja misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programa, kuri ne tik paspartins inovatyvių paslaugų bei produktų vystymąsi, bet ir padės jiems iš laboratorijų gerokai greičiau pasiekti galutinį vartotoją. 

Dar vienas svarbus pasiekimas – JAV, Silicio slėnyje, atidarytas „InnoHUB Lithuania“, kuris padeda Lietuvos inovatyviems verslams, pažangių technologijų kūrėjams užmegzti ryšius su partneriais JAV, o Lietuvos aukštųjų technologijų produktų ir paslaugų eksportuotojams – įsitvirtinti strategiškai svarbioje JAV rinkoje. 

Nuo atvirų duomenų iki DI inovacijų

Taip pat Lietuva padarė didelę pažangą atverdama duomenis ir teminius duomenų rinkinius. Šiuo metu Lietuvos atvirų duomenų portale jau skelbiama daugiau nei 1700 įvairių institucijų duomenų rinkinių, įskaitant ir didelės vertės duomenų rinkinius. Taigi verslas, startuoliai, mokslo ir visuomenės atstovai gali juos naudoti kurdami inovatyvius produktus ir paslaugas.

Kertine priemone, leidžiančia supaprastinti administracinius procesus ir sumažinti biurokratinę naštą verslui, tampa skaitmenizacija. Dar šiais metais EIMIN verslo bendruomenei pristatė skaitmenizuotą smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjekto statuso deklaravimo priemonę, kuri jiems SVV deklaraciją padės užpildyti greičiau ir gerokai paprasčiau. 

Siekiant efektyvesnio valstybės ir verslo bendradarbiavimo, itin svarbu ir mažinti reguliavimo naštą. Per ketverius kadencijos metus pavyko pasiekti, kad valstybės institucijos ją sumažintų daugiau kaip 33 mln. eurų. 

Užbaigta ir valstybės skaitmeninių išteklių pertvarka, kuria įtvirtintas kokybiškai naujas šiuolaikines informacinių technologijų valdymo tendencijas atitinkantis valdysenos modelis. Lietuvos duomenys bus saugomi tiek privačiuose, tiek viešuose tinkluose.

Žengti svarbūs žingsniai dirbtinio intelekto (DI) srityje. Lietuva jau tampa viena pirmųjų šalių ES, kuri pradeda kurti bandomąją DI aplinką. Ši erdvė leidžia technologijų įmonėms Lietuvoje saugiai kurti, testuoti ir plėtoti DI sprendimus, prieš juos pristatant rinkai. Taip pat šiais metais paskirtas 15 mln. eurų finansavimas 170-čiai Vilniaus regiono startuolių ir atžalinių įmonių – jos kurs dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo sprendimus. 

Sugrįžtantys talentai ir tarptautinis pripažinimas

Siekiant sudaryti geriausias sąlygas užsienyje gyvenantiems lietuviams sugrįžti į Lietuvą, dar šiais metais buvo pristatyta diasporai draugiško darbdavio iniciatyva. Į ją įsitraukė beveik 40 šalies įmonių ir startuolių, norinčių prisidėti puoselėjant tarptautinio įdarbinimo kultūrą mūsų šalyje. EIMIN šiuo metu įgyvendina 12 priemonių, užtrinančių glaudesnį užsienio lietuvių ryšį su Lietuva ir skatinančių grįžti čia dirbti.

Taip pat, norėdama užtikrinti talentų pasiūlą investuotojams, EIMIN aukštos kvalifikacijos užsieniečiams ir darbdaviams per beveik trejus metus suteikė finansinių paskatų už 2,3 mln. eurų bei paskirstė daugiau nei 1 tūkst. tikslinių stipendijų STEM (informatikos, inžinerijos, matematikos) sričių studentams, taip skatindama šių studijų pasirinkimą.

Be to, skatinant jaunų žmonių verslumą ir siekiant palaikyti ilgalaikį Lietuvos talentų potencialą, per pastaruosius ketverius metus daugiau kaip 3,4 mln. eurų buvo investuota į moksleivių ir jaunimo verslumo skatinimą. Skaičiuojama, kad programose iš viso dalyvavo daugiau kaip 11,9 tūkst. jaunuolių. Šios iniciatyvos, apimančios moksleivių verslo idėjų kūrimą ir vystymą, padeda jau mokyklos suole ugdyti kritinį mąstymą, kūrybiškumą, finansinį raštingumą ir inovacijų kultūrą.

Dar vienas svarbus pasiekimas – Lietuvos prisijungimas prie prestižinio „MICHELIN Guide“ klubo. 4 šalies restoranai įvertinti MICHELIN žvaigžde, o 26 restoranai buvo įtraukti į prestižinį „Michelin“ gidą.

Lietuva stiprėja ir turizmo srityje – ji tampa vis labiau vertinama tarptautiniu mastu. Vienas didžiausių pasaulyje kelionių gidų leidėjų „Lonely Planet“ šiais metais pripažino Lietuvą antrąja geriausia turizmo kryptimi 2025-aisiais tarp 10 pasaulio šalių, kurias būtina aplankyti, ir pirmąja lankytina šalimi Europoje. 

Per pastaruosius ketverius metus pasiekti rezultatai rodo, kaip Lietuva ambicingai veržiasi į priekį ir pelno tarptautinį pripažinimą įvairiose srityse. Tai patvirtina ir tarptautiniai reitingai. Ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė tikisi, kad ir ateityje bus tęsiami pradėti darbai, stiprinant Lietuvos įvaizdį pasaulyje ir kuriant naujas galimybes šalies verslams ir talentams. 

Atnaujinimo data: 2024-12-05

Taip pat skaitykite:

„Keliauk Lietuvoje“: 2024-ieji Lietuvai atnešė prestižinius įvertinimus ir augančius turistų srautus

Viešojo sektoriaus sąveikumas ES: svarbus vaidmuo patikėtas VSSA

EIMIN kviečia į konsultacijas dėl ES viešųjų pirkimų direktyvų nuostatų

Seimas pritarė dirbtinio intelekto plėtrą Lietuvoje spartinantiems pakeitimams

EIMIN: tikslinamos dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės priemonės