EIMIN: verslo aplinka gerėja – per trejus metus administracinė našta sumažėjo 33 mln. eurų
Nuoseklus verslo aplinkos gerinimas ir reguliavimo naštos mažinimas daro Lietuvą viena patraukliausių vietų vystyti verslą regione. Per trejus metus administracinė našta verslui sumažėjo daugiau kaip 33 mln. eurų.
„Stiprūs verslai yra ekonomikos variklis. Dedame pastangas, kad sudarytume sąlygas jiems augti – mažiname reguliavimo naštą, skatiname konstruktyvų priežiūros institucijų dialogą ir bendradarbiavimą su verslo atstovais, jų asocijuotomis organizacijomis. Kaip rodo įvairūs pasauliniai reitingai, Lietuvoje sukurtos sąlygos vystyti verslą vertinamos puikiai. Šiandien esame pirmieji tarp EBPO šalių narių pagal produktų rinkos reguliavimą. Matome rezultatus – mūsų ekonomika stiprėja, startuolių ekosistema auga, į šalį ateina naujų investuotojų“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Reguliavimo naštos mažinimas yra vienas iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) prioritetų. Nuoseklus darbas duoda rezultatų – nuo 2021 m. visos institucijos bendrai sumažino administracinę naštą daugiau kaip 33 mln. eurų. Pirmąjį 2024 m. pusmetį kompleksinė reguliavimo našta, skaičiuojant tiek administracinę naštą, tiek prisitaikymo prie reguliavimo išlaidas, sumažėjo 1,9 mln. eurų.
EIMIN reguliariai peržiūri verslui aktualų teisinį reguliavimą – per pastaruosius kelerius metus buvo įvertinta daugiau kaip tūkstantis teisės aktų projektų ir dėl jų pateikti verslo sąlygas gerinantys pasiūlymai. Ministerija taip pat teikia institucijoms rekomendacijas, kurios padeda išvengti perteklinės reguliavimo naštos ir panaikinti šiuo metu egzistuojančias kliūtis.
„Reguliavimo naštos mažinimas ir efektyvi priežiūros institucijų veikla yra mūsų šalies konkurencingumo klausimas. Kasmet vertiname priežiūros institucijų veiklą ir teikiame rekomendacijas, kaip gerinti procesus. Siūlome institucijoms atlikti sistemingą galiojančių teisės aktų peržiūrą, nuolat konsultuotis su verslininkais, jiems atstovaujančiomis asociacijomis. Taip pat skatiname investuoti į skaitmenines priemones ir platformas ir taip optimizuoti veiklą“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė.
Ministerija taip pat dalijasi žiniomis ir nuolat ugdo valstybės institucijų darbuotojų kompetencijas reguliavimo naštos mažinimo ir pažangios verslo priežiūros srityse. 2,7 tūkst. teisės aktų rengėjų buvo apmokyti reguliavimo naštos vertinimo ir mažinimo principų. Daugiau kaip 3,5 tūkst. priežiūros institucijų specialistų buvo apmokyti pažangios verslo priežiūros pagrindų.
Per pastaruosius kelerius metus 35 priežiūros institucijos atliko per šimtą priežiūros veiklos patobulinimų. Siekdama gerinti verslo priežiūros institucijų veiklą, ministerija taip pat parengė ir pateikė Seimui svarstyti įstatymų pakeitimų projektą, kuriuo numatoma standartizuoti priežiūros procesus ir mažinti perteklinę patikrinimų naštą. Pavyzdžiui, institucijos bus įpareigojamos priežiūros veikloje taikyti verslo rizikos vertinimą, kad mažiau rizikingi subjektai būtų tikrinami rečiau negu rizikingiausi verslai.
Siūlomais pakeitimais taip pat bus gerinami licencijavimo procesai. Bus aiškiai apibrėžiamos licencijavimo sąlygos ir užtikrintas verslui taikomų reikalavimų tikslingumas ir proporcingumas. Licencijavimo procesas bus skaitmenizuojamas, o licencijų duomenys kaupiami vienoje Licencijų informacinėje sistemoje (LIS) – čia bus galima rasti visą reikiamą informaciją apie norimai vykdyti veiklai keliamus reikalavimus ir užsakyti visas reikiamas licencijas.
Gerėjanti verslo aplinka atsispindi ir pasauliniuose reitinguose, pagal kuriuos Lietuva nuolat atsiduria aukščiausiose pozicijose. Šiais metais Lietuva pateko į pasaulio lyderių ketvertuką pagal pasaulinį verslumo tyrimą (GEM), o Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pagal šiemet sudarytą produktų rinkos reguliavimo indeksą Lietuvai skyrė pirmąją vietą. Lietuva tarp EBPO šalių narių geriausiai įvertinta licencijų ir leidimų (1 vieta), administracinės ir reguliavimo naštos (5 vieta), verslo įsteigimo patogumo ir greičio (5 vieta) aspektais.
Atnaujinimo data: 2024-10-15
Taip pat skaitykite:
Energijos vartojimo efektyvumui pramonės įmonėse didinti – 55 mln. eurų investicijų
EIMIN: stiprinamos nacionalinės kontrolės priemonės
EIMIN: tvariems produktams kurti – 10 mln. eurų ES investicijų
A. Armonaitė apie šios kadencijos darbus: pritraukėme pasaulinių investicijų ir kūrėme darbo vietas