2024-09-03

A. Armonaitė: iki šiol gynybos pramonei nebuvo skiriama pakankamai dėmesio

Šalies gynybos ir saugumo pramonė auga – skaičiuojama, kad sektoriuje veikia 85 organizacijos, tačiau vis daugiau inovatyvių šalies įmonių ir startuolių domisi galimybėmis šioje srityje. Bendra įmonių, užsiimančių su gynyba susijusia veikla, apyvarta pastaruosius trejus metus augo apie 60 proc. ir sudaro apie 790 mln. eurų.

„Gynybos pramonė yra strateginė pramonės šaka, kuriai iki šiol nebuvo skiriama pakankamai dėmesio. Pastaraisiais metais šioje srityje ėmėmės ryžtingų žingsnių. Pirmiausia kartu su kitomis ministerijomis parengėme gynybos ir saugumo pramonės plėtros gaires ir veiksmų planą. Taip didinsime gynybos pramonės konkurencingumą, sieksime pritraukti investicijų ir skatinsime inovacijas šioje srityje. Šiam tikslui pasiekti numatėme priemonių už daugiau kaip 36 mln. eurų. Tai leis geriau išnaudoti pramonės potencialą ir padės šio sektoriaus įmonėms augti“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Gerindama sąlygas gynybos ir saugumo pramonės įmonėms, Ekonomikos ir inovacijų ministerija inicijavo atitinkamų įstatymų pakeitimus. Šiemet priimti įstatymų pakeitimai, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos plėtoti stambius gynybos pramonės projektus – pakeitimais supaprastintos ir sudaromos sąlygos gynybos pramonės veiklą Lietuvoje pradėti per kuo trumpesnį terminą. Praėjusiais metais priimti įstatymų pakeitimai, kurie leidžia gynybos pramonės įmonėms vykdyti veiklą ir laisvosiose ekonominėse zonose. Tai paskatins daugiau įmonių, taip pat iš užsienio, investuoti į gynybos sektorių. 

Šiais metais Lietuvoje savo veiklą pradeda Vokietijos gynybos pramonė milžinė „Rheinmetall“, kuri statys amunicijos gamyklą. Šiam projektui suteiktas neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius užtikrinančio projekto statusas. Bus investuota daugiau kaip 180 mln. eurų ir sukurta ne mažiau kaip 150 darbo vietų. Šiuo metu apie galimybes vykdyti veiklą Lietuvoje kalbamasi ir su kitomis NATO šalių gynybos pramonės įmonėmis. Didžiųjų pasaulinių gynybos pramonės įmonių atėjimas į Lietuvą ir investicijos prisidės prie sektoriaus augimo.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat parengė įstatymų pataisas, kuriomis siekiama atsisakyti perteklinių ribojimų ginklų dalių gamybai ir sudaryti palankesnes sąlygas įdarbinti darbuotojus šioje srityje. 

Gynybos inovacijų skatinimas yra viena pagrindinių Lietuvos gynybos pramonės plėtros krypčių. Šiemet pristatyti gynybos inovaciniai čekiai – nauja priemonė pažangiems gynybos produktams kurti. Įmonės gaus iki 30 tūkst. eurų vertės čekius, kuriuos galės panaudoti iš mokslo institucijų ar brandžių inovatorių įsigydamos inovacines paslaugas, kurios reikalingos gynybos technologijoms pagal Lietuvos kariuomenės iškeltus prioritetus kurti ir plėtoti. 

Prie gynybos inovacijų ekosistemos stiprinimo prisideda įsteigtas 13 mln. eurų vertės rizikos kapitalo fondas „MILInvest“, skirtas padėti augti gynybos sektoriaus startuoliams. Inovacijų agentūroje planuojama įsteigti gynybos inovacijų tarpinstitucinio bendradarbiavimo platformą „MilTech Lab“, kuri skatins inovatyvių gynybos ir dvejopo naudojimo produktų kūrimą, teiks naujų karinių technologijų testavimo ir kitas paslaugas.  

Lietuva aktyviai dalyvauja ir tarptautinėse gynybos inovacijų iniciatyvose. Šalis prisijungė prie NATO inovacijų fondo, kuris skirtas giliųjų technologijų (angl. „deep tech“) vystymui – tai suteikia galimybę šalies gynybos startuoliams gauti finansavimą pažangiems produktams vystyti. Taip pat buvo prisijungta prie NATO gynybos inovacijų akceleratoriaus DIANA programos. 2023 m. DIANA iššūkių programai buvo pateikta 17 paraiškų iš Lietuvos, o du startuoliai atrinkti į programą. 

Gynybos sektoriuje veikia 85 organizacijos – 79 įmonės ir 6 mokslo ir studijų institucijos. Didžioji dalis Lietuvoje pagaminamos produkcijos eksportuojama – pagrindinės rinkos yra NATO šalys (Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, JAV), taip pat eksportuojama į Izraelį, Ukrainą ir kt.